Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Audriaus Grauželio,

dalyvaujant pareiškėjo UAB “TeleTower“ atstovui – advokatui Povilui Juzikiui, Kauno marių regioninio pako direkcijos atstovei Nijolei Eidukaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „TeleTower“ skundą atsakovei Kauno marių regioninio pako direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo išduoti specialiosios saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus 70 m aukščio pareiškėjo elektroninių ryšių infrastruktūros statinio (bokšto) statybai.

Pareiškėjas minėto bokšto statybą ketino vykdyti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos ir (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrojo plano, patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. V17-1(toliau – Bendrasis planas), sprendinius, būtent, Bendrajame plane numatytoje mobiliojo ryšio telefonų bazinių stočių vietoje (duomenys neskelbtini), pažymėtoje indeksu „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovė atsisakymą išduoti specialiosios saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus minėto bokšto statybai iš esmės grindė tuo, kad elektroninių ryšių infrastruktūros statinių vietos, pažymėtos Bendrojo plano brėžinyje yra preliminarios, todėl būtinas bokšto vietai nustatyti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas.

Byloje duomenys patvirtino, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo R. P. įmonė 2016- 03-08 raštu kreipėsi į atsakovę dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo elektroninių ryšių infrastruktūros statinio (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektui rengti.

Dokumentų, privalomų rengiant statinio projektą, sąrašas nurodytas Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir - 1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; 2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose; 3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-997 (įsigaliojo 2014-01-01) patvirtintas Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau - Specialiųjų reikalavimų aprašas), kuris nustato savivaldybės administracijos direktoriaus bei saugomos teritorijos direkcijos kompetenciją išduodant atitinkamus reikalavimus.

Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-31 įsakymu Nr. D1-997, reglamentuoja specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo tvarką, nustato savivaldybės administracijos direktoriaus bei saugomos teritorijos direkcijos kompetenciją išduodant atitinkamus reikalavimus. Tvarkos aprašo 19 punkte nustatyta, kad specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams gauti statytojas (užsakovas) saugomos teritorijos direkcijai pateikia: prašymą ir dokumentus su duomenimis apie žemės sklypą ir statinį (pagal 1 priede nustatytą formą) (Tvarkos aprašo 19.1. p.); projektinius pasiūlymus; užpildytų priedų kopijas (kai jie privalomi) (Tvarkos aprašo 19.3. p.); kitus dokumentus (pagal 1 priede nustatytą formą) (Tvarkos aprašo 19.4. p.). Saugomos teritorijos direkcija per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo patikrina, ar: kompiuterinėje laikmenoje įrašyti projektiniai pasiūlymai pasirašyti statytojo (užsakovo) ir juos parengusio statinio projektuotojo elektroniniais parašais; pateikti visi tvarkos aprašo 19 punkte nurodyti dokumentai (Tvarkos aprašo 21.1. – 21.2 p.). Saugomos teritorijos direkcija sustabdo prašymo nagrinėjimą, kol gauna trūkstamus dokumentus ir (ar) elektroninius parašus (Tvarkos aprašo 22 p.). Tvarkos aprašo 25 punkte numatyta, kad specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai neišduodami, jei: 25.1. prašymą pateikęs statytojas (užsakovas) neturi teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus; 25.2. statyba pagal saugomos teritorijos individualų apsaugos reglamentą (laikinąjį reglamentą) negalima; 25.3. pateiktiems projektiniams pasiūlymams nepritarta statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 13 priede nustatyta tvarka.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai neišduodami tik esant tam tikriems pagrindams, kurie konkretizuoti minėtame Tvarkos aprašo 25 punkte. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovė nenurodė ir teismas nenustatė jokių teisėtų pagrindų, numatytų Tvarkos aprašo 25 punkte, atsakovei atsisakyti išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus bokšto techniniam projektui rengti. Todėl konstatuotina, jog atsakovės atsisakymas išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus yra visiškai nepagrįstas.

Taip pat nepagrįsti atsakovės atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus minėto bokšto statybos projektui rengti argumentai, susiję su bendrojo plano sprendiniais, tai, kad elektroninių ryšių infrastruktūros statinių vietos, pažymėtos Bendrojo plano brėžinyje preliminariai, todėl būtinas bokšto vietai nustatyti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ketina statyti telekomunikacijos bokštą nuomojamame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris patenka į Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtą indeksu „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Nurodyta teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius yra numatyta UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio telefonų bazinėms stotims įrengti. UAB “Omnitel” 2015-04-14 rašte Nr. 70651-1597 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos bendrajame, (duomenys neskelbtini) gretimybėje, nurodytą vietą, pažymėtą indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą UAB “Omnitel” mobiliojo ryšio bokšto statybai, perleidžia UAB “TeleTower”. Bendrojo plano dalyje - “7. (duomenys neskelbtini) inžinierinė infrastruktūra” yra nurodyta, kad bendrojo plano sprendiniai neturėtų riboti inžinerinės infrastruktūros plėtros – esant pagrįstam poreikiui (pvz., siekiant gerinti inžinerinių paslaugų kokybę, didinti rajono konkurencingumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai), rajono teritorijoje gali būti įrengiami ir objektai, nepažymėti bendrojo plano sprendinių brėžinyje, tačiau visų planuojamų objektų teritorijos turėtų būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir/ar projektavimo metu. Bendrojo plano dalyje “7.7. Telekomunikacijos ir ryšiai” detalizuota, jog planuojamų bokštų vietos, pažymėtos bendrojo plano brėžinyje, yra preliminarios, tikslios bokštų vietos nustatomos žemesnio lygmens teritorijų planavimo metu.

Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Ginčo atveju, projektuojamo bokšto statybos vieta iš esmės atitiko savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kurie buvo pakankamai konkrečiai detalizuoti bendrojo plano sprendinių Infrastruktūros brėžinyje, t.y. nurodytą UAB „Omnite“ planuojamą mobiliojo ryšio bazinės stoties vietą pažymėtą indeksu „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nedraudžia vykdyti statybos projektus tik pagal parengtus bendrojo plano sprendinius, nerengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento.

Atsakovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo neišduoti pareiškėjui specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų elektroninių ryšių infrastruktūros statinio (bokšto) statybos projektui rengti Tvarkos aprašo 25 punkte nenumatytais pagrindais.

Pažymėtina, kad teisingumo principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas nepažeistų suinteresuotų asmenų teisių ir teisės aktų, reglamentuojančių viešojo administravimo subjekto veiksmus tam tikrose viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimo srityse, reikalavimų. Visuotinai pripažintina, jog viešojo administravimo subjektas, yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013).

Nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovė netinkamai, formaliai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kurios neatitiko susiklosčiusios faktinės situacijos bei ginčijamo sprendimo nepagrindė objektyviais faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis. Jokie teisės aktai nesuteikė atsakovei teisės atsisakyti išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus Tvarkos aprašo 25 punkte nenumatytais pagrindais, t.y. veikti taip, kaip nenumatyta atsakovės institucijos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojančiuose aktuose. Atsakovė neteisėtai atsisakė išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus elektroninių ryšių infrastruktūros statinio ( bokšto) statybai Tvarkos aprašo 25 punkte nenumatytais pagrindais.

Skundžiamas atsakovės sprendimas yra administracinis individualus aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba sutiekiamos teisės ir pareigos, nurodyta teisės akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015).

Skundžiamo sprendimo turinys leidžia konstatuoti, jog atsakovės atsakymas išduoti specialiuosius reikalavimus yra tik formalus, jame nenurodyti ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, kuriems, atsakovės nuomone, prieštaravo pareiškėjo siekis statyti elektroninių ryšių infrastruktūros statinį (bokštą). Atsakovė, atsisakydama išduoti specialiuosius reikalavimus nenurodė ir nedetalizavo konkrečių imperatyvių teisės normų, draudžiančių ginčo statinio projekto rengimą, taip pat atsisakymo nepagrindė Tvarkos aprašo 25 punkte nenumatytais pagrindais.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, pagrįstų motyvų bei jų teisinio pagrindimo nebuvimas individualiame administraciniame akte laikytinas esminiu trūkumu, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas pripažintinas neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nėra jokių reikšmingų kliūčių atsisakyti atsakovei išduoti saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos specialiuosius reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 ir 2 d.).. Tačiau pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus tenkinimas iš dalies, įvertinus tai, kad teismas viešojo administravimo funkcijų neatlieka, todėl neturi pagrindo įpareigoti viešąjį administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį aktą. Atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti pareiškėjo įgaliotos atstovės 2016-03-08 prašymą išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2016-04-06 sprendimą Nr. T2-7.10-36/V3-286 „Dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų“.

Įpareigoti Kauno marių regioninio parko direkciją iš naujo svarstyti pareiškėjo UAB „TeleTower“ įgaliotos atstovės R. P. įmonės 2016-03-08 prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams/specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams išduoti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.