Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. ir jam paskirta 868 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nubaustas už tai, kad būdamas R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2014-11-03 R. G. mokslo, projektavimo ir komercinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini), leido dirbti įmonės atstovui (teisininkui) I. R., neužtikrinęs, kad apie darbuotojo įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) teritoriniam skyriui. Apie įdarbinimo pradžią Sodros teritorinis skyrius buvo informuotas 2015-04-12. Šiais veiksmais R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Be to, skunde teigiama, jog teismas klaidingai vertino, kad I. R. nėra įdarbintas nuo 2014-11-03 dienos. Šį faktą patvirtina darbo sutartis, pranešimas, socialinio draudimo valdybos sprendimai. Teismo motyvai, kad įdarbinimas atliktas 2015-03-02 klaidingas, nes, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir L. P. paaiškinimų, ši data yra netinkama, ji nepagrįsta jokiais dokumentais, o buhalterė ją parinko savo nuožiūra, be jokio pagrindo. Taigi, visi L. P. nepagrįsti ir neteisėti pranešimai neturi juridinės galios, teismas jais vadovautis pagrindo neturėjo.

Skunde pažymima, jog pranešimas apie įdarbinimą buvo pateiktas, nors ir pavėluotai, jo atšaukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais dokumentais, atliktas L. P. savavališkai ir be pareiškėjo žinios. Taigi, faktiškai apie I. R. įdarbinimą pranešta buvo ir pažeidimai susieti su įdarbinimo atšaukimu nevertintini, kaip atitinkantys DK 98 str. 2 d. l p. turiniui. Socialinio draudimo valdyba apie įdarbinimą buvo informuota. Gi atsakomybė kyla, kai tokio pranešimo nėra. Teismas klaidingai interpretavo įstatymą ir taikė atsakomybę ·už tai, kas nelaikoma nelegaliu darbu.

Be to, teismas nepagrindė, dėl ko laiko vadovą atsakingu už funkcijų atlikimą, kurios tinkamai ir pagal įstatymą įforminant pavesta atlikti kitam asmeniui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį nr. 22 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir civilinės sutarties pagrindu gauna buhalterinės apskaitos paslaugas. Tačiau tai nėra laikoma įgaliojimu Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalies prasme.

Teismas, institucijos teigimu, teisingai konstatavo, kad netinkamas kito asmens (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) atliktas veiksmas nepanaikina vadovo atsakomybės.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad L. P. paaiškinimas, kad ji dokumentus apie I. R. įdarbinimą gavo tik 2015 m. kovo mėnesį yra logiškas, nes, jeigu tikėti R. G. argumentais, koks tada būtų L. P. motyvas, turint visus reikiamus įdarbinimo dokumentus nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, atšaukti asmens įdarbinimą. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad I. R. nebuvo įdarbintas nuo 2014 m. lapkričio 3 d., nes pagal byloje pateiktą medžiagą matyti, kad pirmą kartą I. R. gavo darbo užmokestį 2015 m. kovo mėn.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. kaltė, padarius šį teisės pažeidimą, yra įrodyta visiškai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nusižengimo įvykį, pasibaigus atsakomybės termino taikymui, perkeliant atsakomybę asmeniui, kuris pagal įstatymą neįpareigotas atlikti informavimo funkcijų, nes jos perduotos atsakingam asmeniui, tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbų. Šis pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t.y. arba darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas, nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pažymėtina, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas iš sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, o administracinių teisės pažeidimų kodekse šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių. Jis pažeidžia konstitucines žmonių teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, nelegalus darbas iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Danas Rimdeika 2015-07-01 R. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2014-11-03 R. G. mokslo, projektavimo ir komercinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini), leido dirbti įmonės atstovui (teisininkui) I. R., neužtikrinęs, kad apie darbuotojo įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Apie įdarbinimo pradžią Sodros teritorinis skyrius buvo informuotas 2015-04-12.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiga teikti informaciją Sodrai sutartimi buvo perduota L. P. ir būtent ji buvo atsakinga už informacijos apie I. R. įdarbinimą pateikimą, tačiau 2013-07-01 Apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 22, sudaryta R. G. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepašalina R. G., kaip darbdavio, atsakomybės už padarytą pažeidimą, nes tai nėra laikoma įgaliojimu Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalies (įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui) prasme.

