Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

dalyvaujant pareiškėjui G. A., jo atstovams advokatui Tomui Bagdanskiui ir advokato padėjėjui Povilui Dubininui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad ginčijamu Įsakymu jis pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį tęstinį nusižengimą ir skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų nuo 2017-12-08. Pareiškėjas teigia, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir jo veikos teisinio kvalifikavimo, esminių procedūrinių patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų, teisės į gynybą pažeidimo.

Iš Ministerijos darbuotojų, dalyvavusių pasitarime pas jį, nebuvo apklausta buvusi Teisės departamento direktorė N. S., viceministras V. G.. Pasitarime dalyvavo ir Santaros klinikų vadovai, kurie taip pat nebuvo apklausti. Pareiškėjas daro išvadą, kad su juo buvo siekiama susidoroti.

Iš apklaustų darbuotojų paaiškinimų matyti, kad buvo aiškinamasi, kaip teisiškai teisingai galima išnuomoti patalpas be konkurso, ir tai, jog galimai nebuvo vieningos nuomonės tarp pačių Ministerijos darbuotojų. Tai patvirtina ir nustatytas faktas apie Teisės departamento direktorės N. S. rengtą Ministerijos darbuotojų pasitarimą šiuo klausimu. Išvadoje nustatyta aplinkybė, kad iš jo grįžusi Teisės departamento direktorė nurodė parengti kitą įsakymą, kuris turi būti be pastabų (Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiojo specialisto paaiškinimas) nepaneigia jo aiškinimo, kad buvo prieita nuomonės, kad patalpų nuoma ne konkurso būdu galima vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir Nuomos aprašo III skyriaus nuostatomis. Pareiškėjas neatmeta galimybės, kad tokią nuomonę jam patvirtino pati Teisės departamento direktorė, nes tai patvirtina ir tas faktas, kad Ministerijos teisininkai Komisijai 2017-09-28 raštu Nr. BR-2540 aiškiai nurodė, kad, jų manymu, ministro įsakymas Nr. T-48 yra parengtas tinkamai, nes išnuomoti turtą be konkurso leidžia VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Ministerijos darbuotojos paaiškinime minima aplinkybė, kad N. S. pasakė, kad ant įsakymo projekto „neturi būti pastabų“ liudija ne jo, o N. S. ,„galimą“ įtaką darbuotojams. Be to, nenustatyta, kad nors vienas iš Ministerijos darbuotojų, vizavusių minimą įsakymo projektą, būtų net bandęs atsisakyti tai daryti, t. y. nepaneigta ta aplinkybė, kad darbuotojams nesutinkant, t. y. turint priešingą nuomonę, jiems būtų leidžiama nevizuoti įsakymo.

Taip pat išvadose nepaneigta ir aplinkybė, kad jis paaiškino ministrui E. G. teisines galimybes apie patalpų nuomą ne konkurso būdu, supažindino su teisės aktais, ir jis pats sutiko, jog tokia galimybė yra, ir pasirašė aptariamą įsakymą. Pažymi, kad ministras patikrinimo metu nebuvo apklaustas, todėl išvadose yra daromos tik prielaidos, kad galimai jis buvo apgautas, nes priešingu atveju nebūtų pasirašęs įsakymo. Pažymi, kad pats E. G. daug metų ėjo Ministerijos kanclerio pareigas, kurioms priskirtini turto valdymo klausimai, todėl nėra pagrindo abejoti jo kompetencija šioje srityje.

Tai, kad jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnyba požymių, labai aiškiai nurodyta ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro R. S. 2017-10-31 nutarime Nr. M-7-01-00043-17, kuriuo buvo atmestas Ministerijos skundas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2017-10-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, nutarime taip pat nurodoma, kad dėl jo veiksmų nebuvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, jis siekė nepatiriant žalos užtikrinti civilinių įsipareigojimų, kilusių sudarius sutartį su viešojo maitinimo pirkimą laimėjusia įmone, laikymąsi.

Komisijos išvadose nurodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir padarinių yra nepagrįstas, nes nėra įstatymo nustatyta tvarka nustatyta ir pripažinta, kad sutartis sudaryta neteisėtai, ministro įsakymas taip pat nustatyta tvarka nėra panaikintas kaip neteisėtas.

Aplinkybė, kad pažeistos teisės aktų nuostatos, negali būti vertinama kaip šiurkštumo elementas, nes jis neatskleidžia šiurkštumo. Nurodyta aplinkybė, jog „ieškoma būdų“ suformuoti įsakymo projektą taip, kad akivaizdžiai nebūtų galima identifikuoti teisės akto neteisėtumą, neatkleidžiant tų būdų formų ir kaip tai buvo daroma, kas leistų vertinti jų šiurkštumą, taip pat neatskleidžia šiurkštumo. Jei Komisija vertina, kad pasitarimo organizavimas ar Ministerijos darbuotojų nuomonės klausimas dėl teisės aktų tinkamo taikymo yra neleistina darbo forma, tai ji tai turėjo nurodyti ir pagrįsti.

