- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-133-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-0-00014-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- T. N.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistajam T. N., gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. ir paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie 2013-05-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (nuosprendžio priėmimo dienai (2015-10-30) – 9 (devynių) metų 5 (penkių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu T. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, savo reikmėms, įgijo paketėlį su narkotine medžiaga - heroinu, kurio svoris 1,9256 g (gryno heroino svoris 0,5488g (28,5 %)) ir šį paketėlį su narkotine medžiaga, laikydamas dešinės rankos rankovėje, gabeno iš klubo kiemo į (duomenys neskelbtini) būrio gyvenamas patalpas ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnui atliekant dalinę asmens kratą, paketėlį su narkotinėmis medžiagomis - heroinu, siekdamas išvengti jų suradimo, įsidėjo į burną, ir ten laikė, kol 2015 m. kovo 11 d. apie 10.35 val., panaudojus specialiąsias priemones, paketėlis su narkotine medžiaga - heroinu buvo paimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų.
Šalies argumentai
Skundu T. N. prašo išteisinti jį baudžiamojoje byloje arba paskirti mažesnę bausmę. Skunde nurodoma, kad su Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jo ir liudytojų parodymai buvo vertinami neteisingai, nuosprendis surašytas neįsigilinus į aplinkybes. Liudytojai pareigūnai teigė, kad nematė kito asmens (D. D.), kuris davė paketėlį pasaugoti. Gal pareigūnai jo nematė, nes D. D. žino tamsias vietas, tarpus, kurių nemato pareigūnai, sėkmingai, nepastebėtas pareigūnų patenka į kitą vietą. Nurodo, kad kaliniams yra žinomi kiti keliai, kurių nežino pareigūnai. D. D. ne kartą yra baustas už lokalizacijos pažeidimus ir žino daug įvairių būdų kaip galima palikti sektorių nepastebėtam. Pamatęs, kad pareigūnai pradėjo akyliau stebėti, įkišo paketą T. N., kad jo nepagautų ir taip juo buvo pasinaudota. Nurodo, kad tokių pakuočių anksčiau nebuvo matęs, nesuprato, kad tai narkotikai. Kadangi pats vartoja narkotikus, tai yra susidūręs su mažyčiais folijos pakučiais, o pagal tai, kaip buvo suvyniotas tas paketėlis, nesuprato, kad tai narkotikai. Nesutinka su Kauno apylinkės teismo argumentu, kad jo veiksmai parodė, kad žinojo kas yra pakete. Nurodo, kad tuo metu buvo pats apsvaigęs nuo narkotikų, nemastė blaiviai todėl ir veiksmai nebuvo adekvatūs. Nurodo, kad dabar narkotikų nebevartoja, o tos dienos įvykius sunkiai prisimena. Nesutinka su Kauno apylinkės teismo argumentu, kad trypdamas kojomis paketėlį taip bandė jį sunaikinti. Paketėlis nukrito ant plytelių, o ne ant žemės ar į vandenį, todėl tokiu būdu jo sunaikinti nebūtų galima. Paketėliui iškritus iš burnos su koja jis buvo primintas netyčia, nes bandė išlaikyti pusiausvyrą kai buvo grumtynės su pareigūnais. Taip pat prašo atidėti skundo nagrinėjimą iki įsigalios naujos nuostatos („Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“), pagal kurias būtų galima tikėtis bausmės sumažinimo. Šiuo metu yra sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė minėtų rekomendacijų atitinkamiems pakeitimams parengti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. N. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
T. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Kaip matyti iš nuteistojo T. N. skundo, jis ginčija savo kaltę dėl 2015 m. kovo 11 d. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 1 d. teigdamas, jog teismo nuosprendis neteisingas. Apeliaciniame skunde T. N. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendį, pripažinti, kad jis nepadarė BK 259 str. 1 d. numatytą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Taigi, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu šioje dalyje iš esmės ginčija surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą bei padarytų išvadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Taip pat prašo, kad jeigu bus nuspręsta, kad jis kaltas dėl uždraustos veikos padarymo, tada svarstyti dėl bausmės sumažinimo.
Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus nuosprendžio priėmimo motyvus ir atliktą įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines T. N. padarytos veikos aplinkybes. Nors T. N. neigia kaltę dėl veikos padarymo, tačiau tai, kad T. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga.
Atmestinas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino nuteistojo ir liudytojų parodymus. Teigiama, kad jam paketėlį įkišo kitas kalinys D. D., kuris yra iš kito būrio ir nors teoriškai kaliniai esantys skirtinguose lokaliniuose sektoriuose į balsavimo teritoriją vienu metu patekti negali, tačiau kaliniai moka nepastebėti patekti iš vienos vietos į kitą, o D. D. ne kartą yra baustas už lokalinius pažeidimus ir tai, kaip palikti sektorių nepastebėtam, jis gerai moka. Nors pirmos instancijos teisme specialiuoju liudytoju apklaustas D. D. prisipažino, kad aptariamų įvykių dieną turėjo paketėlį kurį turėjo perduoti kaliniui iš 22 sektoriaus ir siekdamas tai padaryti, slapta, niekieno nepastebėtas, prasmuko iš savo lokalinio sektoriaus anksčiau nei jo būrys turėjo eiti balsuoti ir teritorijoje jausdamas riziką įkliūti pareigūnams, paketėlį laikinai pasaugoti padavė prie klubo sutiktam T. N.. Tačiau šiuos paaiškinimus ir galimybę nepastebėtiems kaliniams judėti iš vienos vietos į kitą paneigia liudytojų (duomenys neskelbtini) pataisos namų prižiūrėtojų J. S. ir T. Č. parodymai. Liudytojas J.S. parodė, kad pataisos namuose vyko nuteistųjų balsavimas, buvo prižiūrima tvarka ir sustiprinta kontrolė, kad nuteistieji nepažeistų izoliacijos, t.y., kartu nesueitų nuteistieji iš skirtingų lokalinių sektorių. Balsavimas vyko pagal grafiką, į balsavimo vietą prie klubo nuteistieji iš atskirų lokalinių sektorių įleidžiami nustatytomis valandomis. Į teritoriją prie balsavimo patalpų patenkama pro trečią kontrolės postą, kuriame jis tą dieną ir dirbo. Durys iš lokalinio posto atidaromos distanciniu pultu iš trečiojo posto, todėl kas nori į tą teritoriją iš kitų sektorių papulti negali. D. D. yra iš (duomenys neskelbtini) būrio, o T. N. – (duomenys neskelbtini) būrio. Šie būriai yra skirtinguose lokaliniuose sektoriuose ir į balsavimo teritoriją vienu metu patekti negalėjo. Įvykio su T. N. metu, D. D. ten nebuvo, kartu balsuoti tikrai negalėjo. Kuomet T. N. pastebėjo rankovėje kažką slepiant, toje teritorijoje buvo 3-4 nuteistieji, tarp kurių D. D. tikrai nebuvo ir jis negalėjo kontaktuoti su T. N.. Liudytojas T. Č. patvirtino, kad D. D. negalėjo pro trečiąjį postą praeiti nepastebėtas. Balsavimui iš sektorių nuteistieji į teritoriją buvo leidžiami pagal grafiką. Tik pareigūnui pulto pagalba atvėrus duris, nuteistieji galėjo patekti į teritoriją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatytas (duomenys neskelbtini) pataisų prižiūrėtojų suinteresuotumas duoti melagingus parodymus. Liudytojų J. S. ir T. Č. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus įvertino patikimais ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Tuo tarpu paties apelianto parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip kaltinamojo gynybos pozicija. Teismas taip pat pagrįstai nesirėmė specialiuoju liudytoju apklausto D. D. parodymais ir pagrįstai juos laikė kaip siekį padėti T. N. išvengti atsakomybės.
