Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-61-252/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-25
Bylos Nr.: e2A-61-252/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15200-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas: UAB „Verslo sprendimų sistema“
Ieškovas: A. Ž.

Civilinė byla Nr. e2A-61-252/2020 Proceso Nr. 2-68-3-15200-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.1.3.6; 2.6.8.12. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 25 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Verslo sprendimų sistema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-698-734/2019 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Verslo sprendimų sistema“ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas A. Ž. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2017-10-30 du paprastuosius vekselius Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei UAB „Verslo sprendimų sistemai“ po 2500 Eur; 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro T. P. V. 2018-01-30 išduotus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovui atiteko ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl ieškovo asocialaus gyvenimo būdo susidarė buto išlaikymo skolos. 3. Atsakovės vadovas K. P. pasiūlė per savo vadovaujamą įmonę tarpininkauti surandant ieškovo buto pirkėją ir sutvarkant visus su tuo susijusius formalumus. Ieškovas pasirašė tarpininkavimo sutartį dėl buto pardavimo (toliau – ir Sutartis). Tuo pačiu ieškovui buvo pateikti du vekseliai po 2500 Eur, kuriuos ieškovas pasirašė kartu su tarpininkavimo sutartimi. 4. Atsakovė jokių tarpininkavimo paslaugų taip ir nesuteikė, tačiau 2018-01-30 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius atlikimo ir atlikus vykdomuosius įrašus pateikė antstolei A. S. vykdymui. 5. Pabrėžė, kad ieškovas ne tik nesuprato vekselių, kaip vertybinių popierių prigimties, nebuvo informuotas apie besąlyginį vekselių pobūdį ir prisiimtas visiškai naujas ir atskiras nuo šalių pasirašytos Sutarties prievoles. 6. Mano, kad egzistuoja pagrindas ginčijamus vekselius pripažinti negaliojančiais ab initio CK 1.91 straipsnio ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 19 straipsnio pagrindu. Vekseliai išduoti atsakovei pasinaudojant ieškovo polinkiu alkoholiui, nesant laisvos valios (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). 7. Įvertinus vekselių išdavimo laiką ir aplinkybes, ieškovo nuomone, yra pagrindas pripažinti ginčijamus vekselius negaliojančius dar ir CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu dėl įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo. Kadangi vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti, taikytinos ir CK 1.95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos niekinio sandorio negaliojimo teisinės pasekmės. Atitinkamai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir vykdomieji įrašai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-12 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais 2017-10-30 du paprastuosius vekselius Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikino Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro T. P. V. 2018-01-30 išduotus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovės UAB „Verslo sprendimų sistema“ ieškovo naudai 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 11,82 Eur pašto išlaidų valstybei. 9. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos Sutarties dalykas – atsakovės, kaip profesionalės, paslaugos surandant ieškovo nekilnojamojo turto pirkėją, kuriam šis turtas turi būti parduotas. Atsakovei sutartinių įsipareigojimų neįvykdžius, ji neturi teisės gauti Sutartimi numatyto tarpininkavimo paslaugų honoraro. 