Išvadose nurodyta aplinkybė apie sudaromas išskirtines sąlygas turtą perduoti neskelbiant viešo patalpų nuomos konkurso, siekiant, kad suinteresuotiems asmenims būtų priimtas palankus teisės aktams prieštaraujantis sprendimas, kuriuo valstybės turtas - 343,59 m² patalpos, esančios Santaros klinikose, UAB „Dussmann Service“ buvo išnuomotos be konkurso, neatitinka tikrovės, nes pati Komisija išvadose mini, kad viešasis pirkimas buvo vykdomas, tačiau nebuvo atliekamas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, apie viešojo pirkimo vykdymą nurodė ir Santaros klinikos savo raštuose Ministerijai, minimuose Komisijos išvadose.

Išvadose nurodyti jo veiksmai, vizuojant ministro 2016-12-08 įsakymą Nr. T-48, atlikti 2016-12-08, taigi, ir galimai įtakojant Ministerijos darbuotojus vizuoti šį įsakymo projektą be pastabų, taip pat atlikti iki tos dienos, nes vizavimas irgi buvo galimas tik iki jo pasirašymo, o pasirašant sutartį atlikti 2016-12-20. Kadangi dėl šių jo veiksmų buvo įžvelgta nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo tarnyba požymių, surinkta tyrimo medžiaga perduota STT procesiniam sprendimui priimti, taigi pagal VTĮ tarnybinė nuobauda turėjo būti skirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo STT priimto procesinio sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nagrinėjamu atveju, STT priimtas procesinis sprendimas nepateiktas nei jam, nei jo advokatui, nors to buvo prašoma, STT procesinis sprendimas buvo priimtas 2017-10-13.

Tačiau mano, kad iš išvados Nr. BR-2541 turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas - 1 mėn. nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos ir 6 mėn. nuo pažeidimo padarymo dienos, kurie yra praleisti (kanclerio veiksmai, vizuojant ministro įsakymą atlikti 2016-12-08), nes išvadoje Nr. BR-2541 kanclerio veiksmai „Dėl negyvenamų patalpų nuomos be konkurso“, t. y. dėl ministro 2016-12-08 įsakymo Nr. Nr. T-48 priėmimo aplinkybių (išvados 5 psl., 11-15 psl.) buvo įvertinti kaip „nustatyti pažeidimai”, išvados rezoliucinėje dalyje siūlant medžiagą šioje dalyje perduoti STT nenurodoma, kad patikrinimas šioje dalyje stabdomas, t. y. oficialus ministro sprendimas dėl patikrinimo stabdymo nepriimtas. Be to, išvadoje buvo aprašyti kaip nustatyti visi savarankiško tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (veiksmai, jų padarymo laikas, kaltė, priežastis ryšys, neigiamos pasekmės), todėl teisinio pagrindo Ministerijai laukti STT sprendimo, siekiant realizuoti išvadą ir vertinti jo veiksmus, tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu, nebuvo pagrindo. Dėl šio pažeidimo ginčijamas Įsakymas taip pat turėtų būti panaikintas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas ėjo vadovaujančias pareigas, todėl jo darbo specifika, pobūdis ir reikšmė lemia tai, kad jam buvo suteikta plati kompetencija, kuri savo ruožtu reiškia didesnę atsakomybę priimant sprendimus. Vadovaujančias pareigas užimančių asmenų kontrolės funkcijos nepanaudojimas lemia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai turi įtakos didelei daliai ar netgi visai įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni atsakomybės reikalavimai. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo teigimas, kad neva su juo buvo siekiama susidoroti, kadangi dėl kitų 8 darbuotojų, kurie vizavo įsakymą nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų yra neteisingas ir niekuo nepagrįstas, nes pareiškėjas, kaip vadovaujančias pareigas einantis asmuo, turi suprasti, jog jo pareigos lemia didesnę riziką ir atsakomybę.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.12 punktu, kancleris savo darbe vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, ministro įsakymais, ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, šiuo pareigybės aprašymu.

Pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesilaikė Pareigybės aprašyme 7 punkte nurodytų funkcijų, netinkamai jas vykdė. Pareiškėjas, vizuodamas ir pasirašydamas Ilgalaikio valstybės turto nuomos sutartį Nr. NS-19 pažeidė imperatyvius Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Nuomos aprašo 4 punkto reikalavimus, kas įrodo, kad pareiškėjas šiuo atveju atliko neteisėtus veiksmus.

Tokie pareiškėjo neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi, remiantis Konstitucija, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui.

Be to, aptariant sukeltų veiksmų neigiamas pasekmes, svarbu atkreipti dėmesį į faktą, kad pareiškėjo pažeidimas yra laikomas ne tik šiurkščiu, bet ir tęstiniu. Tai reiškia, kad pareiškėjo veiksmai, vizuojant ir pasirašant sutartį, svarbiausia, veiksmų nesiėmimas dėl pažeidimo pašalinimo iki drausminės nuobaudos skyrimo dienos, yra laikomi tęstiniu pažeidimu sukeliančiu neigiamas pasekmes.

