Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-808-402/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-04
Bylos Nr.: eI-808-402/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01678-2017-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: UAB „TeleTower“
Atsakovas: Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos

Kategorijos

17.2Statinio projektas, prisijungimo sąlygos ir specialieji reikalavimai

Administracinė byla Nr. eI-808-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01678-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 17.2.; 51.5.; 55.1.1. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „TeleTower“ atstovui advokatui P. J., atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovams A. P., S. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „TeleTower“ skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „TeleTower“ skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017-07-10 sprendimą Nr. AR1-118 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo UAB „TeleTower“ įgaliotos atstovės R. P. įmonės 2017-06-30 pateiktus Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio (70 m. aukščio bokšto – stiebo) (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „TeleTower“ 2017-06-30 informacinėje sistemoje „Infostatyba” užregistravo Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio (70 m. aukščio bokšto – stiebo) (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus (registracijos Nr. PSP-100-170630-0071). Tačiau atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, atstovaujama architektūros ir urbanistikos skyriaus (toliau – atsakovas), priėmė sprendimą, įformintą 2017-07-10 raštu Nr. AR1-118 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams“ (toliau – raštas), kuriame nurodė, kad nepritaria statytojo UAB „TeleTower“ minėtiems projektiniams pasiūlymams.

Paaiškino, jog pareiškėjas, dar 2016 m. kovo 8 d. pateikė prašymą specialiems architektūros reikalavimams/specialiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams išduoti Kauno marių regioninio parko direkcijai. Kauno marių regioninio parko direkcija 2016-04-06 sprendimu Nr. T2-7.10-36/V3-286 atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjas tokį Kauno marių regioninio parko direkcijos sprendimą skundė teismui, į bylos nagrinėjimą, be kita ko, trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, kuri visiškai palaikė parko direkcijos poziciją ir papildomai teisme įrodinėjo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodomos ir šiuo skundu ginčijamame atsakovės 2017-07-10 sprendime (Rašte). Kauno apygardos administracinis teismas 2016-10-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3081-428/2016 panaikino minėtą Direkcijos sprendimą.

Bendrajame plane, patvirtintame Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. V17-1 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“, yra numatyta telekomunikacijų bokštų statybos galimybė (duomenys neskelbtini), teritorijoje, į kurią patenka ir Žemės sklypas, Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtoje indeksu „OM05“, nors ši teritorija priskirta Kauno marių regioninio parko buferinės apsaugos zonai. Bendrojo plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad „Bendrojo plano sprendiniai neturėtų riboti inžinerinės infrastruktūros plėtros – esant pagrįstam poreikiui (pvz., siekiant gerinti inžinerinių paslaugų kokybę, didinti rajono konkurencingumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai), rajono teritorijoje gali būti įrengiami ir objektai, nepažymėti bendrojo plano sprendinių brėžinyje. Visų planuojamų objektų teritorijos turėtų būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir/ar projektavimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 5 d. nustatyta, kad: „Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti“.

