Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skauduvos investicijos” skundą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Skauduvos investicijos” (toliau – ir pareiškėja, UAB „Skauduvos investicijos“) skundu prašo: 1) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (4.16) V15-2573 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas išduoti pareiškėjai pažymą apie naujai suformuotų, vietoje buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objektų – 3 butų galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti šiems butams naujus adresus.

Pareiškėja nurodo, jog iš savo nuosavybės teise valdomo 196,03 kv. m buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neatlikdama remonto darbų ir nekeisdama patalpų paskirties, suformavo tris nekilnojamojo turto kadastro objektus – butus. 2019 m. liepos 11 d. Neringos savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti atskirtoms patalpoms (butams) naujus adresus (toliau – ir Prašymas). Ginčijamu sprendimu atsakovė atsisakė tenkinti Prašymą, nes buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7 p. Juridiniai faktai yra įrašai apie įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.I-37-583/2007, kuriuo panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35. Mano, kad atsakovės atsisakymas išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį iki tol, kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, yra nepagrįstas bei neteisėtas.

Teigia, kad įrašas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie minėtą įregistruotą juridinį faktą neužkerta kelio (nedraudžia) pareiškėjai padalinti savo butą (patalpą) į du ar daugiau butų (patalpų), o atsakovei neužkerta kelio (nedraudžia) išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį. Mano, kad tai yra tik informacinio pobūdžio įrašas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjos teisės į jai nuosavybės teise priklausantį objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio nuostatas nėra suvaržytos, todėl ji turi teisę padalinti savo butą į dvi ar daugiau patalpų (butų), jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus.

Pažymi, kad naujų nekilnojamųjų turto kadastro objektų formavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D 1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka “. Atsakovė, 2019 m. liepos 11 d. gavusi Prašymą su pateiktas dokumentais, privalėjo ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoti prašymą ir atlikus pateiktų dokumentų patikrinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoti nustatytos formos pažymą arba visus pateiktus dokumentus grąžinti, raštu nurodant atsisakymo išduoti pažymą motyvus. Tvirtina, kad gavus jos Prašymą nebuvo nustatyti pateiktų dokumentų trūkumai, todėl Neringos savivaldybės administracija privalėjo išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (butų) galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti atskirtiems butams naujus adresus. Pažymi, kad prašymo dalis – suteikti naujus adresus atskirtiems butams nebuvo nagrinėta, nes dėl jos nepasisakoma Skundžiamame sprendime.

Tvirtina, kad įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007 nėra pasibaigęs arba pasikeitęs, todėl ji negali įgyvendinti Skundžiamo sprendimo reikalavimo panaikinti įrašus apie tokį juridinį faktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Minėtu teismo sprendimu panaikinus jame nurodytus dokumentus (detalųjį planą ir statybos leidimą), nei pastato, kuriame yra pareiškėjos butas, nei pareiškėjos buto teisinis režimas nepasikeitė, jokių apribojimų nebuvo nustatyta. Pažymi, kad Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) g., tame tarpe ir Nr. 8, Neringoje, teritorijos paskirtis yra gyvenamoji-rekreacinė, šioje teritorijoje galima gyvenamųjų pastatų statyba. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos.

Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Neringos savivaldybės taryba 2000 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 40 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Detaliuoju planu buvo pakeista sklype esančių pastatų paskirtis (išskyrus (duomenys neskelbtini)), pakeistas ir sklypo naudojimo būdas – iš Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje numatytos esamos poilsio įstaigų teritorijos rekreacinės paskirties naudojimo būdo į gyvenamosios paskirties teritorijos naudojimo būdą, pobūdis – mažaaukščiams statiniams iki 3 aukštų. 2001 m. birželio 28 d. Neringos valdybos sprendimu Nr. 162 sklypą (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu padalinus į tris atskiras namų valdas, pakeista pastatų ir namų valdų numeracija, suteikiant pastatams ir namų valdoms adresus (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis detaliuoju planu, Neringos savivaldybės administracija 2002 m. birželio 26 d. išdavė pareiškėjai statybos leidimą Nr. 35, kuriuo leido rekonstruoti valgyklą (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 40 ir Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimą Nr. 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-822-1567-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti panaikinti visi aktai, priimti panaikinto detaliojo plano pagrindu. Nepanaikinus 2004 m. kovo 19 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo buvo patvirtintas rekonstravimo darbų (pagal 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimą Nr. 35) užbaigimo faktas, susidarė situacija, jog detalusis planas ir statybos leidimas Nr. 35 buvo panaikinti (konstatuojant, kad valgykla (duomenys neskelbtini) negalėjo būti rekonstruota į gyvenamosios paskirties pastatą), tačiau statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas liko įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota: žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – gyvenamoji; butas (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – gyvenamoji (pagrindas – 2004 m. kovo 19 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Šios aplinkybės atsakovei tapo žinomos, kai 2019 m. liepos 11 d. gavus pareiškėjos Prašymą, patikrino Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir nustatė, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) ir patalpos (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas. Susipažinus su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo turiniu, nustatė, kad 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35 yra negaliojantis, todėl pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas į gyvenamosios paskirties statinį atliktas neteisėtai (panaikinto statybos leidimo pagrindu). Atsakovė 2019 m. liepos 18 d. paklausimu kreipėsi konsultacijos į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2019 m. spalio 4 d. raštu informavo, kad „tuo atveju, kai esamo statinio statybos darbams atlikti rengiamas statinio projektas, o teismo sprendimu panaikintas dokumentas, suteikiantis teisę pakeisti statinio paskirtį (jo naudojimo tikslą atitinkamai veiklai vykdyti) ir šis juridinis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statinio projekte turi būti nustatomas esminis statinio projekto sprendinys – statinio ar jo dalių paskirtis, atitinkantis pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytus reikalavimus“. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamu sprendimu nurodyta, kad atsakovė negali išduoti pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 16 d. pateiktuose paaiškinimuose, atsikertant į atsakovės atsiliepimą, iš esmės nurodo tokius pat argumentus kaip ir skunde. Papildomai pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007 nėra konstatuota, jog buvusi valgykla, esanti adresu (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai rekonstruota į gyvenamąjį namą ir/ar jame neteisėtai suformuotos gyvenamosios patalpos (butai). Nurodo, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo yra pasikeitusi faktinė situacija teritorijoje, kurioje yra pastatas su pareiškėjo butu, todėl teismo sprendimas yra praradęs reikšmę. Pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) kuriuo grindžiamas teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio mėn. 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo “ patvirtino naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal naująjį (duomenys neskelbtini) teritorijos teisinį reglamentavimą neliko buvusių ribojimų pertvarkyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), į gyvenamosios paskirties pastatą. Akcentuoja, kad buto padalinimo į kelis butus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos nereglamentuoja, o reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše buvo žymos apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą, atsakovė davė sutikimą (pritarė) kitų butų ((duomenys neskelbtini)) suformavimui esant tai pačiai situacijai, todėl minėtas teismo sprendimas neturėtų neriboti ir pareiškėjos teisę iš vieno buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti tris butus. Mano, kad atsakovė nepagrįstai bei neteisėtai Skundžiamame sprendime nustato sąlygą neišduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį iki tol, kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Tokios sąlygos ji negali įgyvendinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė šią administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Neringos savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (4.16) V15-2573 „Dėl informacijos pateikimo“ (minėta, toliau – ir Ginčijamas sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo; atsakovės įpareigojimo išduoti pareiškėjai pažymą apie naujai suformuotų, vietoj buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objektų – 3 butų, galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti šiems butams naujus adresus, pagrįstumo.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 30 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai UAB „Skauduvos Investicijos“. Prie juridinių faktų (7.1 punktas), kurių įrašas galioja nuo 2013 m. liepos 29 d., pažymėta, kad yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimas (Nr. I-37-583/2007), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35).

Neringos savivaldybės administracijoje 2019 m. liepos 11 d. gautas pareiškėjos atstovo prašymas išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti atskirtoms patalpoms (butams) naujus adresus (minėta, toliau – ir Prašymas).

Neringos savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 4 d. Skundžiamu sprendimu nurodė, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, nustačius, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007 panaikinti detalusis planas ir statybos leidimas, kuriais buvo nustatyta šiuo metu VĮ Registrų centre įregistruota pastato paskirtis bei žemės sklypo naudojimo būdas, Administracija pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį neišduoda iki kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turinį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 49 straipsnio 1 dalį statinių (jeigu jie nėra energetikos objektai ir susisiekimo komunikacijos ir su jomis susiję kiti inžineriniai statiniai, hidrotechnikos statiniai Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose) naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (ginčui aktuali redakcija) (toliau — ir Reglamentas). Reglamento IX skyrius reglamentuoja naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimą. Reglamento 118.1 punkte nustatyta, kad padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis, atliekamos procedūros nustatytos šio Reglamento 119-122 punktuose. Reglamento 119 punkte nustatyta, kad parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau - pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os). Pagal Reglamento 120 punktą subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 119 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų atlikimo reikia keisti statinio (-ių) paskirtį. Reglamento 121 punkte nurodyta, kad jei patikrinus 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoda Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą. Jei nustatoma, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, arba būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos visus pateiktus dokumentus grąžina prašymo pateikėjui, raštu nurodydamas atsisakymo išduoti pažymą motyvus.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad Subjekto, nagrinėjamu atveju Neringos savivaldybės administracijos, įgaliotas atstovas pagal Reglamento 120 punktą turi patikrinti, be kita ko, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Taigi, teisiniu reglamentavimu atsakovei numatyta prievolė patikrinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu panaikinti: Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 40 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“; Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35, išduotas pareiškėjai, valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-822-1567-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėta, kad nurodytas juridinis faktas apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjusį sprendimą įregistruotas VĮ Registrų centras duomenų bazėje ir atsispindi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimo prašymą atmesti (data nenurodyta) nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi dėl nurodyto juridinio fakto išregistravimo, tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikus dokumento, panaikinančio ar keičiančio dokumentą (teismo sprendimą), kurio pagrindu įregistruotas juridinis faktas, prašymas buvo atmestas. Numatyta minėto sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad nurodytas VĮ Registrų centras sprendimas ginčytas nebuvo. Taigi, konstatuotina, kad duomenys apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), juridinių faktų teisėtumą nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytini teisingais bei išsamiais.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu buvo konstatuotas trečiųjų suinteresuotų asmenų galimas nesąžiningumas. Pareiškėja minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl laikytina, kad jai buvo žinomos aplinkybės apie teismo sprendimo priėmimą.

Pareiškėjai argumentuojant, kad kitų asmenų atžvilgiu, esant tokioje pačioje padėtyje, buvo išduotos prašomos pažymos, pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl sprendimai dėl kitų asmenų, kurių atžvilgiu, pareiškėjos teigimu, buvo išduotos pažymos, nekvestionuojami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pagal Reglamento 121 punktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos turi būti išduota Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažyma. Pareiškėja prašymą pateikė 2019 m. liepos 11 d., o Ginčijamas sprendimas priimtas 2019 m. lapkričio 4 d. Nors atsakovė 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos dėl rašytinės konsultacijos (Inspekcijoje paklausimas gautas 2019 m. rugpjūčio 30 d.) ir 2019 m. spalio 4 d. gavo raštą dėl paklausimo, vertintina, kad atsakovė, siekiant išspręsti pareiškėjos prašymą, nepagrįstai ilgai delsė. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas numato terminą pažymos išdavimui, o nagrinėjamu atveju tokia pažyma išduota nebuvo, vertintina, kad atsakovė nepažeidė Reglamente nustatyto termino, o Skundžiamo sprendimo priėmimo delsimas nesudaro pagrindą naikinti jį kaip neteisėtą.

Pareiškėjai argumentuojant, kad atsakovė priimant Ginčijamą sprendimą 2019 m. liepos 11 d. Prašymo dalį dėl naujų adresų suteikimo atskirtoms patalpoms (butams) nenagrinėjo, laikytina, kad pareiškėjos Prašymo abi dalys (išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti atskirtoms patalpoms (butams) naujus adresus) yra glaudžiai susijusios, todėl nesant galimybės tenkinti vieną Prašymo dalį (išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį), nėra galimybės tenkinti ir antrą Prašymo dalį (suteikti atskirtoms patalpoms (butams) naujus adresus). Nors nurodytos aplinkybės Skundžiamame sprendime nėra aptartos, tačiau jų nebuvimas vertintinas kaip savaime suprantamas dalykas, nesudarantis pagrindą naikinti Skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą iš esmės.

Įvertinus nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja juridinis faktas, ribojantis pareiškėjos teisę iš vieno buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti tris butus – t. y. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo buvo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 40 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ ir Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35, išduotas pareiškėjai, valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Esant šioms aplinkybėms, vertintina, kad atsakovė Skundžiamajame sprendime pagrįstai nurodė, jog pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį neišduoda iki kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turinį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu konstatuotina, kad Neringos savivaldybės administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektą (patalpą) galimybę naudoti pagal paskirtį.

Pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (4.16) V15-2573 „Dėl informacijos pateikimo“ atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjai pažymą apie naujai suformuotų, vietoj buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objektų – 3 butų galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti šiems butams naujus adresus, todėl pareiškėjos skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl prašymų priteisi bylinėjimosi išlaidas

Pareiškėja skunde nurodė, jog prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji sumokėjo žyminį mokestį, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Atsakovė Neringos savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos. Neringos savivaldybės administracija turi juridinį skyrių ir atitinkamą finansavimą teisinių klausimų, kylančių jos veikloje, sprendimui (žr. pvz. LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019). Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, viešojo administravimo subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr. pvz. LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iškilo sudėtingas teisinis klausimas, kuriam viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės administracijos interesus teisme. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovė nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti atsakovui nepagrįsto (perteklinio) atstovavimo ir išlaidavimo naštos (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019). Atsižvelgiant į tai, atsakovės Neringos savivaldybės administracijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skauduvos Investicijos” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti atsakovės Neringos savivaldybės administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.