- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- Iv-1670-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02781-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui D. B., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. skunde teismui prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą po 10 000 Lt už kiekvienus metus, praleistus Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), sąlygomis, kurios neatitinka įstatymų, žemina jo orumą, pažeidžia psichiką ir sveikatą. Nurodo, kad nuo 2008 m. kovo mėn. iki dabar laikomas Lukiškių TI-K. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124, vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje minimalus plotas nustatytas ne mažesnis nei 3.6 m². Nuo 2008 m. kovo mėn. Lukiškių TI-K jis buvo pervedamas iš vienos kameros į kitą, kiekvienoje kameroje laikomi 3-4 asmenys, o kameros plotas Lukiškių TI-K yra 7.6m². Lukiškių TI-K beveik visos kameros yra tokio ploto. Pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją žodžiu ir raštu, kad būtų laikomas tokio ploto kameroje, kuri atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K atsakė, kad vietų nėra (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad jis 4 metus laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas neatitinka nustatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K nesiėmė jokių priemonių situacijai pakeisti. Prašo priteisti iš viso 40 000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad D. B. atvyko į Lukiškių TI-K 2008-03-21 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 105, kurios plotas - 7,38 m², nuo 2008-03-22 iki 2008-03-25 taip pat kameroje Nr. 105, 2008-03-26 išvyko į Vilniaus areštinę, 2008-04-08 atvyko iš Vilniaus areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 m², nuo 2008-04-09 iki 2008-04-22 perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas - 7,69 m², nuo 2008-04-23 iki 2008-05-29 perkeltas į kamerą Nr. 290, kurios plotas - 7,76 m², nuo 2008-05-30 iki 2008-07-08 perkeltas į kamerą Nr. 300, kurios plotas - 7,78 m², nuo 2008-07-09 iki 2008-07-28 perkeltas į kamerą Nr. 163, kurios plotas - 7,56 m², nuo 2008-07-29 iki 2008-08-28 perkeltas į kamerą Nr. 155, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2008-08-29 iki 2008-09-08 perkeltas į kamerą Nr. 198, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2008-09-09 iki 2008-11-23 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2008-11-24 iki 2009-01-13 perkeltas į kamerą Nr. 145, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2009-01-13 iki 2009-03-18 perkeltas į kamerą Nr. 148, kurios plotas – 8.02 m², nuo 2009-03-19 iki 2009-06-17 perkeltas į kamerą Nr. 182, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2009-06-18 iki 2009-08-25 perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2009-08-25 vakaro perkeltas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 m², nuo 2009-08-26 iki 2009-11-17 perkeltas į kamerą Nr. 141, kurios plotas - 8,02 m², nuo 2009-11-18 iki 2010-02-10 perkeltas į kamerą Nr. 168, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-02-11 iki 2010-02-21 perkeltas į kamerą Nr. 129, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-02-22 iki 2010-04-27 perkeltas į kamerą Nr. 172, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-04-28 iki 2010-06-06 perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas - 7,94 m², 2010-06-07 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2010-06-08 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir patalpintas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m², nuo 2010-06-09 iki 2010-06-16 perkeltas į kamerą Nr. 139, kurios plotas - 7,82 m², nuo 2010-06-17 iki 2010-08-10 perkeltas į kamerą Nr. 179, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-08-11 iki 2010-09-07 perkeltas į kamerą Nr. 196, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-09-08 iki 2010-12-20 perkeltas į kamerą Nr. 132, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-12-21 iki 2011-01-13 perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2011-01-14 iki 2011-01-18 perkeltas į kamerą Nr. 340, kurios plotas - 8,17 m², nuo 2011-01-19 iki 2011-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 197, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2011-02-21 iki 2011-02-24 perkeltas į kamerą Nr. 160, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2011-02-25 iki 2011-03-02 perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2011-03-03 