Projektiniai pasiūlymai buvo pradėti rengti dar 2016 m. pavasarį, todėl ir dėl šios priežasties nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-624 „Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintiems Kauno marių regioninio parko tvarkymo sprendiniams – aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 41.1. p. reikalavimams, kurie draudžia aukštesnių kaip 12 m. aukščio statinių statybą Kauno marių regioninio parko buferinėje apsaugos zonoje, į kurią ir patenka žemės sklype, kadastro Nr. 4950/0006:373, projektuojamas 70 metrų (70,5) aukščio telekomunikacijų bokštas, nes projektinių pasiūlymų parengimo metu minėti Kauno marių regioninio parko tvarkymo sprendiniai dar net nebuvo patvirtinti, o šiuo metu tėra tęsiama 2016 m. pavasarį pradėta pasiūlymų rengimo procedūra, kuri tokį ilgą laiko tarpą tęsiasi būtent dėl atsakovo ir parko direkcijos neteisėtų veiksmų, kur parko Direkcijos veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, nepagrįsti Atsakovo teiginiai, kad Projektinių pasiūlymų sprendiniai prieštarauja ir 2006-08-22 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. VI-412 patvirtinto UAB „TELE2” mobiliojo ryšio bazinių stočių išsidėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano sprendiniams, neva numatytoje statybos vietoje bokštų ir stiebų statyba yra negalima, o galima tik vienoje konkrečioje vietoje, kurios koordinatės yra: x 509821; y 6085946. Šiuo atveju priešingai nei nurodo Atsakovas, pagrindiniame specialiojo plano brėžinyje pastabose yra nurodoma, jog Galimų teritorijų paieškos vietos žymimos preliminariai, pagal apytiksles koordinates. Šiuo atveju akcentuotina, kad Atsakovo minėtas 2006-08-22 UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas (toliau – Specialusis planas) buvo patvirtintas dar iki Bendrojo plano parengimo ir patvirtinimo, maža to, jame kalbama apie visiškai kito operatoriaus – UAB Tele2“ – bokštų išsidėstymą, todėl jis su bendrojo plano sprendiniais turi tiek bendro, kiek bendrajame plane yra numatyti būtent pastarojo operatoriaus UAB „Tele2“ bokštų išsidėstymo sprendiniai, bet ne ir su kitų dviejų operatorių – AB Telia ir UAB „Bitė Lietuva“ bokštų išsidėstymu – pastarųjų operatorių bokštų išsidėstymo sprendiniai Bendrajame plane yra visiškai atskiri. Maža to, Pareiškėjui pradėjus pasiūlymų rengimo procedūras (2016 m. pavasarį) nei Specialiojo plano sprendiniai, nei sprendimas dėl šio Specialiojo plano patvirtinimo apskritai net nebuvo skelbiami viešai Kaišiadorių rajono savivaldybės interneto tinklapyje (o ir pats atsakovas nurodo, kad specialiojo plano sprendiniai integruoti į bendrąjį planą buvo tik 2016 m. rudenį). Dar daugiau – integravus specialiojo plano sprendiniu į bendrąjį planą jo sprendiniai tapo privalomi ir, kadangi specialiuoju planu yra suplanuotas tik Tele2 bokštų išsidėstymas, tai šie sprendiniai ir privalomi tiems bendrojo plano sprendiniams, kurie bendrajame plane apibrėžė pastarojo operatoriaus – Tele2 – bokštų išsidėstymą, kas ir patvirtina, jog Specialiojo plano sprendiniai vėliau buvo perkelti į Bendrąjį planą ir šiuo metu tiesiogiai taikomi Bendrojo plano sprendiniai, kuriais visų trijų operatorių bokštų išsidėstymas nustatytas savarankiškais sprendiniais.

Rengiant Bendrąjį planą ir nustatant jo sprendinius buvo vadovautasi ir Specialiojo plano sprendiniais. Tai matyti ir iš Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros brėžinio, kuriame yra nurodytos tiek esamos, tiek planuojamos ne tik mobiliojo ryšio operatorių UAB „Bitė“ ir UAB „Omnitel“ telefonų bazinių stočių vietos, bet ir UAB „TELE2“ esamos ir planuojamos mobiliojo ryšio telefonų bazinių stočių vietos. Specialusis planas buvo skirtas numatyti tik UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio bazinių stočių statybos vietas. Todėl akivaizdu, kad Specialiojo plano sprendiniai skirti numatyti tik UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio telefonų bazinių stačių statybos vietas buvo nagrinėti bendrojo planavimo metu, t. y. rengiant Bendrąjį planą ir patvirtinus Bendrąjį planą šio Specialiojo plano sprendiniai buvo integruoti į Bendrąjį planą ir Bendrasis planas taikomas tiesiogiai planuojamai ūkinei veiklai. Taigi sprendžiant pareiškėjo mobiliojo ryšio bazinės stoties, kurios operatoriumi Bendrajame plane nurodyta UAB „Omnitel“, statybos galimybės klausimą turi būti vadovaujamasi tiesiogiai Bendrojo plano sprendiniais, numatančiais būtent UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio bazinių stočių vietas, o ne tik Atsakovo nurodyto Specialiojo plano sprendiniais, nes pastarieji, be kita ko, yra įtraukti į Bendrąjį planą. Komentuojamas specialusis planas nenumato operatorių Telia (buvusi Omnitel) ir Bitė Lietuva bokštų išsidėstymo, nes specialiuoju planu tas tiesiog nebuvo nei planuojama, nei nagrinėjama.