Nors, anot R. G., L. P., pažeisdama jai duotą pavedimą informuoti apie įdarbinimą, taip pat savavališkai ir neteisėtai, be jo (vadovo) žinios 2014-12-14 panaikino jos pačios 2014-11-12 pateiktą pranešimą apie I. R. įdarbinimą, tačiau teismo posėdyje apklausiama L. P. parodė, jog pateikus Sodrai pranešimą apie I. R. įdarbinimą, ji prašė R. G. pateikti darbo sutartį, įsakymą dėl priėmimo, prašymą dėl priėmimo, tačiau jų negavo, todėl įdarbinimą atšaukė. Tokie jos teiginiai nėra paneigti, nes R. G. negalėjo pateikti susirašinėjimo su L. P. išrašų, nes neva jų neišsaugojo. Todėl pripažintinas teisingu ir logišku L. P. paaiškinimas, jog dokumentus iš R. G. apie I. R. įdarbinimą ji gavo tik 2015 m. kovo mėn., t.y. ji šių dokumentų laukė dar 2014 m. lapkričio mėnesį, dėl ko apie įdarbinimą Sodrai pranešė ne 2014-11-03, o 2014-11-12, o 2014-12-14 jį atšaukė.

Skunde apeliantas neteisingai interpretuoja LR ATPK 35 straipsnio nuostatas. Teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai R. G. padarytą pažeidimą pripažino trunkamuoju, trukusiu, nuo 2014-11-03 iki 2015-04-11. Taip pat teisingai nurodė, jog pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie galimus darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei galimą netinkamą valstybinio socialinio draudimo draudėjo pareigų vykdymą buvo priimta 2015-06-18, t.y. jau baigus daryti trunkamąjį teisės pažeidimą (apie I. R. įdarbinimą Sodrai pranešimas pateiktas 2015-04-12). Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, padarė teisingą išvadą, jog šešių mėnesių termino eiga prasidėjo nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos, t.y. 2015-04-11, taigi, terminas nuobaudos skyrimui nutarimo priėmimo metu dar nebuvo suėjęs.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad R. G. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. G. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., įrodo byloje esantys rašytiniai duomenys, taip pat teismo posėdžio metu duoti liudytojos L. P. paaiškinimai, kurių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Aukščiau esančių duomenų pagrindu, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė R. G. kaltę patvirtinančiais įrodymais, sutiktina su padaryta išvada, kad R. G., kaip įmonės vadovas, netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo pareigas ir neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie I. R. priėmimą į darbą, tuo leidžiant I. R. nuo 2014-11-03 iki 2015-04-12 dirbti nelegalų darbą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino surinktų įrodymų patikimumą ir pakankamumą bei pagrįstai R. G. laikė tinkamu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., subjektu.

Apeliaciniame skunde nurodomas R. G. argumentas, kad nepagrįsta teismo išvada, jog I. R. įdarbintas nuo 2015-03-02, nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių faktą, kad minėtas asmuo buvo įdarbintas 2014-11-03, t.y. nuo darbo sutartyje nurodytos dienos, ką, anot apelianto, patvirtina pakartotinai prie skundo pridėtas VSDFV sprendimas, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepaneigia R. G., kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d., nes jis turėjo užtikrinti, kad pranešimas apie I. R. įdarbinimą būtų pateiktas Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka - per vieną darbo dieną iki darbo pradžios, ką ir pats pripažįsta pažeidėjas, teigdamas, kad pranešimas apie įdarbinimą buvo pateiktas, nors ir pavėluotai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylos teisinį santykį reglamentuojančias normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.