Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams V. M., H. M., J. M., E. M., N. M. dėl iškeldinimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas ieškinį tenkina.

Iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų (b.l.4-14) nustatyta, kad ieškovas perėmė varžytinėse neparduotą nekilnojamąjį turtą – žemę ir namą J.K. V. g.14, Vilniuje, atliko teisinę nuosavybės registraciją. Iš ieškovo raštų (b.l.8,9) nustatyta, kad atsakovai buvo įspėti, kad išsikeltų iš ieškovo nuosavybės, tuo pašalindami teisės pažeidimą. Atsakovai atsiliepime (b.l.27-30) nurodo, kad yra mažamečiai vaikai, iškeldinimas pažeis jų interesus, siūlo sudaryti nuomos sutartį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. J. V., S. V., bylos Nr. 3K-3-151/2011).

CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teisėjas pažymi, kad, atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš ieškinio matyti, kad ieškovas reikalauja pašalinti jo teisės pažeidimus, t. y. teigia, jog atsakovai gyvena ieškovui priklausančiame žemės sklype ir name. Tokius reikalavimus ieškovas grindžia Nekilnojamojo turto registro išrašais bei nuosavybės įgijimo įrodymais, kurie, ieškovo teigimu, patvirtina jo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, namą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas, o šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas ir namas, ieškinyje nurodytų pažeidimų prigimtis leidžia daryti išvadą, jog ieškovas savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės bei pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant ne CK 4.95, o 4.98 straipsnį. Teismas ieškinį tenkina, nes atsakovai varžo ieškovo nuosavybės teisę, numatytą LR CK 4.37 str. normoje. Atsakovai be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovo nuosavybėje, tokiu būdu pažeisdami LR CK 4.39 str. norma, neteisėtai suvaržydami ieškovo valdymo teisę prieš jo valią. Atsakovai teisinio ir teisėto pagrindo naudotis ieškovo turtu neturi, name gyvena nepaisydami ieškovo valios. Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.93 str. 2 d. 1 p., 4.98 str., ieškinį tenkina – iškeldina atsakovus iš ieškovo nuosavybės, tokiu būdu atstatydamas ieškovui valdymo teisę.

Atsakovai siūlo ieškovui sudaryti nuomos sutartį. Minėta aplinkybė patvirtina atsakovų turtinę padėtį ir galimybę išsinuomoti kitą gyvenamąjį plotą ir taip apsaugoti mažamečių vaikų interesus.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovui iš atsakovų priteisia bylinėjimosi išlaidas - 108 litus žyminio mokesčio išlaidas (b.l.14), 968 litus (b.l.34,35) teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti V. M., a.k(duomenys neskelbtini) H. M., a.k(duomenys neskelbtini) J. M., gim.1985-07-22, E. M., gim.2005-02-14, N. M., gim. 2009-09-25, su visais atsakovams priklausančiais daiktais iš ieškovui AB DNB bankui, j.a.k.112029270, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto J.K. V. g.14, Vilnius – žemės sklypo, unikalus Nr.4400-1712-5618, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr.1099-9012-0011.

Priteisti iš V. M., H. M., J. M. lygiomis dalimis AB DNB banko, j.a.k.112029270, naudai 1076 litus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.