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. birželio 30 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime taip pat konstatuotas Bendrojo plano sprendinių privalomumas ir norminis pobūdis, t. y.: „Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kurio metu tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-135/2008). <...> Aiškindamas šias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Kadangi bendrasis teritorijos planas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, jis yra laikytinas norminiu administraciniu aktu (2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ASS-115/2005).

Teigė, jog anksčiau minėti atsakovo rašte nurodyti argumentai, jog telekomunikacijos bokšto statyba galima tik kitos paskirties žemės sklype, neatitinka tikrovės. LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Vadinasi, Atsakovas nepagrįstai atsisakė pritarti Pareiškėjo pateiktiems projektiniams pasiūlymams, nors ir aktualiu atveju žemės sklypas neformuojamas.

Atsiliepimas

Atsakovas, atsisakydamas patvirtinti projektinius pasiūlymus, nepagrįstai nurodo, kad Nepateiktas planuojamo žemės sklypo (kad. Nr. 4950/0006:373) savininko sutikimas statyti statinį jam priklausančiame žemės sklype, kaip to reikalauja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto nuostatos (pagal LR Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus), nes toks sutikimas buvo pateiktas. Būtent N. Š. 2017-05-19 rašte „Dėl telekomunikacijų ir duomenų tinklo stiebo/bokšto, įrangos bei antenų įrengimo“ nurodė, kad neprieštarauja, kad UAB „TeleTower“ jai priklausančio sklypo išnuomotame plote, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytų telekomunikacijų ir duomenų perdavimo tinklo stiebą/bokštą bei elektros kabelinę liniją pagal parengtus projektus (2017-05-19 raštas pridedamas kartu su skundu).

Pažymėjo, jog telekomunikacijų sektorius užtikrina visuomenės, taip pat viešuosius interesus ryšių srityje. Konstitucinis teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad viešasis interesas yra dinamiškas ir kinta, nes visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys, taip pat yra pabrėžęs, kad atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui (pašto, telegrafo, energijos tiekimo ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimai). Galimybę naudotis mobiliuoju ryšiu didžioji dalis visuomenės laiko vienu svarbiausių poreikių. Telekomunikacijų (elektroninių) ryšių infrastruktūra ir atskiros jos dalys yra viešojo ryšių tinklo dalis, be kurios viešųjų ryšių tinklų teikėjas negalėtų teikti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų. Įstatymų leidėjas viešiesiems elektroniniams ryšiams teikia prioritetinę svarbą (kitų vertybių atžvilgiu), įstatyme įtvirtindamas viešųjų ryšių tinklų teikėjo teisę kreiptis į teismą, kad šis suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei (Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas su skundu nesutinka, teismo posėdžio metu jo atstovės visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 67 punktu, nepritarė statytojo UAB „TeleTower“ Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio (70 m aukščio bokšto - stiebo) (duomenys neskelbtini), nepritarė statybos projektiniams pasiūlymams, 2017 m. birželio 30 d. užregistruotiems (duomenys neskelbtini) IS „Infostatyba“ (registracijos Nr. PSP-100-170630-00071), nes projektinių pasiūlymų sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-624 „Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams. Aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 41.1 p. reikalavimas draudžia aukštesnių kaip 12 m aukščio statinių statybą Kauno marių regioninio parko buferinėje apsaugos zonoje, į kurią ir patenka žemės sklype, kad. Nr. 4950/0006:373 (toliau -planuojamas žemės sklypas), projektuojamas 70 m (70,5 m) aukščio telekomunikacijų bokštas.

Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 7 skyriaus „Kaišiadorių rajono inžinerinė infrastruktūra“ 7.1 papunktyje „Įvadas“ nurodyta, kad bendrojo plano sprendiniai neturėtų riboti inžinerinės infrastruktūros plėtros - esant pagrįstam poreikiui (siekiant gerinti inžinerinių paslaugų kokybę, didinti rajono konkurencingumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai), rajono teritorijoje gali būti įrengiami ir objektai, nepažymėti bendrojo plano sprendinių brėžinyje. Visų planuojamų objektų teritorijos turėtų būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir/ar projektavimo metu. Ši pastraipa apima visą inžinerinę infrastruktūrą bendrąja prasme, o Bendrojo plano 7.7 papunktyje „Telekomunikacijos ir ryšiai“ 3 dalyje nurodoma, kad planuojamų bokštų vietos, pažymėtos bendrojo plano brėžinyje, yra preliminarios. Tikslias bokštų vietas nustatyti žemesnio lygmens teritorijų planavimo metu. Bendrajame plane žymėjimas yra sąlyginis - tokio dydžio, kad būtų galima įskaityti visus ženklus, nurodomos preliminarios vietos, nenurodant nei ribų, nei ploto.

Žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas - 2006 m. rugpjūčio 22 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Vl-412 patvirtinto UAB „TELE 2“ mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano (toliau - Specialusis planas) yra parengtas, kuriam pareiškėjo projektinių pasiūlymų sprendiniai ir prieštarauja - pagal esamų ir planuojamų mobiliojo ryšio bazinių stočių vietų Kaišiadorių rajono savivaldybėje detalizavimo brėžinio sprendinius, numatytoje statybos vietoje bokštų ir stiebų statyba yra negalima - Grabuciškių zonoje bokšto ar stiebo statyba galima tik vienoje konkrečioje vietoje, kurios koordinatės yra: x=509821; y=6084946.

Specialusis planas, detalizuojantis Bendrojo plano sprendinius, 2016 m. spalio 27 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. VI7-279 yra pripažintas Bendrojo plano sudedamąja dalimi. Vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 28 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-117 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir planavimo tikslų patvirtinimo“, šiuo metu keičia Bendrojo plano sprendinius: užbaigtas keitimo parengiamasis etapas ir toliau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Kauno marių regioninio tvarkymo plano sprendiniai yra integruojami į Bendrojo plano sprendinius.

Be to, inžinerinių statinių statyba planuojamame žemės ūkio paskirties žemės sklype negalima - vadovaujantis LR žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatomis žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Pagal Aprašo 21 p. nuostatas, elektroninių ryšių infrastruktūros statinių statyba galima kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skunde vadovaujasi Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir nurodo, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Ši Žemės įstatymo nuostata taikoma tik formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, o nagrinėjamu atveju 0,99 ha žemės sklypas jau yra suformuotas. Atkreipiame dėmesį, kad Specialiojo plano sprendiniuose yra nurodyta, kad ryšio stiebų statyba negalima mažesniame nei 4500 kv. m sklype.

2017 m. birželio 30 d. IS „Infostatyba“ (registracijos Nr. PSP-100-170630-00071) derinti pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose žemės sklypo savininko sutikimas nebuvo pateiktas. Pareiškėjas nurodo, kad projektiniai pasiūlymai buvo pradėti rengti dar 2016 metų pavasarį. Statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad statinio projektai turi atitikti teisės aktų, kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, statinio projektas turi atitikti teisė aktų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą dieną. Pažymime, kad Kauno marių regioninio parko direkcija 2016-11-14 raštu Nr. T2-7.10-36/V3-884 „Dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų“ R. P. įmonei ir UAB „T. T.“ pažymėjo, kad rengiant statinio projektą turi būti įvertinti specialieji teisės aktai, t. y. Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės zonos ribų planas bei Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde neteisingai teigia, kad projektuojamas bokštas yra visuomenei svarbus statinys. Pareiškėjo „T. T.“ projektuojamas bokštas nėra visuomenei svarbus statinys. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 str. nurodyta, kad visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 4 priede nustatytas visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašas, kuriame telekomunikacijos įrenginiai neįrašyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017-07-10 sprendimą Nr. AR1-118 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo UAB „TeleTower“ įgaliotos atstovės R. P. įmonės 2017-06-30 pateiktus Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio (70 m. aukščio bokšto – stiebo) (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus.