iki 2011-08-23 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas - 28,76 m², nuo 2011-08-24 iki 2011-10-02 perkeltas į kamerą Nr. 293, kurios plotas - 8,20 m², nuo 2011-10-03 iki 2011-10-18 perkeltas į kamerą Nr. 375, kurios plotas - 7,37 m², nuo 2011-10-19 iki 2011-11-29 perkeltas į kamerą Nr. 293, kurios plotas - 8,20 m², 2011-11-30 perkeltas į kamerą Nr. 287, kurios plotas - 7,70 m², nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 perkeltas į kamerą Nr. 370, kurios plotas - 7,01 m². Taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K, atsakydama į pareiškėjo skundus atsakė tinkamai, atsakymus, kurie atitinka įstatymų keliamus reikalavimus pateikė laiku. Kiekvieną dieną į įstaigą atvyksta ir išvyksta apie 140 suimtųjų bei nuteistųjų. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo. Atsiradus galimybei, D. B. buvo suteiktas 3,6 m² gyvenamasis plotas, kaip ir nurodyta 2011-12-14 atsakyme Nr. 22-1535 „Dėl informacijos suteikimo“. Lukiškių TI-K administracija pagal įstaigos nuostatų (patvirtinta teisingumo ministro 2003-06-04 įsakymu Nr. 168) 13.1 punktą užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir įstatymų nustatytus izoliavimo reikalavimus. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str., kuris reglamentuoja suėmimo vykdymo režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, suėmimo vykdymo režimas - tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas, taip pat nuolatinė asmenų laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra, bei asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų. Pagal minėto įstatymo 10 str. 2 d. tarp D. B. ir kitų kaltinamųjų yra nustatyta izoliacija Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. I. prašymu ( izoliacija Nr. 2009 m. 178-45 , 2010 m. 257-23 ), todėl jų apsauga, priežiūra ir izoliacija turi būti pastoviai kontroliuojama, kad nedarytų įtakos baudžiamosios bylos tyrimui, nustatant objektyvias bylos aplinkybes. Tokį kalinamųjų izoliavimą patvirtina sudarytas sąrašas, iš kurio matosi visi jame įtraukti bendrabyliai, t. y. įtariamieji arba kaltinamieji, tame tarpe D. B., įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, kurie yra laikomi atskirai, siekiant užtikrinti numatytus izoliavimo reikalavimus. Nustatyta izoliacija tarp suimtųjų asmenų nuolat kontroliuojama, siekiant užtikrinti įstatymų nustatytus izoliavimo reikalavimus vykdant paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nesiekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant D. B. skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 10-19).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2011-03-03 iki 2011-08-23 buvo laikomas 3.6 m² ploto kamerose, kurios atitiko reikalavimus, todėl šiuo laikotarpiu atsakovė nepažeidė reikalavimų. Jei teismas nuspręstų skundą tenkinti, prašė už laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjo ir atsakovės atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2008-03-21 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 105, kurios plotas – 7.38 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2008-03-25, 2008-03-26 išvyko į Vilniaus areštinę, iš kurios atvyko 2008-04-08 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 116, kurios plotas – 7,49 m². Nuo 2008-04-09 iki 2008-04-22 perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas - 7,69 m², nuo 2008-04-23 iki 2008-05-29 perkeltas į kamerą Nr. 290, kurios plotas - 7,76 m², nuo 2008-05-30 iki 2008-07-08 perkeltas į kamerą Nr. 300, kurios plotas - 7,78 m², nuo 2008-07-09 iki 2008-07-28 perkeltas į kamerą Nr. 163, kurios plotas - 7,56 m², nuo 2008-07-29 iki 2008-08-28 perkeltas į kamerą Nr. 155, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2008-08-29 iki 2008-09-08 perkeltas į kamerą Nr. 198, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2008-09-09 iki 2008-11-23 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2008-11-24 iki 2009-01-13 perkeltas į kamerą Nr. 145, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2009-01-13 iki 2009-03-18 perkeltas į kamerą Nr. 148, kurios plotas – 8.02 m², nuo 2009-03-19 iki 2009-06-17 perkeltas į kamerą Nr. 182, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2009-06-18 iki 2009-08-25 perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2009-08-25 vakaro perkeltas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 m², nuo 2009-08-26 iki 2009-11-17 perkeltas į kamerą Nr. 141, kurios plotas - 8,02 m², nuo 2009-11-18 iki 2010-02-10 perkeltas į kamerą Nr. 168, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-02-11 iki 2010-02-21 perkeltas į kamerą Nr. 129, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-02-22 iki 2010-04-27 perkeltas į kamerą Nr. 172, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-04-28 iki 2010-06-06 perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas - 7,94 m², 2010-06-07 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2010-06-08 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir patalpintas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m², nuo 2010-06-09 iki 2010-06-16 perkeltas į kamerą Nr. 139, kurios plotas - 7,82 m², nuo 2010-06-17 iki 2010-08-10 perkeltas į kamerą Nr. 179, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-08-11 iki 2010-09-07 perkeltas į kamerą Nr. 196, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-09-08 iki 2010-12-20 perkeltas į kamerą Nr. 132, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2010-12-21 iki 2011-01-13 perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2011-01-14 iki 2011-01-18 perkeltas į kamerą Nr. 340, kurios plotas - 8,17 m², nuo 2011-01-19 iki 2011-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 197, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2011-02-21 iki 2011-02-24 perkeltas į kamerą Nr. 160, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2011-02-25 iki 2011-03-02 perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas - 7,94 m², nuo 2011-03-03 iki 2011-08-23 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas - 28,76 m², nuo 2011-08-24 iki 2011-10-02 perkeltas į kamerą Nr. 293, kurios plotas - 8,20 m², nuo 2011-10-03 iki 2011-10-18 perkeltas į kamerą Nr. 375, kurios plotas - 7,37 m², nuo 2011-10-19 iki 2011-11-29 perkeltas į kamerą Nr. 293, kurios plotas - 8,20 m², 2011-11-30 perkeltas į kamerą Nr. 287, kurios plotas - 7,70 m², nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 perkeltas į kamerą Nr. 370, kurios plotas - 7,01 m². Šiuo laikotarpiu minėtose kamerose dažniausiai buvo laikomi 2-4 asmenys, t. y. vienam jose kalinčiam asmeniui nuo 2008-03-21 iki 2010-05-13 tekdavo mažesnis nei 5 m², o nuo 2010-05-14 – 3.6 m² plotas, išskyrus: nuo 2011-01-06 iki 2011-01-11, kai kameroje Nr. 143, kurios plotas 7.94 m², buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3.97 m²); nuo 2011-01-15 iki 2011-01-16, kai buvo laikomas kameroje Nr. 340, kurios plotas 8.17 m², ir joje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui teko 4.08 m²), nuo 2011-01-20 iki 2011-02-03 ir nuo 2011-02-08 iki 2011-02-09, kai buvo laikomas kameroje Nr. 197, kurios plotas 7.94 m², ir joje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3.97 m²), nuo 2011-03-03 iki 2011-08-23, kai buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurios plotas 28.76 m², ir joje buvo laikomi daugiausiai 6 asmenys (vienam asmeniui teko 4.79 m²). Taip pat nustatyta, kad 2010-05-28 kameroje Nr. 158, kurios plotas 7.94 m², buvo laikomi ryte - 2, vakare – 4 asmenys, 2010-06-09 kameroje Nr. 139, kurios plotas 7.82 m², buvo laikomi ryte – 2, vakare – 4 asmenys, 2010-12-17 kameroje Nr. 132, kurios plotas yra 7.94 m², buvo laikomi ryte – 2, vakare – 4 asmenys, 2011-01-05 kameroje Nr. 143, kurios plotas yra 7.94 m², buvo laikomi ryte – 3, vakare – 2 asmenys, 2011-01-12 toje pačioje kameroje buvo laikomi ryte – 2, vakare – 3 asmenys, 2011-01-14 kameroje Nr. 340, kurios plotas yra 8.17 m², buvo laikomi ryte – 4, vakare – 2 asmenys, 2011-01-17 toje pačioje kameroje buvo laikomi ryte – 2, vakare – 4 asmenys, 2011-02-04 kameroje Nr. 197, kurios plotas yra 7.94 m², buvo laikomi ryte – 2, vakare – 3 asmenys, 2011-02-10 toje pačioje kameroje buvo laikomi ryte – 2, vakare – 3 asmenys, o 2011-02-19 toje pačioje kameroje buvo laikomi ryte – 2, vakare – 4 asmenys, 2011-02-21 kameroje Nr. 160, kurios plotas yra 7.94 m², buvo laikomi ryte – 2, vakare – 3 asmenys, 2011-08-25, 2011-09-06, 2011-09-19, 2011-10-20, 2011-10-24 ir 2011-11-09 kameroje Nr. 293, kurios plotas yra 8.20 m², buvo laikomi ryte – 2, vakare – 3 asmenys, 2011-11-30 kameroje Nr. 287, kurios plotas yra 7.70 m², buvo laikomi ryte – 2, vakare – 4 asmenys, 2011-12-01 kameroje Nr. 370, kurios plotas yra 7.01 m², buvo laikomi ryte – 2, vakare – 1 asmuo, 2011-12-02 ir 2011-12-15 toje pačioje kameroje buvo laikomi ryte – 1, vakare – 2 asmenys, o 2011-12-14 toje pačioje kameroje buvo laikomi ryte – 2, vakare – 1 asmuo (b. l. 2-3, 4, 10-19).
