Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje, sprendžiant ieškovės S. K. ieškinio atsakovei A. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, priėmimo klausimą, tretieji asmenys - Vilniau rajono 4-asis ir 6-asis notarų biurai.

Aprašomoji dalis

n u statė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, įtvirtinančias bendruosius reikalavimus bet kokio teismui adresuoto procesinio dokumento ir specialiuosius – ieškinio – formai bei turiniui, taip pat reglamentuojančias jo priėmimą ir trūkumų ištaisymą.

Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

Ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovės 2010-03-02 teismui pateiktą ieškinio pareiškimą bendrų ir papildomų formos ir turinio reikalavimų aspektu, 2010-03-04 nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Vykdydamas įstatymo nustatytą išaiškinimo pareigą teismas nurodė ieškovei konkrečius ieškinio trūkumus, įvardindamas juos nutarties motyvojamojoje dalyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje suformuluoto reikalavimo faktinį pagrindą patvirtinančias aplinkybes, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė yra palikėjos V. S. sesuo, J. P. ir S. L. giminystę su palikėja (gimimo, santuokos liudijimus), pažymos apie palikėjos V. S. šeimos sudėtį, neišdėstė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 135 str. 1 d. 5 p. ir 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-03-23 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje (b.l.33-36) ieškovė dar kartą įvardijo ieškinio reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą – pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės patvirtintą V. S. testamentą (registro Nr. 2643), sudarytą palikėjos, kuri, nors ir būdama veiksni, šio vienašalio sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl savo neraštingumo, labai silpnos sveikatos bei dukterėčios A. S. psichologinio bei fizinio poveikio (CK 1. 89 str. 1 d.), teisę pareikšti tokio pobūdžio reikalavimą (CK 5.17 str.) grįsdama kartu su patikslintu ieškiniu pateiktais dokumentais, patvirtinančiais jos ir jos mirusių seserų Janinos ir Stanislavos giminystę su palikėja (gimimo liudijimų kopijas) (b.l. 26, 27, 36a, 36b), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos atliktus palikėjos buities tyrimo aktus bei fotolenteles (b.l. 21-25), konfidencialios informacijos apie palikėjos sveikatos būklę pateikimo teismui galimybes (b.l.20), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie palikėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą (b.l.16-18), palikėjos laidojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas (b.l.28). Teismui 2010-03-24 nutartimi pripažinus, kad patikslintas ieškinys bei kartu su juo pateikti papildomi įrodymai, yra su trūkumais – nepateikti gimimo liudijimų vertimai į lietuvių kalbą (CPK 113 str. 3 d.), S. L. giminystę su palikėja patvirtinantys įrodymai, taip pat ieškovės bei J. S. ir S. L. santuokos liudijimų nuorašai bei pažyma apie palikėjos šeimos sudėtį (b.l.38), ieškovė pateikė Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pažymą apie palikėjos asmens duomenis (b.l.41), Lietuvos valstybės archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus archyvo pažymas apie palikėjos seserų statusą (santuokos liudijimų kopijas) (b.l.42-44), sesers Stanislavos gimimo liudijimo kopiją (b.l. 36 c) bei Lietuvos valstybės archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus archyvo pažymą, patvirtinančią gimimo metrikų knygoje įrašytą liudijimą apie ieškovės gimimą (b.l. 44).

Kaip minėta, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintame ieškinyje išdėstytos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (ieškinio dalyką), bei kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, pagrindžiantys išdėstytas aplinkybes (ieškinio pagrindą), patvirtina, jog per teismo nustatytą terminą ir papildomą terminą ieškovė iš esmės įvykdė teismo įpareigojimą patikslinti ieškinio pagrindą bei pateikti įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.), taip pat iš esmės įvykdė kitus 2009-10-12 teismo nutartyje dėl trūkumų pašalinimo nurodytus reikalavimus: pateikė visus teismo nurodytus dokumentus, išskyrus ieškovės santuokos liudijimo kopiją, o dėl ieškovės pateiktų gimimo liudijimų nurodė, kad jie yra surašyti dviem kalbom – rusų ir lietuvių (b.l.40).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 str. 5 d.). Taigi pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, kurie nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti, t.y. įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.

Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad formaliuosius reikalavimus, keliamus šio procesinio dokumento turiniui bei formai, pareikštas ieškinys neabejotinai atitinka, o apeliantė (ieškovė) iš esmės įvykdė pirmosios instancijos teismo nurodytus įpareigojimus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Kiti neesminiai pirmosios instancijos teismo įvardinti trūkumai, t.y. ieškovės santuokos liudijimo nepateikimas ar gimimo liudijimų vertimų į lietuvių kalbą nepateikimas, kolegijos vertinimu, nekliudo iškelti civilinę bylą ir gali būti pašalinti pasirengimo bylai nagrinėti metu. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą ir, pripažinęs ieškinį nepaduotu, grąžino jį ieškovei.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje pernelyg formaliai vertino ieškovės pateiktą ieškinio pareiškimą, jau ieškinio priėmimo stadijoje nustatydamas jai įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikšmę sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai tenkintini, tačiau negali turėti įtakos ieškinio priėmimui ir jo nagrinėjimui, neturi riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 137 str.1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.