Byloje ginčas kilęs dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017-07-10 sprendimo Nr. AR1-118 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams“ pagrįstumo ir teisėtumo. Antras reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo svarstyti pareiškėjo pateiktus Ryšių tinklų statinio statybos projektinius pasiūlymus) yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo reikalavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „TeleTower“ 2017-06-30 informacinėje sistemoje „Infostatyba” užregistravo Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio (70 m. aukščio bokšto – stiebo) (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus (registracijos Nr. PSP-100-170630-00071). Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą, įformintą 2017-07-10 raštu Nr. AR1-118 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams“, kuriame nurodė, kad nepritaria statytojo UAB „TeleTower“ minėtiems projektiniams pasiūlymams.

Iš esmės nagrinėjamojoje byloje savo nepritarimą projektiniams pasiūlymams atsakovas įrodinėjo šiais argumentais:

pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-624 „Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintiems Kauno marių regioninio parko tvarkymo sprendiniams – aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 41.1. p. reikalavimams, kurie draudžia aukštesnių kaip 12 m. aukščio statinių statybą Kauno marių regioninio parko buferinėje apsaugos zonoje, į kurią ir patenka žemės sklype, kadastro Nr. 4950/0006:373, projektuojamas 70 metrų (70,5) aukščio telekomunikacijų bokštas.Projektinių pasiūlymų sprendiniai prieštarauja 2006-08-22 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. VI-412 patvirtinto UAB „TELE2” mobiliojo ryšio bazinių stočių išsidėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano sprendiniams - pagal esamų ir planuojamų mobiliojo ryšio bazinių stočių vietų Kaišiadorių rajono savivaldybėje detalizavimo brėžinio sprendinius bei sprendinių pastabą Nr. 4, numatytoje statybos vietoje bokštų ir stiebų statyba yra negalima – Grabuciškių zonoje bokštų ir bokšto ar stiebo statyba galima tik vienoje konkrečioje vietoje, kurios koordinatės yra: x 509821; y 6085946. Atsakovas pažymi, kad specialus planas 2016-10-27 Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-279 yra pripažintas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi, kurio sprendiniai taip pat nenumato planuojamame žemės sklype telekomunikacijų bokštų statybos. Vadovaujantis BP aiškinamojo rašto 7.7 skyriaus „Telekomunikacijos ir ryšiai“ 3 punkto nuostatomis, planuojamų bokštų vietos, pažymėtos bendrojo plano brėžinyje, yra preliminarios, todėl tikslios bokštų vietos turi būti nustatomos žemesnio lygmens teritorijų planavimo metu, kurios nustatytos specialiuoju planu.Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2016-04-28 Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-117 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir planavimo tikslų patvirtinimo“, šiuo metu keičia BP sprendinius - užbaigė BP keitimo parengiamąjį etapą ir toliau, vadovaudamasi LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, integruos Kauno marių regioninio tvarkymo plano sprendinius į BP sprendinius.Inžinerinių tinklų statyba planuojamame žemės ūkio paskirties sklype negalima. Pagal LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto naudojimo būdų turinio aprašo nuostatas kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Vadovaujantis LR žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdos ribos; formuojamos naujos žemės ūkių valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga, įrengiami tvenkiniai, sodinamas miškas, žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Pagal Aprašo 21 p. nuostatas, elektroninių ryšių infrastruktūros statyba galima kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas yra susisiekimo ir kitų inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.Nepateiktas planuojamo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko sutikimas statyti statinį jam priklausančiame žemės sklype, kaip to reikalauja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto nuostatos (pagal LR Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus).Atsakovas teigė, kad projektuojamas bokštas nėra visuomenei svarbus statinys, kaip kad

nurodote prašyme pritarti projektiniams pasiūlymams.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas dar 2016 m. kovo 8 d. pateikė prašymą specialiems architektūros reikalavimams/specialiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams išduoti Kauno marių regioninio parko direkcijai. Kauno marių regioninio parko direkcija 2016-04-06 sprendimu Nr. T2-7.10-36/V3-286 atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus, remdamasi tuo, kad vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniais, planuojamų bokštų vietos, pažymėtos bendrojo plano brėžinyje, yra preliminarios, todėl tikslioms bokštų vietoms nustatyti rengiami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Bendrojo plano aiškinamajame rašte 7.7 skyriuje, 3 punkte, yra nurodytos planuojamų bokštų vietos, pažymėtos bendrojo plano brėžinyje, kurios yra preliminarios, todėl tikslias bokštų vietas reikia nustatyti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu. Pareiškėjas tokį Kauno marių regioninio parko direkcijos sprendimą skundė teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2016-10-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3081-428/2016 panaikino minėtą Direkcijos sprendimą nurodydamas, kad LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės sklype esančioje urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Sprendime teismas taip pat nurodė, kad ginčo atveju projektuojamo bokšto statybos vieta iš esmės atitiko savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kurie buvo pakankamai konkrečiai detalizuoti bendrojo plano sprendinių Infrastruktūros brėžinyje <...>. Taip pat teismas pažymėjo, kad LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nedraudžia vykdyti statybos projektus tik pagal parengtus bendrojo plano sprendinius, nerengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento.

Kolegija nagrinėjanti bylą sutinka su pareiškėjo padarytomis išvadomis, jog iš esmės teismas jau nustatė, kad gali būti teisėtai vykdoma telekomunikacijos bokšto statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Tokiu atveju negalima teigti, kad planuojamų bokštų vietos, pažymėtos bendrojo plano brėžinyje, yra preliminarios. Taigi, darytina išvada, kad Pareiškėjas neprivalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-624 „Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintais Kauno marių regioninio parko tvarkymo sprendiniais.

Bendrajame plane, patvirtintame Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28d. sprendimu Nr. V17-1 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“, yra numatyta telekomunikacijų bokštų statybos galimybė (duomenys neskelbtini), teritorijoje, į kurią patenka ir Žemės sklypas, Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtoje indeksu „OM05“, nors ši teritorija priskirta Kauno marių regioninio parko buferinės apsaugos zonai. Bendrojo plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad „Bendrojo plano sprendiniai neturėtų riboti inžinerinės infrastruktūros plėtros – esant pagrįstam poreikiui (pvz., siekiant gerinti inžinerinių paslaugų kokybę, didinti rajono konkurencingumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai), rajono teritorijoje gali būti įrengiami ir objektai, nepažymėti bendrojo plano sprendinių brėžinyje. Visų planuojamų objektų teritorijos turėtų būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir/ar projektavimo metu. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 5 d. nustatyta, kad: „Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti“.

Projektiniai pasiūlymai buvo pradėti rengti dar 2016 m. pavasarį. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-624 „Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintiems Kauno marių regioninio parko tvarkymo sprendiniams – aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 41.1. p. reikalavimams, kurie draudžia aukštesnių kaip 12 m. aukščio statinių statybą Kauno marių regioninio parko buferinėje apsaugos zonoje, į kurią patenka žemės sklype, kadastro Nr. 4950/0006:373, projektuojamas 70 metrų (70,5) aukščio telekomunikacijų bokštas, nes projektinių pasiūlymų parengimo metu minėti Kauno marių regioninio parko tvarkymo sprendiniai dar net nebuvo patvirtinti, o šiuo metu tėra tęsiama 2016 m. pavasarį pradėta pasiūlymų rengimo procedūra, kuri tokį ilgą laiko tarpą tęsiasi dėl atsakovo ir parko direkcijos veiksmų. Parko Direkcijos veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Be to, pagrindiniame specialiojo plano brėžinyje pastabose yra nurodoma, jog galimų teritorijų paieškos vietos žymimos preliminariai, pagal apytiksles koordinates. 2006-08-22 UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas buvo patvirtintas dar iki Bendrojo plano parengimo ir patvirtinimo, jame kalbama apie visiškai kito operatoriaus – UAB „Tele2“ – bokštų išsidėstymą. Kitų dviejų operatorių – AB Telia ir UAB „Bitė Lietuva“ bokštų išsidėstymo sprendiniai Bendrajame plane yra visiškai atskiri. Integravus specialiojo plano sprendinius į bendrąjį planą jo sprendiniai tapo privalomi ir, kadangi specialiuoju planu yra suplanuotas tik Tele2 bokštų išsidėstymas, tai šie sprendiniai ir privalomi tiems bendrojo plano sprendiniams, kurie bendrajame plane apibrėžė pastarojo operatoriaus – Tele2 – bokštų išsidėstymą, kas ir patvirtina, jog Specialiojo plano sprendiniai vėliau buvo perkelti į Bendrąjį planą ir šiuo metu tiesiogiai taikomi Bendrojo plano sprendiniai, kuriais visų trijų operatorių bokštų išsidėstymas nustatytas savarankiškais sprendiniais.

Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog šio bendrojo teritorijų planavimo pagrindas, be kitų dokumentų, yra planavimo dokumentai ir programos, tarp jų – specialieji ir detalieji planai pagal savivaldybės teritorijos planavimo dokumentų registro duomenis. Taigi rengiant Bendrąjį planą ir nustatant jo sprendinius buvo vadovautasi ir Specialiojo plano sprendiniais. Tai matyti ir iš Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros brėžinio, kuriame yra nurodytos tiek esamos, tiek planuojamos ne tik mobiliojo ryšio operatorių UAB „Bitė“ ir UAB „Omnitel“ telefonų bazinių stočių vietos, bet ir UAB „TELE2“ esamos ir planuojamos mobiliojo ryšio telefonų bazinių stočių vietos. Specialusis planas buvo skirtas numatyti tik UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio bazinių stočių statybos vietas. Specialiojo plano sprendiniai skirti numatyti tik UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio telefonų bazinių stačių statybos vietas buvo nagrinėti bendrojo planavimo metu, t.y. rengiant Bendrąjį planą ir patvirtinus Bendrąjį planą šio Specialiojo plano sprendiniai buvo integruoti į Bendrąjį planą ir Bendrasis planas taikomas tiesiogiai planuojamai ūkinei veiklai. Taigi sprendžiant pareiškėjo mobiliojo ryšio bazinės stoties, kurios operatoriumi Bendrajame plane nurodyta UAB „Omnitel“, statybos galimybės klausimą turi būti vadovaujamasi tiesiogiai Bendrojo plano sprendiniais, numatančiais būtent UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio bazinių stočių vietas, o ne tik atsakovo nurodyto Specialiojo plano sprendiniais, nes pastarieji, be kita ko, yra įtraukti į Bendrąjį planą.

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. birželio 30 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime taip pat konstatuotas Bendrojo plano sprendinių privalomumas ir norminis pobūdis. Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kurio metu tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-135/2008). Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Kadangi bendrasis teritorijos planas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, jis yra laikytinas norminiu administraciniu aktu (2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ASS-115/2005).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2016-04-28 Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-117 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir planavimo tikslų patvirtinimo“, šiuo metu keičia BP sprendinius, tai yra, užbaigė BP keitimo parengiamąjį etapą ir toliau integruos Kauno marių regioninio tvarkymo plano sprendinius į BP sprendinius. Projektiniai pasiūlymai buvo pradėti rengti dar 2016 metų pavasarį, vadovaujantis vietovės bendruoju planu. 2017-06-30 buvo užregistruoti informacinėje sistemoje „Infostatyba”. Projektiniai pasiūlymai neprieštaravo teritorijos bendrajam planui, todėl negalima teigti, kad pareiškėjui turi būti taikomas reglamentavimas į ateitį, tai yra toks, kuris negaliojo veiksmų atlikimo metu. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką ir laikantis principo, kad teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, bus laikomi teisėtais ir tęsiami.

Pagal LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto naudojimo būdų turinio aprašo 21 p. nuostatas, elektroninių ryšių infrastruktūros statyba galima kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas yra susisiekimo ir kitų inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas, atsisakydamas patvirtinti projektinius pasiūlymus, nepagrįstai nurodo, kad nepateiktas planuojamo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko sutikimas statyti statinį jam priklausančiame žemės sklype, kaip to reikalauja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto nuostatos (pagal LR Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus), nes toks sutikimas buvo pateiktas. Būtent N. Š. 2017-05-19 rašte „Dėl telekomunikacijų ir duomenų tinklo stiebo/bokšto, įrangos bei antenų įrengimo“ nurodė, kad neprieštarauja, kad UAB „TeleTower“ jai priklausančio sklypo išnuomotame plote, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytų telekomunikacijų ir duomenų perdavimo tinklo stiebą/bokštą bei elektros kabelinę liniją pagal parengtus projektus (2017-05-19 raštas pridedamas kartu su skundu).