10. Teismas pažymėjo, kad tarpininkavimo sutartyje nenumatytas prievolės įvykdymo užtikrinimas vekseliu. Vertino, kad ieškovo išduoti vekseliai atsakovei yra atskira kreditorinė prievolė. Vekseliai atsakovei suteikė teisę gauti vykdomuosius dokumentus ne ginčo tvarka, jai pačiai nusprendus, kad ji ieškovo atžvilgiu yra įvykdžiusi tarpininkavimo sutartį. 11. Dėl atsakovės į bylą pateiktų potencialių buto pirkėjų pasiūlymų, teismas pasisakė, kad pasiūlymų ir elektroninių laiškų, siųstų atsakovei datos, leidžia daryti išvadą, kad dalis jų gauta po civilinės bylos iškėlimo, o atsakovė, gavusi ieškovo atstovo 2018-05-23 pranešimą apie tarpininkavimo sutarties nutraukimą, tokiais duomenimis siekė įrodyti, kad ji vykdė sutartinius įsipareigojimus, bet sandoris neįvyko dėl ieškovo kaltės. 12. Atsakovės deklaruojamas pastangas parduoti ne tik ieškovui priklausančios ½ dalies buto, bet ir jo buvusios sutuoktinės dalį šiame bute, teismas vertino kritiškai, nes susitarimo dėl viso buto pardavimo tarp ginčo šalių nebuvo. 13. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Sutarties 4 punktas numatė, jog, jeigu atsakovė neteiks paslaugų klientui tris mėnesius iš eilės, sutartis laikoma savaime nutrūkusia, jeigu šalys raštu susitars kitaip. Kadangi per šį laikotarpį atsakovė jokių aktyvių veiksmų dėl buto dalies pirkėjų paieškos neatliko, tai teismo vertinimu, Sutartis turėjo pasibaigti 2018-01-30. 14. Teismas nustatė, kad atsakovė Sutarties pasibaigimo dieną 2018-01-30 kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal ieškovo išduotus vekselius gavimo, kas leidžia spręsti, kad pasinaudojusi ieškovo teisiniu neišprusimu, aplinkybe, kad ieškovas dėl savo gyvenimo būdo nelabai ir suprato atsakovės teikiamų paslaugų esmės, gavo besąlyginį ieškovo įsipareigojimą sumokėti 5000 Eur sumą pagal vekselius per mėnesį, nuo jų išdavimo momento. 15. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, jog ieškovo išduoti vekseliai buvo tarpininkavimo sutarties įvykdymo užtikrinimas. Vekseliuose nurodyta apmokėjimo data visiškai nesietina su tarpininkavimo Sutarties vykdymu. 16. Teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, darė išvadą, kad atsakovė tyčia veikė ieškovo nenaudai ir nesąžiningai įgijo ginčijamus vekselius. Atsakovės veiksmus teismas vertino kaip apgaulę ir vekselius pripažino negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalis. 17. Teismas pasisakė, kad atsakovė dirbtinai prievolę išskaidė į du vekselius, kad nereikėtų jų tvirtinti pas notarą, todėl sprendė, kad šiuo atveju, pažeistos ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies, CK 1.105 straipsnio 5 dalies nuostatos ir pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį tokie vekseliai ir šiuo pagrindu pripažintini negaliojančiais. 18. Pripažinęs vekselius negaliojančiais, teismas tenkino ir išvestinį reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 19. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 20. Nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnyje ir 330 straipsnyje įtvirtinti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, sprendimo motyvai neišsamūs, pažeisti esminiai CPK principai. Teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, aiškinančios tarpininkavimo sutarties ir vekselio, kaip finansinės priemonės pagrindinei prievolei užtikrinti, nuostatas, neatsižvelgė į sutarčių aiškinimo taisykles. Be to, sprendimas nemotyvuotas ir priimtas remiantis byloje neištirtais įrodymais. 21. Teismas netinkamai išanalizavo Sutarties turinį ir nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių, kad šalys iki Sutarties sudarymo buvo sutarusios ne tik dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančios buto dalies pardavimo, bet ir dėl galimybės kartu parduoti likusią, ieškovo buvusiai sutuoktinei, gyvenančiai JAV, priklausančią buto dalį. Atitinkamai į Sutartį buvo įtrauktas punktas dėl teisinių konsultacijų teikimo ir buvo vykdoma ne tik pirkėjų, bet ir buto bendraturtės paieška. Šalys siekė butą parduoti kaip turtinį vienetą, taip padidinant jo vertę. 22. Pabrėžia, kad parduoti ieškovui priklausančią buto dalį iš esmės būtų neįmanoma dėl turtinio vieneto nedalumo. Tačiau šalys negalėjo Sutartyje įtvirtinti nuostatos dėl ieškovo buvusiai sutuoktinei R. Ž. priklausančios buto dalies pardavimo, nes ši dalis buto ieškovui nepriklausė. 23. Atsakovės pastangos surasti bendraturtę buvo ieškovui naudingos. 2018-10-17 teismo posėdyje R. Ž. įgaliotinė - jos motina O. P., patvirtino, kad R. Ž. sutinka apmokėti dalį tarpininkavimo paslaugų. Mano, kad teismas be pagrindo konstatavo, kad bendraturtės paieška neapima Sutarties sąlygų. 24. Apeliantės nuomone, skirtingai nei vertino teismas, faktinės aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtina atsakovės teiktų tarpininkavimo paslaugų realumą. Teismas atsakovės tarpininkavimo paslaugų teikimą, priešingai nei nurodoma teismų praktikoje, siejo su rezultato - buto pardavimo pasiekimu. 25. Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovei nesuteikus paslaugų klientui tris mėnesius iš eilės, Sutartis laikoma savaime nutrūkusia. R. Ž. suradimo procedūra užsitęsė. Ieškovas dėl augančių įsiskolinimų skubino atsakovės atstovą K. P. butą parduoti greičiau. Šalys buvo sutarę, jei nepavyktų surasti turto bendrasavininkės, siekiant butą parduoti kaip galima greičiau bei apsisaugoti nuo kitų kreditorių pastangų iš varžytinių parduoti ieškovo buto dalį, atsakovė kreipsis i notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal Paprastuosius neprotestuotinus vekselius Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo bei į antstolius dėl buto iš varžytinių pardavimo, tuo būdu užsitikrinant buto pardavimo iš varžytinių kontrolę. 26. Priešingai nei teigia teismas, vekseliai šiuo atveju nebuvo atskira kreditorine prievole. Teismo išvada, kad atsakovės atstovo kreipimasis į antstolę pateikiant vekselius, vertintinas kaip savarankiško reikalavimo pateikimas, siekiant neva apgauti ieškovą, yra visiškai nepagrįsta. Vekselių, užtikrinančių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą ir supaprastinančio paskolos išieškojimo procesą išrašymas nėra tiesiogiai draudžiamas teisės normų bei atitinka abiejų šalių išreikštą valią. 27. Nurodo, kad ieškovas, pasirašydamas vekselius veikė laisva valia, suvokdamas atliekamų veiksmų reikšmę ir prasmę. Nėra duomenų, kad vekseliai buvo pasirašyti apgaulės būdu ar dėl grasinimo, ekonominio spaudimo ar pan. Ieškovas iki pat buto varžytinių pagal ginčo vekselius, nesiėmė jokių veiksmų, kad nurodyti vekseliai būtų anuliuoti ar kitaip panaikinti. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaringi. 28. Teismas neištyrė į bylą pateiktų įrodymų dėl 2017-10-05 dienai A. Ž. įsiskolinimų daugiabučio namo bendrijai - 3619,38 Eur. Butas galėjo būti išvaržytas ir Bendrijos iniciatyva nepalankiomis ieškovui sąlygomis. 29. Pažymi, kad aplinkybę, jog vekseliai buvo skirti ieškovo iš tarpininkavimo sutarties kylantiems finansiniams įsipareigojimams užtikrinti, patvirtina iš antstolės išreikalauti vykdomųjų bylų dokumentai, taip pat prie bylos medžiagos prijungti atsakovės atstovo K. P. ir antstolės susirašinėjimai elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsakovės atstovas prašė stabdyti varžytines, nes, gavus R. Ž. sutikimą dėl jai priklausančios dalies buto pardavimo ir siūlant butą pirkti kaip turtinį vienetą, potencialūs pirkėjai ėmė teikti pasiūlymus, tačiau šių įrodymų teismas netyrė ir nevertino. 30. Pateikęs vekselius antstolei, atsakovės atstovas ir toliau teikė tarpininkavimo paslaugas, ką patvirtina ieškovui pateikti (duomenys neskelbtini) pasiūlymai. 