Atkreipia dėmesį, kad Ministerija ketina imtis veiksmų dėl 2016-12-08 įsakymo Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“ panaikinimo ir 2016-12-20 valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. NS-19 su UAB „Dussmann Service“ nutraukimo. Todėl pareiškėjo veiksmai vizuojant ir pasirašant minėtą sutartį prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl yra neteisėti ir sukėlė žalą.

Pažymi, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi būtent pareiškėjo neteisėti veiksmai (vizavimas bei pasirašymas) nulėmė žalą dėl minėtos sutarties pasirašymo.

Pareiškėjas ėjo vadovaujančias pareigas, kaip žinia, VTĮ tokiems darbuotojams yra nustatyta didesnė atsakomybė už padarytus pažeidimus, todėl vizuodamas ir pasirašydamas sutartį, pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjo kaltė pasireiškia tyčia, kadangi jis turėjo, remiantis aukščiau išvadintais teisės aktais, didesnę atsakomybę priimant sprendimus ir pareigą tinkamai atlikti savo pareigas bei iš jo elgesio matyti, kad veiksmai buvo atlikti suvokiant, kad yra neteisėti ir kad dėl jų gali atsirasti žala bei kitos neigiamos pasekmės. Be kita ko, pareiškėjas netgi nesiėmė veiksmų, kad toks pažeidimas būtų pašalintas, kas reiškia, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė tyčia. Šiuo atveju svarbus ir viešasis interesas, nes valstybės tarnybos santykiai yra vieši, ir viešojo intereso užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių veiklos elementų, tačiau pareiškėjas šios savo pareigos neįvykdė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo teiginys, kad Ministerija pažeidė jo teisę į gynybą yra klaidingas ir dėl to, kad Įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi, faktas, kad pareiškėjas pasinaudojo savo teise į gynybą yra akivaizdus, kadangi dėl Įsakymo pareiškėjas 2018-01-08 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tokiu būdu siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Ministerijos įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Ministerija 2017-04-20 gavo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2017-04-20 valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-2017-P-10-2-8 „Viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymas“ (toliau - Audito ataskaita), kurioje nurodyta, kad Ministerija vykdo nepakankamą panaudos sutarčių priežiūrą, nes neturi tikslios informacijos apie panaudos gavėjų ir su jais sudarytų sutarčių skaičių, yra likusių neterminuotų sutarčių, o daliai panaudos gavėjų nenumatyta pareiga apdrausti turtą, panaudos sutartys netikslinamos, pasikeitus perduoto turto kiekiui. Taip pat nurodyta, kad teisės aktuose galimybė turto valdytojo funkcijas pavesti vykdyti kitiems subjektams nėra numatyta, kaip ir nenumatyta subjektų (panaudos gavėjų) pareiga laikytis valstybės turto valdymo principų nei atsakomybės už jų nesilaikymą ir kiti duomenys apie neefektyvų ir neracionalų ministerijai perduoto valstybės turto valdymą ir galimai neteisėtų sprendimų turto valdymo klausimais priėmimą.

Sveikatos apsaugos ministras 2017-05-02 įsakymu Nr. V-491 „Dėl komisijos sudarymo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ sudaryta komisija 2017 m. rugpjūčio 28 d. išvados Nr. BR-2291 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio G. A. padaryto tarnybinio nusižengimo” (toliau - išvada Nr. BR-2291) 2.2 papunktyje nurodė kitas tyrimo metu paaiškėjusias ir nustatytas tarnybinio nusižengimo požymių turinčias aplinkybes, susijusias su valstybės turto nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų imperatyvių reikalavimų nevykdymu.

Ministras, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, 2017-09-04 įsakymu Nr. V- 1057 (kartu su 2017-09-06 įsakymu Nr. V-1065), sudarė Komisiją galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti.

Ministerija 2017-09-08 pateikė pareiškėjui pranešimą Nr. BR-2371 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame pranešė dėl pareiškėjo galimai padarytų nusižengimų, t. y. dėl delspinigių reikalavimo už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nuomos sutarčių terminų, valstybės turto subnuomos ir dėl negyvenamųjų patalpų nuomos be konkurso.

Komisija 2017-09-13 pateikė pareiškėjui raštą dėl informacijos pateikimo tarnybiniam nusižengimui tirti Nr. BR-2410, kuriuo, įgyvendinant pareiškėjo teisę į gynybą, prašoma pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, siekiant visapusiško ir objektyvaus pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nurodytų aplinkybių ištyrimo.

Pareiškėjas 2017-09-15 raštu Nr. BR-2443 pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad su pateiktais galimais pažeidimais nesutinka ir mano, kad faktinės jo veiklos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti padarius tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas 2017-09-19 pateikė atsakymą į Komisijos raštą Nr. BR-2469, kuriame papildė paaiškinimus dėl paminėtų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų.

Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus Atstovavimo ir teisės taikymo skyrius 2017-09-21 pateikė raštą Nr. BR-2483 į Komisijos 2017-09-15 raštą Nr. BR-2432 ir 2017-09-28 papildomus paaiškinimus Nr. BR-2540 dėl pateikto 2017-09-21 rašto Nr. BR-2483.

Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą, 2017-09-28 surašė išvadą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio G. A. padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – Išvada 1).

Ministerija, atsižvelgdama į 2017-09-28 išvadoje Nr. BR-2541 nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi VTĮ 30 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas, į visuomenės lūkesčius, kad valstybės tarnautojai, šiuo atveju aukštas vadovaujančias pareigas užimantys asmenys, turi veikti tik laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, sprendimus priimti nešališkai užtikrinant visuomenės viešuosius interesus, siekiant situacijos vertinimo objektyvumo, pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dalyje sustabdė ir 2017-10-04 raštu Nr. (1.1.20)10-8007 kreipėsi į STT ir prašė ištirti išvadoje Nr. BR-2541 nurodytas aplinkybes, siekiant įvertinti, ar Ministerijos kanclerio G. A. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

STT pagal kompetenciją išnagrinėjusi Ministerijos kreipimesi nurodytas aplinkybes dėl Ministerijos kanclerio G. A. veiksmų ir įvertinusi papildomai Ministerijos pateiktą informaciją apie galimą žalą valstybei, 2017-10-16 raštu Nr. 4-01-7693 informavo, kad Ministerijos kanclerio veiksmuose galima įžvelgti piktnaudžiavimo požymių, tačiau nenustačius duomenų, kurie leistų konstatuoti didelės žalos požymį, nėra pagrindo G. A. veiksmų vertinti baudžiamosios atsakomybės požiūriu.

Ministerija, atsižvelgdama į STT pateiktą informaciją, 2017-10-19 raštu Nr. (1.1.20-60)-!0-8508) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

Generalinė prokuratūra 2017-10-31 nutarime Nr. M-7-01-00043-17 nurodė, kad įstatymų nesilaikymas negali būti toleruojamas, tačiau valstybės tarnautojų veiksmai turi būti vertinami drausmine tvarka.

Kaip matyti, STT ir Generalinė prokuratūra nurodė, kad Ministerijos pateikti duomenys patvirtina teisės aktams prieštaraujančio sprendimo priėmimą, tačiau šiai situacijai spręsti turi būti taikomi valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai ir juose nustatytos atsakomybės priemonės.

Ministerija 2017-11-16 gavo Generalinės prokuratūros pranešimą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų pažeidimų perkančiajai organizacijai Santaros klinikoms vykdant viešąjį paslaugų pirkimą pagal Ministerijos kreipimąsi į STT ir Generalinę prokuratūrą nurodytas aplinkybes.

Komisija 2017-12-04 surašė išvadą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio G. A. padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – Išvada 2). Komisija padarė išvadą, kad Ministerijos kancleris, ignoruodamas Turto valdymo ir ūkio skyriaus nuomonę apie teisės aktuose nustatytą draudimą priimti sprendimą turtą išnuomoti ne konkurso būdu po viešojo pirkimo, esant Ministerijos teisininkų pastabom ir aiškiam valstybės tarnautojo elgesio reglamentavimui, nes minėtuose valstybės turto valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad turto valdytojo leidimas turtą išnuomoti be konkurso priimamas viešo paslaugų pirkimo metu, sąmoningai jo nepaisydamas padarė trunkamojo pobūdžio teisės pažeidimą (sutartis yra galiojanti), atitinkantį VTĮ 2 straipsnio 13 dalies, 29 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir šiurkštaus tarnybinio nusižengimo. Komisija nurodė, kad Ministerijos kancleris, vizuodamas įsakymo projektą ir jo pagrindu pasirašydamas turto nuomos sutartį, pažeidė ne tik valstybės turto valdymą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir skaidrumo bei objektyvumo principų reikalavimus, kadangi aktyviai dalyvaudamas sprendimo dėl patalpų nuomos priėmimo procese, suvokdamas ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, faktines aplinkybes, susijusias su Santaros klinikų prašymu, įtakojo Ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentų projektus ir juos vizuojant nerašyti pastabų, kitu atveju laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs ūkio ministro E. G., kuris jau buvo iškėlęs klausimą dėl patalpų nuomos ne konkurso būdu, nebūtų pasirašęs įsakymo projekto.

Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 5 dalimi, 6 dalies 1 ir 3 punktais, 30 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 301 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 41 straipsnio 5 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 14.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-04 įsakymu Nr. V-1057 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (kartu su 2017-09-06 įsakymu Nr. V-1065), galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2017 m. rugsėjo 28 d. išvadą Nr. BR-2541 (toliau - išvada Nr. BR-2541), į Komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-07 įsakymu Nr. V-1298 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (kartu su 2017-11-16 įsakymu NR. V-1298), tarnybinio nusižengimo tyrimui tęsti, 2017-12-04 išvadą Nr. BR-3041 (toliau - išvada Nr. BR-3041), ir tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio G. A. šiurkštus tarnybinis nusižengimas, turintis piktnaudžiavimo tarnyba požymių (G. A. tyčiniai veiksmai atlikti turint valdingus įgaliojimus, darantys poveikį sprendimams, sudarant išskirtines sąlygas tretiesiems asmenims valstybės turtu naudotis nesant teisėtam pagrindui), tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti faktai įrodo neigiamą poveikį (neigiamas pasekmes) bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, G. A. veiksmuose yra nustatyti visi šiurkštaus tarnybinio pažeidimo, numatyto VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose, sudėties elementai - kaltė (tyčia), neteisėti veiksmai (pasinaudojant užimamomis pareigomis atliko veiksmus, turinčius įtakos neteisėto sprendimo dėl turto nuomos be konkurso parengimui), žala (valstybės turto valdymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, neužtikrintas efektyvus, racionalus ir skaidrus valstybės turto valdymas ir materialinės pasekmės, negautos pajamos, t. y. patalpas išnuomojant konkurso būdu būtų užtikrintas didesnis nuomos mokesčio dydis), priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir neteisėto sprendimo priėmimo, tai, kad tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-28 įsakymu Nr. K-626 G. A. paskirta nuobauda griežtas papeikimas dėl netinkamo pareigų vykdymo turto valdymo srityje, 2017-12-07 įsakymu ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kancleris G. A. padarė šiurkštų tarnybinį tęstinį nusižengimą ir skyrė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A., padariusiam šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų nuo 2017-12-08.

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, be kita ko, teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes iš pranešimų turinio buvo neaišku, kokius galimus tarnybinius nusižengimus padarė.

Teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

Iš byloje pareiškėjui pateiktų 2017-09-08 ir 2017-09-13 pranešimų turinio, konstatuotina, kad pranešimuose tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas buvo apibrėžtas tinkamai, kartu pateikta visa tuo metu turima informaciją. Teismas daro išvadą, kad Komisija pranešimuose tiksliai ir aiškiai nurodė, kokių tarnybinių nusižengimų padarymu yra įtariamas pareiškėjas, ir pateikė visą tuo metu turimą, su įtariamais tarnybiniais nusižengimais susijusią informaciją, taip tinkamai užtikrindama jo teises į gynybą, t. y. teisę pateikti savo paaiškinimus, atsikirtimus bei įrodymus. Pareiškėjas 2017-09-15 raštu Nr. BR-2443 Komisijai pateikė rašytinį paaiškinimą dėl nurodytų galimų tarnybinių nusižengimų, nurodė, kad su nurodytais įtarimais nesutinka ir mano, kad faktinės jo veiklos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti padarytą tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjo argumentas, jog pranešimuose neišdėstyta galimo tarnybinio nusižengimo esmė, kurio padarymu jis kaltinamas, pripažįstamas nepagrįstu. Iš byloje pateiktų pranešimų turinio spręstina, kad juose aiškiai ir suprantamai išdėstyti įtarimai apie padarytus pažeidimus, taip pat iš jų turinio ir pridėtų dokumentų aiškiai suprantama galimai pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų esmė. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo, jis tarnybinio pažeidimo esmę suprato, paaiškino susidariusią situaciją.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai reglamentuoti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (žr., pvz., 2012-06-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Teisės teorijoje teisės pažeidimai skirstomi į paprastus ir sudėtinius, o pagal veikos pobūdį – į vienkartinius bei tęstinius. Sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena (LVAT 2013-12-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013).

LVAT praktikoje aptariant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus, ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas (LVAT 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, LVAT 2005-05-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-593/2005).

Kaip nustatyta byloje, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir Išvada 1 buvo surašyta gavus Valstybės kontrolės parengtą Audito ataskaitą. Tačiau antrasis tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pirmojo nusižengimo tyrimo metu paaiškėjus kitų tarnybinių nusižengimų sudėties požymių turinčioms aplinkybėms. Įvertinus tai, kad Išvada 1 buvo surašyta gavus Valstybės kontrolės parengtą Audito ataskaitą, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda už šioje išvadoje nustatytus tarnybinius nusižengimus, galėjo būti paskirta per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tačiau, įvertinus Išvadoje 2 nustatytus tarnybinius nusižengimus, konstatuotina, kad nusižengimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos be konkurso nebuvo nagrinėtas ir vertintas Audito ataskaitoje, todėl jis nepatenka į VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį, kuriai esant taikoma 3 metų nuobaudos skyrimo terminas. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad tarnybinė nuobauda už Išvados 2 nusižengimus turėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui 2017-12-07 Įsakymu tarnybinė nuobauda už ministro 2016-12-08 įsakymo Nr. T-48 vizavimą ir 2016-12-20 sutarties pasirašymą, paskirta praleidus VTĮ įtvirtintą 6 mėnesių naikinamąjį terminą.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padarytas procedūros pažeidimas, t. y. nuobauda paskirta praleidus VTĮ įtvirtintą 6 mėnesių naikinamąjį terminą. Teismo įsitikinimu, šis procedūrinio pobūdžio pažeidimas yra esminis, todėl Įsakymas, esant nustatytam esminiam procedūriniam pažeidimui, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusio ūkio ministro E. G., 2016-12-08 įsakymu Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, kurį vizavo pareiškėjas, buvo nuspręsta be konkurso 3 metams išnuomoti 343,59 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, panaudos pagrindais valdyti perduotas Vilniaus Universiteto Santariškių klinikoms (šiuo metu Vilniaus universiteto ligoninė „Santaros klinikos“), o 2016-12-20 sudaryta Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. NS-19 (pasirašyta pareiškėjo), kuria Ministerija 36 mėnesiams išnuomojo minėtas patalpas UAB „Dussmann Service“.

Ministerijos 2016-11-21 rašte Nr. (6.47-13) 10-9665 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“, adresuotame Santaros klinikoms, pasirašytame pareiškėjo, nurodyta, kad turtas, išnuomojamas be konkurso tais atvejais, kai perkama paslauga (viešojo maitinimo teikimas), kuriai teikti reikalingas valstybės turtas, o sprendimas dėl nuomos ne konkurso būdu priimamas viešojo paslaugų pirkimo metu; šiame rašte nurodyta, kad sprendimas dėl nuomos ne konkurso būdu priimtas nebuvo, todėl Ministerija (valstybės turto valdytoja) neturi pagrindo pasirašyti valstybės turto nuomos sutarties, ir pasiūlyta Santaros klinikoms teikti Ministerijai prašymą dėl viešojo nuomos konkurso skelbimo.

Komisija Išvadoje 2 nurodė, kad 2016-12-08 priimto įsakymo Nr. T-48 rengėjas yra Turto valdymo ir ūkio skyrius, kuris patvirtino, kad šio skyriaus nuomone šiuo atveju patalpų nuoma be viešojo nuomos konkurso buvo negalima bei nurodė, kad įsakymo T-48 projekto pirminis variantas su Ministerijos darbuotojų, kurie vizavo įsakymo projektą su pastabomis, liko pas tuo metu dar Teisės departamento pareigas užimančią N. S., kuri gavo nurodymą iš kanclerio G. A. parengti naują įsakymo projektą, kuris būtų be Ministerijos darbuotojų pastabų. Įsakymą parengė Turto ir valdymo skyriaus darbuotojas P. M., kuriam tai pavedė atlikti laikinai tuo metu šio skyriaus vedėjo pareigas vykdžiusi A. M.. Komisija pažymėjo, kad P. M., A. M. apklausti negalėjo, nes A. M. nuo 2017-03-08 nebedirba Ministerijoje, o P. M. K. nariai apklausti taip pat negalėjo dėl jo kasmetinių atostogų.

Komisija iškėlė prielaidą dėl sąmoningo pirminio įsakymo T-48 projekto pradanginimo, kuriuo, pasak Komisijos, būtų galima įrodyti Ministerijos darbuotojų pastabas dėl įsakymo neteisėtumo.

Komisija konstatavo, kad pareiškėjas, vizuodamas minėtą įsakymą ir pasirašydamas turto nuomos, perduoto be vykdyto viešo nuomos konkurso, sutartį, pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Nuomos aprašo 4 punktą, galimai skaidrumo bei objektyvumo principų reikalavimus, kadangi aktyviai dalyvaujant sprendimo priėmimo dėl nuomos procese, suvokdamas ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, faktines aplinkybes, susijusias su Santariškių klinikų prašymu, įtakojo Ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančių dokumentų projektus, bei juos vizuojant nerašyti pastabų, kitu atveju, laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs ūkio ministras E. G. nebūtų pasirašęs įsakymo projekto.

Šį pareiškėjui inkriminuojamą nusižengimą Komisija vertino kaip šiurkštų tęstinį pažeidimą, turinį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių.

Pagal Įstatymo 15 straipsnį valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne tik viešo konkurso būdu, tačiau ir be konkurso. Atvejai, kai valstybės turtas gali būti išnuomojamas ir be konkurso įtvirtinti Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2016-12-08 įsakymą Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, kuriuo buvo nuspręsta be konkurso 3 metams išnuomoti 343,59 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, panaudos pagrindais valdyti perduotas Vilniaus Universiteto Santariškių klinikoms, pasirašė laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs ūkio ministras E. G.. Ministro statusas yra aptartas Vyriausybės įstatymo 26 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis (26 straipsnio 1 dalis). Išvadoje aptariamu atveju, būtent ministras, įgyvendindamas savo kompetenciją, priėmė teisines pasekmes sukuriantį individualų teisės aktą – Įsakymą. Šis įsakymas yra vizuotas ne tik kanclerio, bet ir kitų specialistų, o Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyrius bei atstovavimo ir teisės taikymo skyrius Komisijai 2017-09-28 rašte Nr. BR-2540 nurodė, kad jų manymu, ministro 2016-12-08 įsakymas Nr. T-48 yra parengtas tinkamai, nes išnuomoti turtą be konkurso leidžia Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

VTĮ (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms arba valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. VTĮ 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kas yra laikoma šiurkščiu pažeidimu, t. y. be kita ko, piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (4 punktas). Pagal VTĮ 2 straipsnio 13 dalį piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Remiantis Komisijos Išvados turiniu dėl kaltinimo pareiškėjui, teismas konstatuoja, kad Komisijos Išvadoje išdėstyta pozicija, nepatvirtina pareiškėjo neteisėtų kaltų veiksmų, vizuojant 2016-12-08 įsakymą T-48 ir pasirašant 2016-12-20 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-19, pagal kurią Sveikatos apsaugos ministerija 36 mėnesiams išnuomojo minėtas patalpas UAB „Dussmann Service“. Teismas sprendžia, kad Komisijos išvada, jog Ministerijos kancleris spręsdamas patalpų nuomos klausimą savo aktyviais, galimai neteisėtais, t. y. piktnaudžiaujant tarnyba, veiksmais dalyvavo ministro įsakymo rengimo procese ir galimai siekė įtakoti priimti neteisėtą, imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantį galutinį sprendimą dėl patalpų nuomos neskelbiant viešo konkurso bei sudarant sutartį su jau maitinimo paslaugas laimėjusia įmone, yra nepagrįsta objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Teismo įsitikinimu, išvados apie tai, jog Ministerijos kancleris darė neteisėtą įtaką ir davė neteisėtus nurodymus Ministerijos darbuotojams, sąmoningai suklaidino laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusį ūkio ministrą E. G., jam pasirašant 2016-12-08 įsakymą Nr. T-48, yra grindžiamos tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Iš išvados 2 ir jos priedų matyti, kad Komisija, atlikdama tyrimą neapklausė asmenų, kurių suklaidinimu ar įtakojimu kaltina pareiškėją. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas savivaliaudamas ar siekdamas kokių nors kitų neteisėtų teisei priešingų tikslų siekė suklaidinti ar klaidino ministrą E. G..

Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog STT 2017-10-13 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal sveikatos apsaugos ministro A. V. skundą dėl šiame epizode nurodytų aplinkybių. Generalinė prokuratūra 2017-10-31 nutarime atmesti sveikatos apsaugos ministro A. V. skundą konstatavo, kad skunde nurodyti veiksmai dėl Santaros klinikose negyvenamųjų patalpų panaudojimo, jas išnuomojant bendrovei „Dussman Service“ neleidžia konstatuoti, kad valstybės tarnautojai tyčia įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudojo arba nepanaudojo priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui; nėra pagrindo teigti, kad ministerijos kanclerio veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimu baudžiamosios teisės prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog pareiškėjas darė neteisėtą įtaką ministrui priimi neteisėtą, imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantį galutinį sprendimą dėl patalpų nuomos neskelbiant viešo konkurso bei sudarant sutartį su jau maitinimo paslaugas laimėjusia įmone; jog pareiškėjas įtakojo ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentų projektus, bei juos vizuojant nerašyti pastabų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė ir byloje nėra nustatytas atsakovės pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui 2017-09-28 Įsakymu tarnybinė nuobauda už ministro 2016-12-08 įsakymo Nr. T-48 vizavimą bei 2016-12-20 sutarties pasirašymą, paskirta praleidus VTĮ įtvirtintą 6 mėnesių naikinamąjį terminą, taip pat neįrodžius inkriminuojamo pažeidimo.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-773-208/2018 (dabartinis Nr. eI3-525-541/2021) (proceso Nr. 3-61-3-03678-2017-7) pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Ministerijai dėl 2017-09-28 įsakymo Nr. K-626 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-03-09 sprendimu pareiškėjo G. A. skundą patenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-09-28 įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo“ 2 punktą, kuriuo pareiškėjui G. A. už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Priteisė pareiškėjui G. A. iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 4 055,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2021-10-27 nutartyje nustatė, kad už Išvadoje 1 bei Išvadoje 2 (išskyrus 2.5 dalyje) nustatytus tarnybinius nusižengimus pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl Išvados 2 2.5 dalyje nustatyto pažeidimo (dėl oficialios nuomonės prieštaraujančios ministerijos vadovybei pateikimo Valstybės kontrolei), taip pat atsižvelgusi į su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi susijusius apeliacinio skundu argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Komisija šio epizodo pažeidimą Ministerijos kanclerio veiksmuose nustatė nepagrįstai, nes nėra įrodyta nei pažeidimo subjektyviąją pusę patvirtinančių aplinkybių, nei dėl to kilusių neigiamų pasekmių. LVAT 2021-10-27 nutartimi atsakovės Ministerijos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-03-09 sprendimą pakeitė ir patikslino jo rezoliucinę dalį nurodant: „Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo“ 1 punktą ir 2 punktą, kuriuo pareiškėjui G. A. už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas“. Priteisė pareiškėjui G. A. iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Taigi, teismams konstatavus, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirta nepagrįstai ir ją panaikinus, ir šiuo pagrindu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda -atleidimas iš pareigų neatitinka VTĮ 29 straipsnyje nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindų, nes pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministrą grąžinti jį į eitas Ministerijos kanclerio pareigas.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas į Ministerijos kanclerio pareigas buvo priimtas ir atleistas iš pareigų kaip valstybės tarnautojas. Šiuo metu Ministerijos kanclerio pareigybė priskirta politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie vadovaujantis VTĮ (redakcija įsigaliojusi nuo 2019-01-01) 13 straipsnio 1 dalimi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu. VTĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų, pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas. VTĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, valstybės politikas ar kolegialios valstybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta teise.