Konstitucinis teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad viešasis interesas yra dinamiškas ir kinta, nes visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys, taip pat yra pabrėžęs, kad atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui (pašto, telegrafo, energijos tiekimo ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimai). Galimybę naudotis mobiliuoju ryšiu didžioji dalis visuomenės laiko vienu svarbiausių poreikių. Telekomunikacijų (elektroninių) ryšių infrastruktūra ir atskiros jos dalys yra viešojo ryšių tinklo dalis, be kurios viešųjų ryšių tinklų teikėjas negalėtų teikti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų. Įstatymų leidėjas viešiesiems elektroniniams ryšiams teikia prioritetinę svarbą (kitų vertybių atžvilgiu).

Pažymėtina, kad teisingumo principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas nepažeistų suinteresuotų asmenų teisių ir teisės aktų, reglamentuojančių viešojo administravimo subjekto veiksmus tam tikrose viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimo srityse, reikalavimų. Visuotinai pripažintina, jog viešojo administravimo subjektas, yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad viešojo administravimo administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, galiojusio ginčijamo sprendimo priėmimo metu, 1.1 punktas nustatė, kad statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – Reglamentas) nustato statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, supaprastinto griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projekto) (toliau – Projektas) rengimo tvarką.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 13 priedo, nustatančio projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju, 11 punktas numatė, kad Statytojas parengtą projektinių pasiūlymų užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Pagal šio Reglamento 13 priedo 12 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinę užduotį, įvertina, ar statyba (nauja statyba ir (ar) statinio rekonstravimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pagal šio Reglamento 13 priedo 13 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita). Reglamento 13 priedo 14 punkte numatyta, kad jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1], kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita) ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

Pareiškėjas UAB „TeleTower“ 2017-06-30 informacinėje sistemoje „Infostatyba” užregistravo Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio (70 m. aukščio bokšto – stiebo) (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus (registracijos Nr. PSP-100-170630-00071). Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą, įformintą 2017-07-10 raštu Nr. AR1-118 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams“, kuriame nurodė, kad nepritaria statytojo UAB „TeleTower“ minėtiems projektiniams pasiūlymams.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, jame nėra nurodyta teisės normų ir jis nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei jų analize (Reglamento 13 priedo 14 punkto prasme), nėra aišku, kokie konkretūs Bendrojo plano sprendiniai draudžia statinio statybą šioje teritorijoje. Tokiu būdu iš prašomo panaikinti sprendimo turinio negalima suprasti visuomeninių santykių esmės, subjektų, dalyvaujančių šiuose santykiuose, neaiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Skundžiamame administraciniame akte nenurodytos konkrečios priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą Reglamento 13 priedo 14 punkto, kuriame numatyta, kad jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1], kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita, prasme. Taigi prašomas panaikinti individualus administracinis aktas neatitinka ir motyvuotumo reikalavimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017-07-10 sprendimą Nr. AR1-118 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams“ yra priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes yra abstraktaus pobūdžio, ir Reglamento 13 priedo 14 punkte įtvirtintų specialiųjų reikalavimų atsakymui, kuriuo pranešama statytojui motyvus, kodėl nepritariama projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Todėl šis sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo UAB „TeleTower“ įgaliotos atstovės R. P. įmonės 2017-06-30 pateiktus Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio (70 m. aukščio bokšto – stiebo) (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus.

Teismui konstatavus, kad atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2017-07-10 Nr. AR1-118 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams“ priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo UAB „TeleTower“, atstovaujamo R. P. įmonės, 2017-06-30 pateiktus Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio (70 m. aukščio bokšto – stiebo) (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus, iš naujo taip patenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „TeleTower“ skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017-07-10 sprendimą Nr. AR1-118 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams“.

Įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo UAB „TeleTower“ įgaliotos atstovės R. P. įmonės 2017-06-30 pateiktus Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio (70 m. aukščio bokšto – stiebo) (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė