- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- I3-676-426/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07797-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. teismo prašo panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą dėl raudonųjų linijų pakeitimo (toliau – atsakovės Sprendimas) ir 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK, Komisija) sprendimą Nr. 21RE-(AG-407/07-2023), įpareigoti Administraciją klausimą dėl raudonųjų linijų pakeitimo išnagrinėti iš naujo.
Skunde paaiškina, jog 2023 m. birželio 8 d. LAGK pateikė skundą dėl Administracijos 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-407/07-2023) skundą atsisakė priimti nagrinėti kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde aiškina, jog 2023 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojai ir Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui (uždarajai akcinei bendrove (toliau – UAB) „Vilniaus planas“) pateikė skundą dėl raudonųjų linijų keitimo, prašė paaiškinti, kokiu pagrindu ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo pakeistos gatvės (akligatvio) tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste raudonosios linijos. Pridėjo schemą su joje pažymėtu plotu. Nurodė, kad anksčiau nustatytos gatvės raudonosios linijos ribojosi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad šio sklypo savininkai yra užgrobę valstybinę žemę, joje pasodintos tujos, pridėti akmenys, kurie blogina matomumą ir kelia avarines situacijas išvažiuojant iš akligatvio. Pareiškėjas akcentuoja, jog apie tai ne kartą informavo ir Vilniaus m. savivaldybę, pridėjo Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. balandžio 27 d. raštą-sprendimą, kuriame konstatuoti esami pažeidimai. Taip pat skunde nurodė, kad toks raudonųjų kelio linijų keitimas dangsto padarytą nusikaltimą, sudaro pagrindą įteisinti esamą situaciją išperkant valstybinę žemę, negina visuomenės intereso. Prašė kuo skubiau atstatyti buvusias kelio raudonąsias linijas, kurios ribojosi su sklypu (duomenys neskelbtini) visu akligatvio perimetru.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus rašte Nr. A51-/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl raudonųjų linijų keitimo“ nurodyta, kad „jūsų nurodytas pravažiuojamasis kelias skirtas privažiuoti prie keleto sklypų, nėra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, todėl manytina, kad visuomenės interesų nepažeidžia.“
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, jog atsakovė pateikė formalų atsakymą, nurodydama tik bendrąsias teisės normas, jų konkrečiai nesiejo su jo prašymo motyvais ir reikalavimais.
Skunde pareiškėjas akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju jis neskundė ir nekvestionavo teritorijų planavimo proceso metu priimtų sprendimų, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų – detaliojo plano ar kitų dokumentų sprendinių teisėtumo, tik prašė panaikinti Administracijos sprendimą dėl raudonųjų linijų pakeitimo ir įpareigoti klausimą dėl raudonųjų linijų pakeitimo išnagrinėti iš naujo. Komisijai nurodė, kad tokiais atsakovės veiksmais (neveikimu) buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtinti principai, kuriais savo veikloje vadovaujasi viešojo administravimo subjektai. Pareiškėjas įsitikinęs, jog priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas.
Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus raštas Nr. A51-23(2.14.2.12E-ŽEM) – individualus administracinis aktas, todėl Komisijai suteikta teisė nagrinėti jo skundą dėl atsakovės Sprendimo. LAGK atsisakymas priimti nagrinėti skundą, jo nuomone, neteisėtas ir turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Mano, jog Komisija turėjo įpareigoti Administraciją priimti teisėtą, motyvuotą, teisės aktais pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas LAGK sprendimas naikintinas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė reikalavimus, prašė patenkinti. Akcentavo, jog buvo susiaurintos raudonosios linijos, leidžiant kaimynei įteisinti savavališkai užgrobtą žemę, kurioje auga tujos.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su skundu. Atsiliepime akcentuoja, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir vertinant Rašto turinį, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis yra informacinio pobūdžio, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2023 m. balandžio 8 d. paklausimą, jo pavadintą skundu dėl raudonųjų linijų keitimo, pateikta informacija dėl raudonųjų linijų patikslinimo. Atkreipia dėmesį, kad įpareigojimų nenurodyta ir nesukelia jokių pasekmių, todėl Raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu, galinčiu būti administracinės bylos dalyku, dėl to teisėtai ir pagrįstai Komisija atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 20 d. buvo pateikęs prašymą dėl rekomendacinių raudonųjų linijų patikslinimo nagrinėjamoje teritorijoje, kuris 2022 m. birželio 14 d. buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti UAB ,,Vilniaus planas“. Tenkinant pareiškėjo prašymą buvo nustatytos akligatvio rekomendacinės linijos, tuo pačiu panaikintos raudonosios linijos, esančios tarp pareiškėjo sklypų (duomenys neskelbtini).
Administracija atsiliepime aiškina, jog Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2023 m. vasario 1 d. gavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės prašymą pakoreguoti gatvės raudonąsias linijas ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namais. Nurodyta, kad visos komunikacijos įrengtos prie (duomenys neskelbtini) namo pusės, kelio danga išasfaltuota, skersgatvis ties minėtais namais baigiasi akligatviu. Šis prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti UAB ,,Vilniaus planas“, kuri, įvertinusi https://www.google.com/maps viešai prieinamus duomenis nustatė, kad privažiuojamasis kelias nagrinėjamoje teritorijoje yra įrengtas. Akcentavo, kad raudonųjų linijų tikslinimas neturėjo jokios neigiamos įtakos jau esančiai asfalto dangai, nes jos plotis nebuvo siaurinamas.
Pažymi ir tai, kad į pareiškėjo 2023 m. balandžio 8 d. skunde nurodytas aplinkybes sureaguota dar 2020 m. lapkričio 5 d. įrengiant sferinį veidrodį, kuris pagerina matomumą ir eismo saugumą. Atkreipia dėmesį, kad valstybinės žemės valdytoja patikėjimo teise – Nacionalinė žemės tarnyba, todėl dėl galimai neteisėto valstybinės žemės pasisavinimo pareiškėjas turėtų kreiptis į ją ir (ar) teisėsaugos institucijas, o ne į Administraciją, kuri tuo klausimu neturi jokios kompetencijos.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui kreipusis į Administraciją dėl raudonųjų linijų patikslinimo ties jo sklypais, jo prašymas buvo tenkintas. Nesant neigiamų pasekmių, rekomendacinės raudonosios linijos buvo patikslintos ir kuomet dėl jų patikslinimo kreipėsi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Administracija neturėjo pagrindo netenkinti jos prašymo, nes, priešingu atveju, nesant jokių objektyvių priežasčių, tai būtų lygiateisiškumo principo pažeidimas. Pabrėžia, kad privažiuojamojo kelio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) raudonųjų linijų patikslinimas niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių.
Administracijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai leidžia daryti priešingą išvadą nei jis siekia, t. y., kad Raštas nėra administracinis sprendimas. Atsakovė mano, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl LAGK sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė netenkinti skundo. Paaiškino, jog skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateiktas atsakymas į pareiškėjo klausimus, jokių teisinių pasekmių jam nesukelia. Akcentavo, kad pareiškėjui nesuteikta teisė ginti viešą interesą. Be to, pasak atsakovės atstovės, raudonosios linijos šiuo atveju atitinka teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dėl raudonųjų linijų pakeitimo ir 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 21RE-(AG-407/07-2023) teisėtumo bei pagrįstumo.
Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė skundą dėl raudonųjų linijų keitimo, kuriuo prašė paaiškinti, kokiu pagrindu ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo pakeistos gatvės (akligatvio), esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), raudonosios linijos.
Administracija 2023 m. gegužės 11 d. Raštu atsakė į pareiškėjo skundą. Informavo, kad nagrinėjamoje teritorijoje esantis kelias yra iki 100 m ilgio įvažiavimas į mažiau nei 5 sklypus, todėl jam taikomi statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, nuostatų 331 papunkčio reikalavimai, pagal kuriuos vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose eismo juostos plotis – 3,50 m (3 m siaurose vietose). Taip pat nurodė, kad kelio plotis, nustatytas pagal faktinį naudojimą yra apie 9 m, su gale esančia apsisukimo aikštele, t. y. viršija STR nustatytus parametrus. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas pravažiuojamasis kelias, skirtas privažiuoti prie keleto sklypų, nėra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą.
Nesutikdamas su atsakovės 2023 m. gegužės 11 d. priimtu Sprendimu dėl raudonųjų linijų keitimo, pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. kreipėsi į LAGK, prašydamas jį panaikinti.
Komisija 2023 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atsisakė priimti nagrinėti kaip nepriskirtą jos kompetencijai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiais sprendimais, kreipiasi į teismą, prašydamas juos panaikinti.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi, Komisija nagrinėja ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr. pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia (lot. be kita ko), jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (LVAT 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-29/13, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011, 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-29/13).
Pažymėtina, kad kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Šie išaiškinimai mutatis mutandis aktualūs ir nagrinėjant ginčą ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, t. y., Komisijoje.
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad skundžiamame rašte tik nurodoma, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė paaiškinti, kokiu pagrindu ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo pakeistos gatvės (akligatvio), esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) raudonosios linijos. Aptariamame rašte pareiškėjas informuojamas, koks yra nagrinėjamoje teritorijoje esantis kelias, t. y. iki 100 m ilgio įvažiavimas į mažiau nei 5 sklypus ir dėl to jam taikomi statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, nuostatų 331 papunkčio reikalavimai. Nurodyta, kad pravažiuojamasis kelias skirtas privažiuoti prie keleto sklypų, nėra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą bei nurodyta nuomonė, kad šis kelias visuomenės interesų nepažeidžia.
Teismas vertina, kad atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateikė atsakymą su išsamiais paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, jog pareiškėjas ginčija raštą, laikytiną informacinio pobūdžio dokumentu. Individualus administracinis aktas, kuris pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes, nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo priimtas, todėl, darytina išvada, jog šioje byloje skundžiamas raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes nebuvo nustatyti jokie įpareigojimai ar privalomai vykdytini veiksmai.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisinio reglamentavimo nuostatas, konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, teismas daro išvadą, kad LAGK skundžiamas Sprendimas argumentuotas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamus Sprendimus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.