Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. spalio 8 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. A32-5949/23(2.1.15EVŠT) pritaikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2023 m. spalio 17 d. surašė A. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-90253-2023 su administraciniu nurodymu iki 2023 m. lapkričio 17 d. sumokėti 15 Eur dydžio baudą už tai, kad ji, 2023 m. spalio 8 d. 09.18 val. J. Galvydžio g. 7, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ten, kur tarp sustojusios priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 150.7 punktą ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas 2023 m. spalio 8 d. surašytu priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. A32-5949/23(2.1.15EVŠT) (toliau – ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas) priėmė sprendimą priverstinai nuvežti automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. Galvydžio g. 7, Vilniuje, į aikštelę, adresu Minsko pl. 21, kadangi vairuotoja paliko stovėti šį automobilį pažeisdama Kelių eismo taisyklių 150.7 punkto reikalavimą, paliktas stovėti automobilis trukdo saugiam kitų transporto priemonių eismui, jis pastatytas arčiau nei 3 m atstumu iki linijos (bortelio).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 22 d. gautas A. A. skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės panaikinimo. Pareiškėja nurodo, jog 2023 m. spalio 17 d. ji gavo protokolą, kuriuo jai už administracinio nusižengimo įvykdymą skirtą 15 Eur dydžio bauda. Ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir sutinka sumokėti jai paskirtą baudą. 2023 m. lapkričio 9 d. gavo iš „C“ dokumentus, patvirtinančius, kad jos pastatytas automobilis buvo nuvežtas ir dėl to reikalaujama sumokėti „C“ 200 Eur dydžio baudą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai, 2023 m. spalio 17 d. surašydami ir išsiųsdami jai protokolą, jau buvo gavę atsakymą iš „C“ ir žinojo, kad automobilį vairavo ji. Tačiau priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas sąmoningai nebuvo jai siunčiamas, jai nebuvo suteikta teisė jį apskųsti. Apie tokią situaciją sužinojo tik 2023 m. lapkričio 7 d. Jos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai atlieka nereikalingus veiksmus savo nuožiūra, neinformuoja apie tai asmens, pastačiusio automobilį, nesuteikdami galimybės apskųsti jų sprendimą. Automobilis buvo nuvežtas sekmadienio rytą, jis stovėjo šalia kitų, jau leistinoje vietoje stovinčių automobilių, ir be padaryto automobilio stovėjimo pažeidimo (kuris savaime susijęs su saugiu eismu priešprieša), daugiau jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Automobilis esmingai eismui netrukdė, nestovėjo prie perėjos, įvažiavimo, nebuvo užstatęs ar kitaip užtvėręs kelio ir pan., todėl jokio teisėto pagrindo imtis tokių drastiškų priemonių nebuvo.

Teisme gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės atsiliepimas, kuriame teigiama, kad Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir uždraudimo toliau važiuoti aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426, 9 punktas numato, kad institucija, kurios pareigūnas priėmė sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, tais atvejais, kai priverstinai nuvežamos transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, informuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre nurodytą transporto priemonės savininką (valdytoją) (jei jis yra nurodytas registre) apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę ne vėliau kaip kitą darbo dieną ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka išsiųsdama vieną akto egzempliorių, todėl, pasak institucijos surašiusios aktą, vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu institucija kreipėsi į transporto priemonės savininką, t. y. UAB „C“ ir informavo apie padarytą administracinį nusižengimą. Institucija prašė skundo netenkinti.

Skundas atmetamas.

ANK 607 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuriam taikomos šiame skyriuje nustatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę šias priemones apskųsti apylinkės teismui jų taikymo metu ir per septynias kalendorines dienas nuo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymo pabaigos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ne dėl savo kaltės apie taikytą priemonę sužinojo tik 2023 m. lapkričio 7 d. ir jau 2023 m. lapkričio 14 d. pateikė skundą, nutaria atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

ANK 603 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą.

Teismas pažymi, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. skundžiant administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių teisėtumą, nėra gausi, tačiau senesnėje teismų praktikoje (aiškinant tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, susijusias su administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimu) yra išaiškinta tokio apskundimo paskirtis – pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.) (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-482-582/2015). Teismo vertinimu, tokie teismų praktikoje esantys išaiškinimai taikytini sprendžiant ir skundus, paduotus pagal dabar galiojančio ANK 607 straipsnio nuostatas, kadangi administracinės teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo reglamentavimas iš esmės nėra pasikeitęs.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu buvo priimtas sprendimas nuvežti pareiškėjos vairuotą automobilį „Toyota“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kadangi jis buvo paliktas stovėti pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.7 punkto reikalavimą, t. y. stovėjo arčiau nei 3 m atstumu iki ištisinės ženklinimo linijos, tokiu būdu trukdė saugiam kitų transporto priemonių eismui.

Pareiškėja skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priverstinai nuvežti transporto priemonę, kadangi automobilis buvo nuvežtas sekmadienio rytą, automobilis stovėjo šalia kitų, jau leistinoje vietoje stovinčių automobilių, jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, esmingai eismui netrukdė, nestovėjo prie perėjos, įvažiavimo, nebuvo užstatęs ar kitaip užtvėręs kelio.

Pažymėtina, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis. Dėl to, siekiant užtikrinti eismo saugumą, eismo dalyvių, kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, svarbu, kad eismą kontroliuojantys kompetentingi pareigūnai, kai to reikia, imtųsi būtinų priemonių. Viena iš eismo saugumo užtikrinimo priemonių ir yra nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas suteikia kompetentingiems pareigūnams diskreciją nuspręsti priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, tai yra būtina. Tai teisėta priemonė, taikoma įgyvendinant eismo saugumą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, o taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti.

Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos pastatytas automobilis, kai tarp jo ir ištisinės ženklinimo linijos buvo mažesnis kaip 3 metrų atstumas, trukdė saugiam kitų transporto priemonių eismui. Kartu su protokolu pateiktose nuotraukose užfiksuota, jog minėtas automobilis buvo pastatytas užimant pusę eismo juostos. Dėl to ta pačia eismo juosta važiuojantys automobilių vairuotojai privalėtų apvažiuoti pareiškėjos pastatytą automobilį kirsdami ištisinę liniją, tokiu būdu padarydami grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį taikomas specialiosios teisės atėmimas. Akivaizdu, kad šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjos įvykdytas administracinis nusižengimas trukdė saugiam kitų transporto priemonių eismui. Dar daugiau, teismo vertinimu, toks automobilio pastatymas kartu kėlė grėsmę ir kitų asmenų turtui, žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, nustatęs ANK 603 straipsnyje nustatytą pagrindą, t. y. galimai padarytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių eismui, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę.

Pažymėtina, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas ir neskundžiamas (ANK 610 straipsnio 4 dalis).

Apibendrindamas išdėstytą teismas daro išvadą, jog priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, naikinti jo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl A. A. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 607 straipsnio 1 dalies 1 puntu ir 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. spalio 8 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. A32-5949/23(2.1.15EVŠT) pritaikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės panaikinimo atmesti.

Nutarimas neskundžiamas.