Teismo įsitikinimu, priskyrus Ministerijos kanclerio pareigybę politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Ministeriją grąžinti pareiškėją į eitas Ministerijos kanclerio pareigas.

Atsakovė pridėjo esamų laisvų pareigybių sąrašą, tačiau prašo negrąžinti pareiškėjo ir į kitas laisvas Ministerijoje esančias pareigybes, nes pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su materialaus turto valdymu bei kontrole, todėl neteko atsakovės pasitikėjimo ir negali vykdyti jokių pareigų, susijusiu su turto valdymu. Teismas, įvertinęs kas nustatyta, konstatuoja, kad nesant galimybės grąžinti pareiškėjo į jo anksčiau užimtas pareigas, kurios dabar priskirtos politinio pasitikėjimo tarnautojams, pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

Pagal VTĮ 6 straipsnio 1 dalį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti šiame įstatyme.

Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Kaip matyti iš aptarto reguliavimo, Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis nustato alternatyvų pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą (lyginant su įtvirtintu 218 straipsnio 2 dalyje). Šis būdas taikytinas tuomet, kai darbuotojas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, negali būti grąžintas į darbą. Tokiu būdu mokant išeitinę kompensaciją kompensuojama už pažeistą jo teisę grįžti į darbą.

Teismų praktikoje, aiškinant Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, yra nurodyta, kad joje įtvirtintos trys alternatyvios sąlygos, kurias nustatęs darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas (nagrinėjamu atveju – teismas) priima sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą, t. y. kai nustato, kad: 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; arba 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys (LVAT 2019-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019).

Šiuo atveju nustatyta, pareiškėjas į pirmesnes pareigas negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, todėl yra pagrindas taikyti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nurodytas pasekmes.

Pagal į bylą teismui atsakovės pateiktą pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, pareiškėjo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 181,44 Eur. Vidutinis mėnesinis darbo užmokesti atleidimo dienai yra 3 810,24 Eur.

Pareiškėjui iš atsakovės priskaičiuotina suma už priverstinės pravaikštos laiką, kai nuo atleidimo dienos jau yra praėję daugiau kaip vieneri metai, už vienus metus sudaro 45 722,88 Eur (12 mėn. x 3 810,24 Eur), neatskaičius mokesčių.

Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį pareiškėjui taip pat priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad pareiškėjas į tarnybą Ministerijoje buvo priimtas 2015-04-10, atleistas 2017-12-08. Taigi pareiškėjas ministerijoje dirbo šiek tie ilgiau nei du metus, todėl kompensacija jam priteistina už du mėnesius ir sudaro 7620,48 Eur (2 mėn. x 3 810,24 Eur), neatskaičius mokesčių.

Teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą į jo valstybės tarnybos stažą įskaityti dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2017-12-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nes pareiškėjas dėl stažo įskaitymo turėtų kreiptis į buvusį darbdavį, o darbdaviui, atsisakius tenkinti prašymą dėl stažo įskaičiavimo, atsisakymą skųsti teismui.

Pareiškėjas teigia, kad patyrė neturtinę žalą dėl Ministerijos veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismo padarytą išvadą dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų atleidžiant pareiškėją iš pareigų, pažeidimo mastą ir intensyvumą, prieina prie išvados, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusių darbinių santykių jautė stresą, neigiamus išgyvenimus, taip pat buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai, pažeminta jo garbė ir orumas.

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, žalos atsiradimo priežastis, nustatęs pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1 000 Eur. Pareiškėjo prašoma neturtinės žalos suma, teismo įsitikinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas, nes tarnybos (darbo) santykiuose taikytinos tik DK 232 straipsnio nuostatos.

Pareiškėjas prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimu pareiškėjo skundą patenkinus, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjos teisės buvo iš dalies apgintos, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kadangi dalis reikalavimų (dalis dėl įpareigoti Sveikatos apsaugos ministrą grąžinti jį į eitas ministerijos kanclerio pareigas; į jo valstybės tarnybos stažą įskaityti dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2017-12-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) buvo atmesti, teismo įsitikinimu, pareiškėjo reikalavimai patenkinti 50 proc.

Prašomą priteisti sumą sudaro 1 710 Eur suma už skundo surašymą, analizę ir atstovavimą teismo posėdyje.

Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos). V. R. 2 punkte nustatytais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog pareiškėjo prašoma atlyginti suma – 1 710 Eur neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas 50 proc., pareiškėjui priteistina 855 Eur suma.

Atsakovė Ministerija taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išvadas.

Pažymėtina, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas.

Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas privalėjo užtikrinti pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-12-07 įsakymą Nr. K- 765 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo ir atleidimo iš pareigų“.

Priteisti pareiškėjui G. A. iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 45 722,88 (bruto) Eur vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos už vienus metus.

Priteisti pareiškėjui G. A. iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 7 620,48 Eur (bruto) kompensaciją.

Priteisti pareiškėjui G. A. iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patirtą 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Pareiškėjo G. A. naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 855 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.