- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- ATP-482-582/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuriuo atmestas jos skundas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. U. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su skundu, prašydama panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno V. L. 2014-09-04 surašytą transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu D. U. skundas atmestas, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo proporcinga administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, kurios taikymas šiuo metu yra baigtas, todėl jos apskundimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 271 straipsnyje numatyta tvarka negalimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde D. U. prašo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno V. L. 2014-09-04 surašytą transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą panaikinti. Skunde nurodoma, kad minėtas transporto priemonės nuvežimo aktas buvo atliktas todėl, kad R. U. (buvęs apeliantės sutuoktinis) 2014-09-04, 00.05 val., vairavo jai priklausantį automobilį „Renault Šafrane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti automobilį, jis buvo sulaikytas ir nubaustas 4000 Lt bauda su minėto automobilio konfiskavimu. Pareiškėja, 2014-09-03 neradusi automobilio, į policiją dėl vagystės nesikreipė, nes įtarė, kad automobilį galėjo pasiimti buvęs vyras, kuris būtent tą savaitę prižiūrėjo jų sūnų. Vyras paklaustas pripažino paėmęs automobilį ir žadėjo jį D. U. grąžinti, tačiau negrąžino iki tol, kol 2014-09-23 ji gavo šaukimą į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme. Su 2014-09-23 priimtu Alytaus teismo sprendimu dėl automobilio konfiskavimo pareiškėja nesutiko ir jį apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2014-12-03 nutartimi skundą tenkino ir automobilį grąžino apeliantei. Po šios nutarties priėmimo ji sužinojo, kad jos automobilis nuvežtas saugoti į Varėnos automobilių saugojimo aikštelę „Edvima“, todėl jai teko skolintis pinigų iš greitųjų kreditų bendrovės, kad galėtų už automobilio stovėjimą sumokėti 1500 Lt ir jį atsiimti. Sužinojusi apie padarytą žalą, apeliantė iš karto kreipėsi dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, kuris, jos nuomone, yra neteisėtas, panaikinimo.
Apeliantė skunde nurodo, kad būtent dėl policijos pareigūno V. L. priimto transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ji patyrė 1500 Lt turtinę žalą (dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo). Šis sprendimas buvo priimtas neįsigilinus administracinio teisės pažeidimo metu esančias aplinkybes. Jau neblaivaus asmens R. U. sulaikymo metu turėjo būti pasidomėta, ar transporto priemonės valdytojas yra jos savininkas. Tiek iš Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo, tiek Kauno apygardos teismo nutarties atsispindi, kad vairuotojas R. U. nėra transporto savininkas ir transporto priemonę iš apeliantės paėmė, ją užvaldęs neteisėtai, neturėdamas sutikimo ir leidimo. Neteisėtą automobilio užvaldymą policijos pareigūnas galėjo nustatyti R. U. sulaikymo vietoje. Tačiau tas nebuvo padaryta, nes apeliantė apie šį administracinį teisės pažeidimą informuota nebuvo, jai taip pat nebuvo išaiškinta priverstinio nuvežimo akto apskundimo tvarka. Be to, skunde pabrėžiama, kad įstatymas asmenų, padariusių administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse, policijos pareigūnams suteikia teisę, bet ne pareigą priverstinai nutempti automobilį. Byloje nustatyta, kad automobilį vairavęs R. U., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, automobilio net nevairavo, o stovėjo griovyje ir laukė pagalbos, taigi automobilis eismui netrukdė. Todėl šiuo atveju, manytina, kad policijos pareigūnas turėjo nušalinti neblaivų vairuotoją nuo transporto priemonės ir apie įvykį pranešti automobilio savininkui (apeliantei), kuri transporto priemonę iš įvykio vietos būtų pasiėmusi pati. Nors Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo atsiliepime rašo, kad, nusprendęs transporto priemonę priverstinai nuvežti, rėmėsi ATPK 129 straipsniu, kuris numato baudą su transporto priemonės konfiskavimu, tokiu būdu siekdamas užtikrintai būsimą teismo sprendimą. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2014-12-03 nutarties, transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, kaip ir yra nagrinėjamu atveju. Taip pat visiškai nelogiškas sprendimas priverstinai nutemti minėtą automobilį į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Varėnoje, kai pažeidimas buvo padarytas Alytuje.
Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantė mano, kad tarp transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. D. U. dėl minėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą ir materialinius nuostolius. Apeliantė yra išsiskyrusi, viena auginu 4 metukų sūnų, todėl paimtas kreditas, kuris buvo sumokėtas automobilių saugojimo aikštelei, dar labiau pablogino jos finansinę padėtį. Skundžiamame Alytaus rajono apylinkės teismo nutarime nė žodžio neužsimenama apie šiuos padarinius, todėl supratusi, kad teisėto transporto savininko teisės yra neginamos, apeliantė pasijuto dar labiau sugniuždyta.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
D. U. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ATPK 264 straipsnyje numatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės – priverstinio transporto priemonės nuvežimo – taikymo teisėtumo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., administracinė byla Nr. N444 – 1736/2007) ATPK 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.). Svarbu pažymėti, kad pagal teismų praktiką ATPK 271 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti nagrinėjami skundai tik dėl taikomų užtikrinimo priemonių. Tuo atveju, jei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas (žr., Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N4-026/2006).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad transporto priemonė jos savininkei D. U. yra grąžinta, todėl jos teisės nebegali būti apgintos taikant ATPK 271 straipsnyje numatytą teisenos užtikrinimo priemonės apskundimą, kadangi jau atliktas veiksmas nebegali būti panaikintas, atitinkamai, ir jos skundas negali būti tenkintas. Šias aplinkybes visiškai pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nors skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas pasisakė ir dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo teisėtumo, tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad, grąžinus transporto priemonę jos savininkui, teisinio pagrindo nagrinėti klausimą, ar transporto priemonės nuvežimas buvo teisėtas ar ne, nebėra, sprendžia, kad ir pakartotinis su tuo susijusių apeliacinio skundų nagrinėjimas neturi prasmės. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, netenkindamas D. U. skundo, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dalis D. U. apeliacinio skundo argumentų susiję ir su žalos atlyginimo reikalavimu, kildinamu iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno V. L. veiksmų, atliktų jam vykdant tarnybines funkcijas (priverstinai nuvežant transporto priemonę). Pažymėtina, jog nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos taikant tokias užtikrinimo priemones, atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4 (14). Apeliantė skunde neteisingai pažymi, kad teismas nieko nepasisakė dėl jos patirtos žalos atlyginimo, pažeistų teisių gynimo ir pan. Tiek skundžiamame Alytaus rajono apylinkės teismo nutarime, tiek Kauno apygardos administracinio teismo 2015-02-27 nutartyje, kuria išspręstas D. U. skundo teismingumo klausimas, jai išaiškinta galimybė kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo aukščiau nurodyta tvarka. Be to, pažymėtina ir tai, kad jeigu apeliantė mananti, jog žalos patyrė ir dėl neteisėtų R. U. veiksmų (pavyzdžiui, dėl transporto priemonės užvaldymo), ji šias pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimą nepakeistą ir D. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.