Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

išnagrinėjusi I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. 2012-06-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 013032 už tai, kad ji 2012-05-30 vykdydama veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi leido dirbti pardavėjai E. S. pardavėjos darbą (parduoti pirkėjams prekes, priimti iš pirkėjų pinigus, išduoti grąžą), tai yra pagal savo pobūdį dirbti atlygintiną darbą, nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Nurodytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus Protokolą surašęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė kvalifikavo kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. į 2012-09-14 teismo posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl darytina išvada, kad ji vengia atvykti į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. 2012-08-27 teismo posėdyje savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad 2012-05-30 pas ją į parduotuvę, adresu Rungos g.14, Elektrėnuose, buvo atėjusi jos pažįstama E. S. išgerti kavos. Vėliau I. L. reikėjo išeiti į banką sumokėti už komunalinius patarnavimus. E. S. liko parduotuvėje apie 1-1,5 val., tačiau su ja nebuvo tartasi nei dėl darbo, nei dėl užmokesčio. E. S. pardavė palaidinę ir pinigus įsidėjo sau į piniginę. I. L. jokio darbo užmokesčio E. S. nežadėjo, ji buvo atėjusi tik išgerti kavos.

Institucijos, surašiusios protokolą, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas palaikė kaltinimą, suformuluotą protokole.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse. LR ATPK 41 ³ str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekse apibrėžta nelegalaus darbo samprata. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-504-195/2011).

Pažymėtina, jog būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai yra šie: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, tai yra darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009) ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Veika kvalifikuotina kaip nelegalus darbas, tik nustačius visus būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius.

E. S. 2012-05-30 paaiškinime nurodė, kad 2012-05-30, apie 9.00 val. ji atėjo į parduotuvę, adresu Rungos g.14, Elektrėnuose, atsigerti kavos su I. L.. Apie 11.00 val. I. L. išėjo susimokėti mokesčių ir paliko ją vieną parduotuvėje, nes tuo metu nebuvo jokių pirkėjų. Apie 12.30 val. E. S. pardavė vieną palaidinę už 12,00 Lt ir gautus pinigus įsidėjo sau į piniginę. Su I. L. dėl darbo užmokesčio nesitarė, padėjo jai be jokio atlygio.

Į 2012-09-14 teismo posėdį liudytoja E. S. neatvyko, gautas pranešimas, kad ji yra išvykusi į užsienį, į Lietuvą grįš 2013 m. sausio mėnesį.

Minėta, jog vienas iš būtinų nelegalaus darbo objektyviųjų požymių yra tas, jog darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, be kita ko, asmuo, atlikdamas darbo funkciją, turi paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbdavio nurodymams.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra aiškių ir neginčytinų įrodymų, kad E. S. darbą dirbo susitarusi su I. L., dirbdama darbą, pakluso nustatytai darbo tvarkai ir darbdavio nurodymams, kadangi E. S. su I. L. nesitarė dėl darbo užmokesčio, darbo laiko, E. S. sutiko tik pabūti parduotuvėje, kol sugrįš I. L., E. S. visai nežadėjo dirbti parduotuvėje.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai nustatyti, jog tarp I. L. ir E. S. 2012-05-30 susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius, tai yra negalima vienareikšmiškai nustatyti, jog darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, asmenys, atlikdami darbo funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbdavio nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog aukščiau nurodytas nelegalaus darbo objektyvusis požymis nėra įrodytas nagrinėjamoje byloje.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1p.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno šių elementų nėra ir administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teismo ištirti ir įvertinti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Nenustatyta, kad E. S. dirbo atlygintinai ar jai pavestą darbą, Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo 2012-05-30 metu.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007).

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodytas vienas iš būtinų objektyviųjų nelegalaus darbo požymių, tai yra neįrodyta, jog tarp I. L. ir E. S. susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl pripažintina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, bylos teisena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., 250 str. 1 p., 287 str. 2 p., teismas

nutarė:

nutraukti I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, bylą, nesant jos veikoje pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.