Pareiškėjas 2011-10-03 su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, t. y. kad jis būtų laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenka 3.6 m² kameros ploto (b. l. 21-22). Lukiškių TI-K 2011-10-19 raštu Nr. 22-1229 informavo pareiškėją, kad jo prašymas bus patenkintas tik atsiradus galimybei, kadangi Lukiškių TI-K yra perpildytas, dėl ko nėra galimybės suteikti suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyto minimalaus kameros ploto (b. l. 20). Pareiškėjas 2011-12-01 su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, t. y. kad jis būtų laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenka 3.6 m² kameros ploto (b. l. 24-25). Lukiškių TI-K 2011-12-14 raštu Nr. 22-1535 informavo pareiškėją, kad atsiradus galimybei, jam buvo suteiktas 3.6 m² gyvenamasis plotas, taip pat informavo, kad Lukiškių TI-K yra nuolat perpildytas (b. l. 20).
Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė patyręs 40 000 Lt dydžio neturtinę žalą (po 10 000 Lt už kiekvienus metus nuo 2008 m. kovo mėn.), kuri atsirado jį Lukiškių TI-K kalinant kamerų patalpose, kuriose jam tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktais nustatyto.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma), galiojusios iki 2010-04-11, 6.15 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 5 kv. m. plotas vienam žmogui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, tačiau šioje higienos normoje nėra nustatytas minimalus kamerų tipo patalpų plotas, tenkantis vienam joje kalinam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., išskyrus laikotarpius nuo 2011-01-06 iki 2011-01-11, nuo 2011-01-15 iki 2011-01-16, nuo 2011-01-20 iki 2011-02-03, nuo 2011-02-08 iki 2011-02-09, nuo 2011-03-03 iki 2011-08-23, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą patalpose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (5 m² ir 3.6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas mano, kad pareiškėjo teiginiai, kad kalinimas tokiomis sąlygomis žemino jo orumą, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikata, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2008-03-21 iki 2011-12-16 (skundo surašymo diena). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda ta kiekvieną dieną. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas Lukiškių TI-K kalinamas nuo 2008-03-21. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas teismui pateikė 2011-12-19 (pašto žyma ant voko), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2008-03-21 iki 2008-12-18 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2008-03-21 iki 2008-12-18 įskaitytinai, nėra: CK 1.131 str. 2 d. numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.
Atsižvelgiant į laikotarpio, kuriuo pareiškėjui D. B. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir kuriuo padarytą neturtinę žalą pareiškėjas, atsižvelgiant į taikomą ieškinio senatį, turi teisę į žalos padarymą, trukmę (nuo 2008-12-19 iki 2011-12-16), į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, apart savo paaiškinimo, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, šalies ekonominę padėtį, pareiškėjui priteisiamas 7000 Lt neturtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2008-12-19 iki 2011-12-16.
Atsakovės atstovės tiek atsiliepime į skundą, tiek ir teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, nėra svarbi, kadangi pagal CK 6.271 str. 1 d. nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 7000 Lt (septynis tūkstančius litų) neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.