Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ievai Rimdeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Iš atsakovo atsiliepimo negauta.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimoms nuo 2018-08-24 pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas ir iki šiol yra teikiamos socialinės paslaugos. Skyriaus duomenimis šalys daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, į tai, jog ne visada pavyksta šalims suderinti laiką dėl vaikų grąžinimo, pakoregavus 2019-03-22 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, atsakovas ir toliau galės maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas A. D. ir ieškovė A. D. yra nepilnamečių vaikų: G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-22 sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti vaikų: G. D. ir M. D. išlaikymą kiekvienai po 150 Eur per mėnesį. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, jį padidinant iki 200 Eur kiekvienam vaikui. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostata, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, spręstina, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nėra lemiantis, nagrinėjant prašymą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

Dėl tėvų turtinės padėties

Šalys nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Nėra jų vardu registruotų transporto priemonių. Iš pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2020-11-25 iki 2021-03-10 gavo nedarbo draudimo išmoką. Sodros duomenimis, ieškovė nedirba. Iš Sodros išrašo matyti, kad atsakovas dirba, jo draudžiamosios pajamos 2021 m. sudarė apie 650 Eur per mėn. Ieškovės 2021-06-23 rašte nurodyta, kad atsakovas nemoka ir priteisto išlaikymo vaikams, yra susidariusi išlaikymo skola kiekvienam vaikui po 750 Eur.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos turtinė padėtis nuo 2019 m. pablogėjo, nes anksčiau gyveno VŠĮ Motinos Teresės šeimų namuose, kur pragyvenimas beveik nekainavo, o šiuo metu tenka nuomotis butą ir mokėti už jį nuomą bei mokesčius, kuriuos moka jos draugas, nes ji pajamų negauna, taip pat nebegauna nedarbo išmokos, bet ji nedirba. Nuomos sutarties pateikti negali, nes nėra pasirašyta.

Atsakovas buvo pasyvus, į teismo posėdį neatvyko, neteikė įrodymų, prašymų, neišreiškė pozicijos dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, savo pajamų dydžio neįrodinėjo. Sodros duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba, gauna minimalias pajamas. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovo pajamos yra nemažos, jo finansinė padėtis yra gera, tačiau to nepagrindžia rašytiniais įrodymais. Nuo 2019 m., kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams po 150 Eur, šalys turto neįgijo ir neperleido. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė su vaikais gyvena iš vaikams valstybės mokamų pinigų, jai padeda jos draugas, tačiau kad pati prisidėtų pinigais prie vaikų išlaikymo byloje tokių duomenų nėra, nes jokių pajamų negauna. Ieškovė rūpinasi vaikais, jai tenka didžioji dalis kasdienių, su vaikais susijusių rūpesčių. Nors ieškovė teigia, jog jos turtinė padėtis pablogėjo, nes tenka nuomotis butą, bet nuomos sutarties nepateikta, ji pripažino, kad mokesčius už butą moka ne ji. Ieškovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą ar sveikatos problemas nepateikė, ją išlaiko jos draugas. Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl ne tik vaikų tėvas, bet ir jų motina turi teikti išlaikymą vaikams, nes ieškovė gali dirbti ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Ieškovė teigia, kad ji nedirba, nes neturi, kas prižiūrėtų vaiką, grįžusį iš mokyklos, tačiau ji galėtų dirbti puse etato, be to, mokyklose daugumoje mokyklų veikia po pamokų užimtumo centrai. Iš įrodymų visumos, spręstina, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis po 2019 m. iš esmės nepasikeitė (CPK 178, 185 str.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaikų poreikių

2019 m. iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 150 Eur kiekvienam vaikui, jis priteisto išlaikymo nemoka, yra susidariusi skola, dėl kurios ieškovė teigė, kad kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (ar formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios (CPK 279 str. 5 d.). Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaikų poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo atveju 533 Eur), tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar iš esmės yra pasikeitę vaiko poreikiai ir būtų pagrindas padidinti išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tėvų turtinę padėtį.

Ieškovė teigia, kad nuo 2019 m. išaugo vaikų poreikiai, dukra G. pradėjo lankyti mokyklą, žymiai pakilo prekių, paslaugų kainos, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą vaikams iki 200 Eur kiekvienam vaikui. Teigia, jog vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 450 Eur. Nurodė, jog vaikai dažnai serga, dėl ko tenka pirkti vaistus, bet patvirtino, jog vaikai specialiųjų poreikių neturi.

(duomenys neskelbtini) 2021-10-22 pažymoje nurodyta, kad G. D. mokosi (duomenys neskelbtini) 2 klasėje. (duomenys neskelbtini) 2021-10-22 pažymoje nurodyta, kad M. D. nuo 2019-09-12 lanko (duomenys neskelbtini) grupę; nuo 2021-10-01 darželyje lanko šokių būrelį, kurio mėnesio kaina – 10 Eur.

Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui nuo euro įvedimo įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų kainų augimą. Kainos padidėjo visiems. Kainos nuo 2019 m. nepakito tiek, kas būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį. Be to, Civilinio kodekso 3.208 straipsnis numato, kad išlaikymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamas kasmet atsižvelgiant į infliaciją. Dėl to atsakovas privalo mokėti indeksuotą išlaikymo sumą, kuri taip pat iš dalies kompensuoja kainų padidėjimą. Ta aplinkybė, kad atsakovas nemoka vaikams ir priteisto išlaikymo, šiuo atveju nėra lemianti, tik įrodo, jog yra pagrindas kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo ir išsireikalauti iš atsakovo išlaikymą, kuris yra priteistas.

Teismas vertina į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, ar iš esmės yra padidėję vaikų poreikiai, ar vaikai turėjo ir/ar atsirado naujų ar specialiųjų poreikių. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodomos sumos vaikams po 435 ar 466 Eur kas mėnesį nėra realiai patiriamos, nes tokių pajamų ieškovė neturi. Jeigu abu tėvai teiktų vaikams išlaikymą po 150 Eur (su indeksacija), kiekvienas vaikas turėtų iš tėvų išlaikymą po 300 Eur. Dar prie vaikų išlaikymo sumos prisideda vaikų pinigai po 111 Eur kas mėn. Iš viso vienam vaikui tektų virš 411 Eur. Nenustatyta, kad vaikai turi specialiųjų poreikių. Be to, atsakovas su vaikais bendrauja, savaitgaliais dažnai pasiima vaikus į namus, taigi juos tuo metu ir išlaiko. Nors dukra pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomos išlaidos, tačiau teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti yra priimtas tik 2019-03-22, tai leidžia teismui spręsti, jog šalys, susitardamos dėl išlaikymo dydžio kiekvienam vaikui po 150 Eur, buvo įvertinusios tą aplinkybę, kad vaikai pradės lankyti ugdymo įstaigą, ir susitarė dėl konkretaus išlaikymo dydžio kaip pakankamo naujoms išlaidoms padengti (CPK 178, 185 str.).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad atsakovas su vaikais bendrauja dažnai, juos pasiima 2-3 savaitgalius per mėnesį į savo namus, kurie yra atsakovo tėvų, vaikai bendrauja su seneliais. Kadangi atsakovas su vaikais bendrauja ir kai vaikai būna ne su ieškove, tuo metu vaikais rūpinamasi ir jie yra išlaikomi ir aprūpinami atsakovo ir/ar jo tėvų, todėl tuo metu ieškovė išlaidų nepatiria.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Išmokų vaikui įstatymą visiems vaikams iki 18 metų, valstybė kas mėnesį moka po 70 Eur (nuo 2022 m. sausio mėn. 73,50 Eur) vaiko pinigus. Ieškovė paaiškino, kad jos vaikams yra mokama po 111 Eur. Ši suma mokama nuo 2021 m. Pagal minėtą įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-164-687/2020). Atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. ši valstybės skiriama suma buvo mažesnė, siekė 70 Eur, dabar yra 111 Eur, todėl tiek priteisto išlaikymo indeksavimas, tiek valstybės skiriamų vaiko pinigų sumos padidinimas iki 111 Eur taip pat kompensuoja kainų padidėjimą ir didesne suma užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir padidėjusias išlaidas dėl ekonominės situacijos šalyje. Šalių sutarta mokėti išlaikymo suma buvo nustatyta 2019 m., nuo to laiko praėjo tik dveji metai, ir nors vaikų poreikiai kinta, bet teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad iš esmės padidėjo vaikų poreikiai, ieškovė to neįrodė, todėl, įvertinus realius vaikų poreikius, nepakitusią šalių turtinę padėtį, ieškinys dėl išlaikymo padidinimo atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-22 sprendimu patvirtinta tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka:

,,11. Sutuoktiniai įsipareigoja neriboti vienas kito dalyvavimo vaiko auklėjime, išskyrus atvejus, kai auklėjimas daro neigiamą įtaką vaikų asmenybės formavimuisi.

12. A. D. įsipareigoja sudaryti sąlygas A. D. matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais laisvu laiku nuo vaikų darželio (mokyklos) lankymo. A. D. turi teisę bendrauti su vaikais ne mažiau kaip 2 dienas kiekvieną savaitę, taip pat švenčių dienomis ir vaikų atostogų metu, pagal iš anksto su A. D. suderintą laiką.

13. A. D. turi teisę neribotai, laisvu nuo vaikų mokyklos (darželio) lankymo metu, bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, virtualiai, įskaitant bendravimą socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ir/ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

14. Sutuoktiniai, atsižvelgdami į vaikų poreikius, turi teisę susitarti ir dėl dažnesnio A. D. bendravimo su vaikais tvarkos“.

Ieškinys yra pareikštas dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo:

,,2.1. Atsakovas A. D. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais laisvu laiku nuo vaikų darželio ir mokyklos lankymo ne mažiau kaip 2 dienas per savaitę, taip pat švenčių dienomis ir vaikų atostogų metu, pagal iš anksto su ieškove A. D. suderintą laiką.

2.2. Atsakovas A. D. turi teisę pasiimti vaikus į savo namus savaitgaliais, taip pat 1 švenčių (Kalėdų, Velykų) dienai pagal iš anksto su A. D. suderintą laiką.

2.3. Atsakovas A. D. turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus G. D. ir M. D. į savo namus iš vaikų gyvenamosios vietos ar darželio ne vėliau kaip kiekvieno penktadienio 18 valandą ir parvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 valandą“.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas, įgyvendindamas bendravimo tvarką, nėra punktualus, dažnai vaikus pasiima ir parveža skirtingu laiku, todėl tai sukelia nepatogumus, vaikai nespėja susiruošti į mokyklą ir darželį, o kartais parveža per anksti, kai ieškovės nėra namuose. Dėl to prašo patikslinti bendravimo tvarką, nustatant konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Ieškovė į bylą pateikė Šiaulių apskrities VPK 2018-11-29 nutarimą, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. D. Atkreiptinas dėmesys, jog nutarimas priimtas buvo 2018 m., dar iki santuokos tarp šalių nutraukimo, todėl spręstina, kad atsakovo elgesys buvo įvertintas, nustatant bendravimo su vaikais tvarką, o ieškovė naujų įrodymų, pagrindžiančių netinkamą atsakovo elgesį, išskyrus tai, kad atsakovas neteikia vaikams priteisto išlaikymo ir nevykdo savo, kaip tėvo pareigos, nepateikė (CPK 178 str.).

Po ieškovės paaiškinimo, jos atstovė nurodė, kad netikslinga nustatyti 2.1 p. numatytos bendravimo tvarkos, užtektų pakeisti sprendimo 12 punktą taip, kad liktų galioti patvirtinta tvarka, tik nurodant konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką.

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog esant konfliktiškiems šalių santykiams, tampa sudėtinga įgyvendinti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, todėl siekiant sudaryti stabilias gyvenimo, režimo sąlygas vaikams, pakeistinas 2019 m. priimto teismo sprendimo 12 punktas, jį išplečiant ir nustatant bendravimą švenčių dienomis po vieną dieną ir savaitgaliais su konkrečiu vaikų paėmimo ir grąžinimo laiku.

Todėl paliktinas galioti teismo sprendime nurodytas 12 punktas, papildomai įtraukiant tokią bendravimo tvarką: ,,Atsakovas A. D. turi teisę pasiimti vaikus į savo namus savaitgaliais, taip pat vienai švenčių (Kalėdų, Velykų) dienai pagal iš anksto su A. D. suderintą laiką; Atsakovas A. D. turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus G. D. ir M. D. į savo namus iš vaikų gyvenamosios vietos ar darželio ne vėliau kaip kiekvieno penktadienio 18 valandą ir parvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 valandą“.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas pasiima vaikus į senelių namus, kurie yra garantija, kad vaikai bus prižiūrėti, nes yra duomenų, kad atsakovas vartoja alkoholį. Šis ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas iš dalies, įvertinus tai, kad nuo 2019 m. taikomos bendravimo tvarkos, ją įgyvendinant, tarp šalių kildavo konfliktų (CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalims nepavyko susitarti kai buvo paskirta privaloma mediacija, todėl yra patirtos bylinėjimosi išlaidos. Valstybė už ieškovės atstovavimą patyrė 359 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes jai suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ir tenkintina tik dalis neturtinio reikalavimo, valstybei iš atsakovo priteistinos 144 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą (įmokos kodas 5630), 85 Eur žyminis mokestis valstybei (įmokos kodas 5660) ir 8 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), iš viso 237 Eur (CPK 80, 88, 96, 99 str., mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal nurodytus kodus).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-03-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3742-841/2019 nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 12 punktą, jį papildant taip:

,,Atsakovas A. D. turi teisę pasiimti vaikus į savo namus savaitgaliais, taip pat vienai švenčių (Kalėdų, Velykų) dienai pagal iš anksto su A. D. suderintą laiką; Atsakovas A. D. turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus G. D. ir M. D. į savo namus iš vaikų gyvenamosios vietos ar darželio ne vėliau kaip kiekvieno penktadienio 18 valandą ir parvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 valandą“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. D. valstybei 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. D. valstybei 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. D. valstybei 8 Eur (aštuonis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.