31. Teismas be pagrindo netyrė liudytoju apklausto UAB „Rinvalda“ atstovo E. R. paaiškinimų apie ketinimus pirkti butą. Buto pardavimo procesas buvo nutrauktas įsikišus ieškovo broliui A. Ž.. 2018-05-07 atšauktas ieškovo sutikimas parduoti butą atsakovės surastam pirkėjui - UAB „Rinvalda“. Dėl ieškovo (ir jo brolio A. Ž.) kaltės iki šiol šis butas nėra parduotas. 32. Nurodo, kad apklausiant antstolę A. S. išsiaiškinta, kad jai buvo pateiktas UAB „Rinvalda“ atstovo E. R. 2018-05-07 prašymas pirkti ieškovo butą, taip pat 2018-05-08 ieškovo atsisakymas šį butą parduoti UAB „Rinvalda“ (motyvai nenurodyti). Dėl į bylą pateiktų vykdomųjų bylų dokumentų teismas nepasisakė, nors būtent dėl šių naujų įrodymų ištyrimo, vadovaudamasis CPK 256 straipsnio nuostatomis, baigiamųjų kalbų stadijoje atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. 33. Ieškovas ir jo brolis nuo atsakovės nuslėpė informaciją, jog dar 2018-05-07 pateikė antstolei pranešimą, kuriuo atsisakė parduoti atsakovės surastam pirkėjui - UAB „Rinvalda“ buto dalį, taip pat neinformavo apie Š. J. išduoto įgaliojimo dėl buto pardavimo panaikinimo. Mano, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai. Teismas be pagrindo atsakovės prašymo apklausti ieškovą netenkino. 34. Teismas neįvertino aplinkybių, kad 2018-05-23 pranešimu apie 2017-10-30 tarpininkavimo sutarties nutraukimą ieškovas neatsiskaitė su atsakove, dėl tokio sutarties nutraukimo atsakovė pareiškė prieštaravimus. 35. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą suabejojo teikiamo ieškinio teisėtumu ir pagrįstumu. 36. Pabrėžia, kad atsakovės atstovas K. P. buvo sąžiningas ir atidus, įsipareigojimus vykdė rūpestingai, todėl įgijo reikalavimo teisę į Sutartyje numatytą atlygį. Ieškinys dėl finansinio įsipareigojimo priemonės (vekselių) išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo negalėjo būti patenkintas, nenuginčijus šalių sudarytos 2017-10-30 Tarpininkavimo sutarties dėl buto pardavimo teisėtumo ir pagrįstumo. 37. Atkreipia dėmesį, kad 2018-05-15 teisinių paslaugų sutartį ieškovas pasirašė ne su advokatu T. L., o su advokatu J. B.. Nors sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad advokato įsipareigojimus pagal šią sutartį atlieka advokatas J. B. arba advokatų kontoros B. ir partneriai advokatas T. L., tačiau ieškovo brolio piniginės lėšos už teisines paslaugas buvo sumokėtos advokatui T. L.. Šis advokatas atstovavimo paslaugų neteikė, nedalyvavo nei viename nagrinėtos civilinės bylos teismo posėdyje, nepasirašė jokios teisinių paslaugų teikimo sutarties su ieškovu, todėl ieškovo prašomos atstovavimo išlaidos negalėjo būti priteistos. 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo UAB „Verslo sprendimų sistema“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 39. Nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas Sutartį sudarė turėdamas tikslą surasti jam priklausančios buto dalies pirkėją, o ne buvusią sutuoktinę ir kartu su ja parduoti visą butą. Sutartį ruošė profesionalus teisininkas, todėl tokia sąlyga būtų numatyta Sutartyje. 40. Net ir darant prielaidą, jog atsakovė iš tiesų ieškojo minėtos bendraturtės tam, kad galėtų parduoti butą kaip vieną turtinį vienetą, tačiau visą 5000 Eur tarpininkavimo mokestį turėjo mokėti vienas ieškovas. 41. Kadangi visi atsakovės įvardijami pirkėjų pasiūlymai buvo gauti jau po Sutarties galiojimo pasibaigimo, remiantis 2017-10-30 pasirašytos Sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, Sutartis laikoma automatiškai nutrūkusia. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįvykdė savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl ieškovui priklausančios buto dalies pardavimo. Ieškovas neturi sutartinės prievolės atsiskaityti už apeliantės faktiškai nesuteiktas tarpininkavimo paslaugas. 42. Mano, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog gavusi iš ieškovo vekselius, atsakovė neketino vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o siekė apgauti ieškovą bei įgyti savarankišką abstrakčią reikalavimo teisę į jį. 43. Apeliantės teiginius, kad net ir po vykdomųjų įrašų atlikimo ir jų perdavimo išieškojimui vykdyti ji ir toliau ieškojo buto dalies pirkėjų, paneigia tai, kad UAB „Turto bankas“ ir UAB „Rinvalda“ pasiūlymai buvo surašyti po bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme. R. P., kurio pasiūlymą teismui pateikė atsakovė, yra Š. J., kuris ir supažindino ieškovą su atsakovo atstovu, vadovaujamos (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kurios pasiūlymą pirkti butą už 38 000 Eur pateikė atsakovė, turi įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondui. 44. Ieškovo nuomone, apeliantės aiškinimai dėl vekselių išrašymo priežasčių patvirtina, jog buvo siekiama ne užtikrinti Sutartyje nurodyto honoraro už pirkėjo suradimą sumokėjimą, o apgaule įgyti savarankišką reikalavimo teisę į ieškovą. Nesant pareikšto atskiro reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio pagal Sutartį priteisimo, nėra jokio pagrindo nagrinėti šalių sutartinės civilinės atsakomybės klausimo, nes tai išeitų už ieškinio reikalavimų ribų. 45. Teisines paslaugas byloje ieškovui galėjo teikti abu advokatų kontoros B. ir partneriai advokatai, kurie tarpusavyje veikia partnerystės pagrindais. Sąskaitą už ieškovui byloje suteiktas teisines paslaugas advokatų kontoros B. ir partneriai advokatas T. L. išrašė ir teismas šias išlaidas priteisė pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 46. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 47. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 48. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. Ž. nuosavybės teisėmis priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi buto dalis priklauso jo buvusiai sutuoktinei R. Ž.. Ieškovas su UAB „Verslo sprendimų sistema“, atstovaujama jos direktoriaus K. P. 2017-10-30 sudarė Tarpininkavimo sutartį dėl buto pardavimo. Tą pačią dieną ieškovas išdavė įgaliojimą Š. J. savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas parduoti ginčo buto dalį. Ieškovas 2017-10-30 pasirašė atsakovės naudai du paprastus neprotestuotinus vekselius Nr. (duomenys neskelbtini) po 2500 Eur, kurių apmokėjimo data 2017-11-30. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro T.P. V. 2018-01-30 pagal šiuos vekselius išdavė du vykdomuosius įrašus. Tą pačią dieną atsakovė pateikė šiuos notaro vykdomuosius įrašus vykdyti antstolei A. S.. 49. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl ginčo esmės, atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas visapusiškai neįvertinus šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ar, kad byloje buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga bei neteisingai taikytos sutarčių aiškinimo taisyklės, atlygintinų paslaugų teikimą, sandorių negaliojimą ir vekselių išdavimą reglamentuojančios teisės normos. 50. Ginčas byloje kilęs dėl dviejų 2017-10-30 vekselių išdavimo pagrindo ir jų teisėtumo. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu aiškinantis vekselių pasirašymo aplinkybes, negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių juos pasirašė, tačiau pripažino, kad šalys sutarė, jog po buto dalies pardavimo sandorio sudarymo, atsakovė gaus Sutartyje numatytą honorarą (5000 Eur). Atsakovė gi tvirtina, kad du vekseliai po 2500 Eur, ieškovo buvo išduoti iš tarpininkavimo sutarties kylantiems finansiniams įsipareigojimams užtikrinti. 51. Teisėjų kolegija pirmiau aptartus apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus bylos duomenimis. Spręsti, kad ginčo vekseliai buvo tarpininkavimo sutarties apmokėjimo užtikrinimo rašytinis susitarimas, įvertinus abiejų vekselių ir Sutarties turinį, negalima. Kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, toks prievolės užtikrinimo būdas nebuvo šalių aptartas Tarpininkavimo sutartyje. Kita vertus, teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad vekselius ieškovas turėjo pareigą apmokėti 2017-11-30, t.y. būtent nuo šios datos atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovo atitinkamos 5000 Eur sumos, nepaisant sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. 52. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo išduoti vekseliai atsakovei yra atskira kreditorinė prievolė ir tokio vertinimo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia. Atitinkamai teisiškai nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad ginčydamas vekselius pirmiausia ieškovas turėjo nuginčyti tarpininkavimo sutartį. 53. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Sutarties vykdymu, pažymėtina, kad tiek Sutarties dalykas, tiek šalių sutartimi prisiimti įsipareigojimai patvirtina, kad šalių tarpininkavimo sutartiniai santykiai buvo sąlygoti ieškovo siekio parduoti jam nuosavybės teisėmis priklausančią buto dalį. Ieškovas buvusios žmonos įgalinimų dėl jai priklausančios buto dalies pardavimo neturėjo, buto bendraturtės pozicija dėl jos buto dalies pardavimo Sutarties sudarymo metu apskritai nebuvo žinoma. Akivaizdu, kad ieškovui net nebuvo žinoma jo buvusios sutuoktinės gyvenamoji vieta. Todėl esant tokiai faktinei situacijai, jokio susitarimo, kaip deklaruoja apeliantė, dėl viso buto, kaip nedalomo nekilnojamojo turto vieneto pardavimo tarp šalių negalėjo būti. O atsakovei, kaip tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, paslaugas teikiančiai profesionalei, turėjo būti aiški ir jos pačios parengtos sutarties vykdymo tvarka ir teikiamų paslaugų apimtis. 54. Tai, kad atsakovės nuomone, parduoti ieškovui priklausančią buto dalį buvo neįmanoma dėl turtinio vieneto nedalumo, nereiškia, kad ieškovas yra atsakingas už atsakovės savo rizika prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Atsakovės hipotetinio pobūdžio vertinimai, kad suradus ir įkalbinus kitą buto bendraturtę parduoti butą, kaip nedalomą nekilnojamojo turto objektą, būtų galima ir greičiau, ir efektyviai, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas sudarydamas Sutartį įsipareigojo už tokias paslaugas sumokėti vekseliuose nurodytą sumą. 55. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Pastebėtina, kad iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su buto bendraturte matyti, jog atsakovės atstovas su ieškovo buvusia žmona ėmė kontaktuoti dar 2017-11-03, tačiau jokia tarpininkavimo sutartis su ja taip ir nebuvo sudaryta, tad nėra aišku kokio pavedimo pagrindu atsakovė teigia veikusi, ieškodama viso buto pirkėjų. Kita vertus, atsakovės atstovo susirašinėjimo su R. Ž. laikotarpis paneigia jos pačios deklaruojamų šios bendraturtės paieškos paslaugų ir dokumentų dėl jos pripažinimo nežinia kur esančia, rengimo būtinybę. 56. Apeliantės teiginiai, kad ji teikė Sutarties 1 straipsnio 1 punkte numatytas teisines konsultavimo paslaugas, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, atmestini kaip nepagrįsti bylos duomenimis. Apeliantė taip ir nepateikė jokių įrodymų kuo Sutarties kontekste pasireiškė jos deklaruojamos teisinio konsultavimo paslaugos ieškovui ir kokia jų kaina, kaip bendrovės teikiamų paslaugų kaina atsispindėjo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose (Sutarties 3 straipsnio 3 punktas). Kaip minėta, 5000 Eur honoraras buvo numatytas konkrečiai už buto dalies pardavimo paslaugas, o už papildomas paslaugas numatytas atsiskaitymas pagal Sutarties 2 straipsnio 2 punktą. 57. Teismas pagrįstai vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog iš esmės iki teisminio proceso pradžios, o tiksliau iki 2018 m. gegužės mėnesio atsakovė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su ieškovo buto dalies potencialių pirkėjų paieška neatliko. Nors tvirtino, kad vekseliai yra Sutarties apmokėjimo garantas, tačiau vekseliuose nurodyta, kad ieškovas įpareigotas pagal vekselius besąlygiškai atsiskaityti su atsakove po mėnesio nuo jų išrašymo (2017-10-30), o į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselius atlikimo atsakovė kreipėsi 2018-01-30. Tą pačią dieną atsakovė perdavė šiuos vykdomuosius dokumentus antstolei vykdymui, taip padidindama jau ir taip pakankamai didelius turimus ieškovo kreditorinius įsipareigojimus, o ne kaip teigia, veikdama jo interesais. Apelianto argumentai, kad teismas turėjo pareigą analizuoti vykdomųjų bylų duomenis ar pasisakyti dėl kitų ieškovo kreditorių (pavyzdžiui, Bendrijos) reikalavimų, atsižvelgiant į nagrinėjamą bylos dalyką, yra nepagrįsti. 58. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sutarties 4 punktas aiškiai nustatė, kad jei atsakovė neteiks paslaugų klientui tris mėnesius iš eilės, sutartis laikoma savaime nutrūkusia, jei šalys raštu nesusitars kitaip. Byloje nėra jokio susitarimo apie šiame Sutarties punkte nustatyto termino pratęsimo ar pačios Sutarties sąlygos pakeitimo. Todėl pagrįstai teismas konstatavo, kad Sutartis buvo nutrūkusi ir atsakovė vykdomuosius įrašus vykdymui pateikė Sutarties nutrūkimo dieną. 59. Apeliantės akcentuojami pasiūlymai dėl buto pirkimo, yra pateikti jau šalių aptartos sąlygos pagrindu nutrūkus Sutarčiai, o kita vertus, jie kelia pagrįstų abejonių dėl savo realumo - viena iš pasiūlymą pirkti butą pateikusi (duomenys neskelbtini) turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, apeliantė nepaneigė ir ieškovo nurodyto kito pirkėjo R. P. – asmeninių sąsajų su ieškovo įgaliotu Š. J., kuris ir supažindino ieškovą su atsakovės vardu veikusiu K. P.. 60. Apeliantės dėstomi argumentai dėl Š. J. ieškovo išrašyto įgaliojimo dėl buto dalies pardavimo, panaikinimo, ieškovo brolio veiksmų, sužinojus, kad brolio atžvilgiu yra užvestos atsakovės pateiktų vykdomųjų dokumentų pagrindu dar dvi vykdomosios bylos, nepagrindžia ieškovo nesąžiningo veikimo atsakovės atžvilgiu, o taip pat būtinybės pakartotinai jį apklausti teisme. 61. Ieškovo buvusios žmonos pozicija dėl buto pardavimo, pateikti pasiūlymai dėl buto pirkimo, atsižvelgiant į jų išrašymo laikotarpį ir aplinkybes, detaliai aptartas pirmosios instancijos teismo sprendime, leidžia tik pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, o reikalauti iš ieškovo honoraro už bendravimą su buto bendraturte ir su antstole, kuriai pati atsakovė ir pateikė vykdomuosius įrašus vykdymui, jokio pagrindo apeliantė neturėjo. 62. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas vekselių išrašymo, įgaliojimų Š. J. suteikimo, Tarpininkavimo sutarties sudarymo aplinkybes bei vėlesnius atsakovės veiksmus kreipiantis į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo ir jų perdavimo priverstiniam vykdymui antstolei, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo vekselius ieškovas pasirašė apgaulės įtakoje (CK 1.91 straipsnio 1 dalies, 5 dalis), būdamas pažeidžiamas dėl savo asocialaus gyvenimo būdo, pasitikėdamas Š. J. ir pastarojo pažįstamu atsakovės atstovu K. P., nors iš esmės nesuprato vekselių pasirašymo reikšmės ir jam kylančių pasekmių. 63. Atsakovė nepaaiškino kokiu tikslu, jos teigimu, ieškovo prievolės 5000 Eur sumoje, atsakovei, įvykdymo užtikrinimas vekseliais, buvo išskaidytas į dvi dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo akivaizdų siekį išvengti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalies ir CK 1.105 straipsnio 5 dalies reikalavimo dėl privalomos notarinės formos paprastam vekseliui, kurio suma didesnė kaip 3000 Eur, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo, vykdymo ir leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo vekseliai yra negaliojantys ir CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu. 64. Apeliantė ginčija sprendimą ir dėl neteisingai išspręsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. 65. Ieškovo atstovas advokatas J. B. su ieškiniu yra pateikęs ir 2018-05-15 atstovavimo sutartį, kuria advokatų kontora B. ir partneriai advokatui J. B. pavedė atstovauti A. Ž. interesus įskaitant bendrosios kompetencijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl atmestini argumentai, kad J. B. neturėjo tinkamų įgaliojimų atstovauti A. Ž.. Taip pat į bylą yra pateikta tos pačios dienos teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurios 2.2 punktu, advokato įsipareigojimus pagal šią sutartį atlieka pats advokatas arba advokatų kontoros B. ir partneriai advokatas T. L.. 66. Ieškovo atstovas advokatas J. B. 2019-10-17 pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo sąskaitas - faktūras už teisines paslaugas, kurias 2019-05-18 750 Eur sumai ir 2019-08-06 - 750 Eur sumai yra išrašęs šios kontoros advokatas T. L., nurodydamas sąskaitą, kuri skiriasi nuo teisinių paslaugų sutartyje nurodytos advokato J. B. sąskaitos. Iš mokėjimų nurodymų matyti, kad A. Ž. šias sąskaitas ieškovo vardu apmokėjo advokatui T. L. Sąskaitose advokatas T. L. nurodė, kad tai apmokėjimas už ieškinio parengimą ir civilinės bylos vedimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, nors ieškinį kaip jį parengęs atstovas pasirašė advokatas J. B., o teismo posėdžiuose, vykusiuose pirmosios instancijos teisme vėl gi advokatas T. L. nedalyvavo. Kadangi sąskaitos už atstovavimą yra išrašytos ne advokatų kontoros vardu (beje, į bylą nėra pateikta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis), o konkretaus advokato, prašyme priteisti išlaidas už atstovavimą ar pačiose sąskaitose, nėra pateikta detalizacija, kurioje atsispindėtų, kad kokius nors ieškovo atstovavimo ar konsultavimo veiksmus atliko būtent advokatas T. L., todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, neturėjo teisinio pagrindo priteisti atstovavimo išlaidas (1500 Eur), kurios ieškovo vardu yra sumokėtos advokatui T. L.. Su apeliaciniu skundu pateiktas advokato J. B. perįgaliojimas advokatui T. L. aptarto vertinimo nekeičia. 67. Dėl kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pasisakytina, kad pirmosios instancijos teismas į priteistiną iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidų sumą be už ieškinį sumokėto 150 Eur žyminio mokesčio, neįtraukė 38 Eur žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t. b.l. 36). Atsižvelgiant į nutarties 65-66 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš viso ieškovui iš atsakovės priteisiant 188 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68. Kadangi apeliacinis skundas dėl ginčo esmės netenkintinas, keičiama tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tai išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nors ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, tačiau atsižvelgiant į parengtą procesinį dokumentą bei tai, kad byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, todėl iš atsakovės UAB „Verslo sprendimų sistema“ ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 750 Eur (CPK 98 straipsnis).

70. Kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas dėl ginčo esmės yra neteisėtas, nepagristas, nemotyvuotas ar priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

71. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

72. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos sprendimas keistinas tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Sumažinti ieškovui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Verslo sprendimų sistema“, j.a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 188 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Verslo sprendimų sistema“, j.a.k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nijolė Danguolė SmetonienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė