- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- A-525-2542-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02781-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. B. skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) administracijos 10 000 Lt už kiekvienus metus praleistus Lukiškių TI-K. Teismo posėdyje patikslino reikalavimą – prašė priteisti 40 000 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 metų kovo mėnesio iki skundo surašymo dienos.
Nurodė, kad nuo 2008 metų kovo mėnesio iki skundo pateikimo dienos buvo laikomas Lukiškių TI-K. Teigė, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėse leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kamerose nustatymo“ (toliau ir – Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas Nr. V-124), kuris nustato, jog minimalus plotas, suteikiamas vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teigė, kad nuo 2008 metų kovo mėnesio buvo laikomas kamerose, kuriose buvo laikoma po tris ar keturis asmenis, o daugumos iš kamerų plotas buvo 7,6 kv. m. Teigė, jog keletą kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo kamerose sąlygų, tačiau Lukiškių TI-K atsakydavo, kad dėl vietų trūkumo pareiškėjo negali perkelti į kitą kamerą. Nurodė, kad dėl teisės aktų neatitinkančių laikymo sąlygų buvo pažemintas jo orumas, pažeista pareiškėjo sveikata ir psichika.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 10–19), kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2008 m. kovo 21 d. ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m., šioje kameroje buvo laikomas iki 2008 m. kovo 25 d., 2008 m. kovo 26 d. išvyko į Vilniaus areštinę, 2008 m. balandžio 8 d. atvyko iš Vilniaus areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 kv. m., nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2008 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas - 7,69 kv. m., nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2008 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 290, kurios plotas - 7,76 kv. m., nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. liepos 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 300, kurios plotas - 7,78 kv. m., nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2008 liepos 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 163, kurios plotas - 7,56 kv. m., nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 155, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 198, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2008 m. lapkričio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. sausio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 145, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2009 m. sausio 13 d. vakaro iki 2009 m. kovo 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 148, kurios plotas – 8.02 kv. m., nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2009 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 182, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. vakaro perkeltas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 kv. m., nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. lapkričio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 141, kurios plotas - 8,02 kv. m., nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. vasario 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 168, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2010 m. vasario 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 129, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 172, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. birželio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas - 7,94 kv. m., 2010 m. birželio 7 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2010 m. birželio 8 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir patalpintas į kamerą Nr. 122, kurios plotas - 7,38 kv. m., nuo 2010 m. birželio 9 d. iki 2010 m. birželio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 139, kurios plotas - 7,82 kv. m., nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 179, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 196, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 132, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. sausio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 340, kurios plotas - 8,17 kv. m., nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 197, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2011 m. vasario 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 160, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas - 7,94 kv. m., nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas - 28,76 kv. m., nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. spalio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 293, kurios plotas - 8,20 kv. m., nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. spalio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 375, kurios plotas - 7,37 kv. m., nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 293, kurios plotas - 8,20 kv. m., 2011 m. lapkričio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 287, kurios plotas - 7,70 kv. m., nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 370, kurios plotas - 7,01 kv. m.. Paaiškino, kad kiekvieną dieną į Lukiškių TI-K atvyksta ir išvyksta apie 140 suimtųjų ar nuteistųjų, o jų nepriimti nėra teisinio pagrindo. Dėl to, kai tik atsirado galimybė, pareiškėjui buvo suteiktas 3,6 kv. m. plotas kameroje. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. I. prašymu (izoliacija Nr. 2009 m. 178-45, 2010 m. 257-23), pareiškėjas turėjo būti laikomas izoliuotai nuo kitų įtariamųjų ar kaltinamųjų pareiškėjo baudžiamojoje byloje. Todėl kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas galėjo nesiekti teisės aktuose nustatytos ribos. Teigė, kad stengiasi, kad visi suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat teigė, kad viena iš būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio pagrindu kylančios deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalos padarymo faktas. Nurodė, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju nepatyrė žalos, todėl valstybės deliktinė atsakomybė negali kilti. Teismo posėdžio metu papildomai prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu (b. l. 49–55) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Rėmėsi CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir teigė, kad, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmens, manančio, kad jis dėl tokių veiksmų patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat ar žala atsirado būtent dėl tų institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:1999), galiojusios iki 2010 m. balandžio 11 d., 6.15 punkto nuostatą, kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims turėjo būti užtikrintas ne mažesnis kaip 5 kvadratinių metrų plotas vienam žmogui. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-124, galiojančio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kvadratiniai metrai. Pažymėjo, kad šios teisės aktų nuostatos pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio, išskyrus laikotarpius nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2011 m. sausio 11 d., nuo 2011 m. sausio 15 d. iki 2011 m. sausio 16 d., nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2011 m. vasario 3 d., nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. vasario 9 d., nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., nebuvo įgyvendintos ir nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į nustatytą minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui kalinimo patalpose. Padarė išvadą, kad, atsižvelgus į nustatytus faktus, kalinimas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis žemino pareiškėjo orumą, tačiau pažymėjo, jog dėl pakenkimo pareiškėjo sveikatai, įskaitant psichinei, pareiškėjas nepateikė įrodymų. Taip pat pažymėjo, kad neteisėtus veiksmus atlikusio subjekto kaltė nėra būtinas elementas CK 6.271 straipsnyje numatytos atsakomybės taikymui, todėl nepagrįstas Lukiškių TI-K teiginys dėl kamerų stygiaus, lėmusio pareiškėjo patalpinimą teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Konstatavo, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 21 d. iki skundo surašymo datos 2012 m. gruodžio 16 d., išskyrus minėtus laikotarpius. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2011 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgęs į CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatą, atsakovui prašant taikyti senaties terminą, bei į CK 1.131 straipsnio 2 dalį, padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. imtinai. Atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio nuostatas, pažeidimų trukmę, teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, ir į tai, kad pareiškėjas be savo paaiškinimų nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos dydį, teismas priteisė pareiškėjui 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 61), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Papildomai nurodo, kad buvo ilgą laiką kalinamas orumą žeminančiomis sąlygomis, jautė psichologinį nerimą, buvimas tokiomis sąlygomis taip pat pakenkė jam dvasiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 67–68), kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir nustatė neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, nepateikia naujų įrodymų ar aplinkybių. Taip pat pabrėžia, kad nors turėdama ribotas finansines galimybes, Lukiškių TI-K daro viską, kas įmanoma, kad asmenų, laikomų įstaigoje, teisės nebūtų pažeidžiamos ir jiems būtų užtikrinamos teisės aktų nustatytos laikymo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, priteisė 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ne kartą yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-121/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį be bendrųjų pagrindų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, teismas taip pat atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, jog apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į neteisėtų veiksmų trukmę, ar neteisėti veiksmai yra vienkartiniai ar pasikartojantys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-483/2007), pareiškėjo elgesį ginčo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-367/2007), pažeidimo įtaką tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2008 m. kovo 21 d. Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas ir skundo surašymo metu 2011 m. gruodžio 16 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktas iš esmės nėra ginčijamas, todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, pripažįsta pažeidimų faktą nustatytu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo apibrėžtu laikotarpiu, kurio metu pareiškėjui nebuvo užtikrinama teisė į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, nustatytą Higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto nuostatomis, t. y. laikotarpiai nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2011 m. sausio 5 d., nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2011 m. sausio 14 d., nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 19 d., nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 7 d., nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2011 m. kovo 2 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki skundo surašymo dienos – 2011 m. gruodžio 16 d.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d negali būti tenkinamas, nes yra pagrindas ieškinio senaties taikymui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos atžvilgiu svarbu pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo taikyto ieškinio senaties termino, nes netinkamas ieškinio senaties taikymas galėtų nulemti kitokią nei pirmosios instancijos teismo nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimo trukmę, o tai turėtų įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.
CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Byloje nustatyta, kad pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu prasidėjo nuo 2008 m. kovo 21 d, o skundą teismui pareiškėjas pateikė 2011 m. gruodžio 19 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo atstovė reikalavo taikyti ieškinio senatį (b. l. 46). Taigi pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d.
Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia naujų įrodymų, patvirtinančių padarytos neturtinės žalos dydį ir nenurodo aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir kurių pagrindu pareiškėjui turėtų būti priteisiamas reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos aplinkybes, atsižvelgusi į ankščiau išdėstytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą priteisti pareiškėjui teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančią 7 000 Lt sumą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.