Apeliacinio skundo argumentas, kad T. N. nežinojo, kad paketėlyje yra narkotikai, galvojo, kad jame yra SIM kortelė ar raštelis, atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistasis yra narkotikus vartojantis asmuo, todėl turi pakankami specialių žinių apie narkotinių medžiagų fasavimą, slėpimą bei tokių pakuočių išvaizdą. Taip pat iš bylos medžiagos matyti (b.l. 12-13 ), kad paketėlis buvo permatomas ir jo turinys aiškiai matėsi – jame buvo ne SIM kortelė ar raštelis, bet milteliai. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo paaiškinimus dėl rastų pas jį narkotikų vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Versiją, kad jis nežinojo kad tai narkotikai, paneigia paties T. N. elgesys bei veiksmai su narkotikų paketėliu. Nuteistojo elgesys sulaikymo metu – paketėlio išmetimas ir jo prispaudimas koja suponuoja išvadą, kad jis suprato, kad disponuoja draudžiamais daiktais, ir taip pat suprato, kad prisiima visą atsakomybę už pas save slepiamo paketėlio turinį. Paketėlio turinys objektyviai patvirtina nusikalstamos veikos sudėtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju T. N. veiksmai ir jų pobūdis rodo, jog buvo aktyviai siekiama užsibrėžto tikslo –paketėlio paslėpimo nuo pareigūnų, kad vėliau būtų galimybė juo disponuoti. Tokį elgesį sąlygojo ne kas kita, o tik žinojimas ir suvokimas apie paketėlio turinį.
Atmestinas skundo argumentas, kad su koja primynė paketėlį tik dėl to, kad norėjo išlaikyti pusiausvyrą. Skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, kad aktyviais veiksmais bandė sunaikinti paketėlį. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu turėto paketėlio turinyje būtų buvusi telefono SIM kortelė ar raštelis, kaip nurodo nuteistasis, tuo labiau nebūtų galimybės sunaikinti šių daiktų, o vertinant galimybę, kad paketėlis su narkotikais būtų praplyšęs, jo turinys būtų išsibarstęs ir tai apsunkintų jo surinkimą, kiekio nustatymą.
BK 259 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios veikos, tai yra, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš šių alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis). Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog T. N. laikė paketėlį prie savęs suvokdamas, jog laiko narkotines medžiagas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia. Šią aplinkybę patvirtina paties T. N. veiksmai patikrinimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies T. N. kaltę patvirtina ir tai, kad 2015 m. kovo 11 d. apsvaigimo nustatymo akte Nr. 286/104 (b.l. 37) užfiksuota,kad T. N. tyrimo rezultatas – teigiamas opiatams. Tai pripažįsta ir pats nuteistasis. Ši aplinkybė patvirtina, jog T. N. vartojo narkotines medžiagas ir paketėlį su narkotikais laikė savo reikmėms. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, kad buvo apsvaigęs ir dėl to nesuprato savo veiksmų, veikė neadekvačiai, o būdamas neapsvaigęs paketėlio nebūtų paėmęs pasaugoti, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. N. atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas. Skiriant bausmę, teismai vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, išvardintas BK 54 str. 2 d. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė ir kt. Skirdamas bausmę T. N. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Atsakomybę sunkinančių ir ją lengvinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas neigiamai, (duomenys neskelbtini) PN yra įskaitoje dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Anksčiau teistas septynis kartus. Paskutinį kartą už labai sunkų nusikaltimą susijusį su nelegalia narkotinių medžiagų apyvarta. Jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, kas rodo jo visišką nenorą stoti į pasitaisymo kelią, piktybiškai ignoruojantį įstatymus ir toliau darantį nusikalstamas veikas, susijusias su nelegalia narkotinių medžiagų apyvarta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad T. N. pagal LR BK 259 str.1d. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus, kad veika padaryta bausmės atlikimo metu ir bausmės atlikimo vietoje, neigiamą kaltinamojo charakteristiką, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, bausmės dydis teisingai parinktas aukštesnis nei sankcijos vidurkis.
Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas neturi būti tenkintas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos ir proporcingos. Naikinti arba keisti nuosprendį nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (b.l. 12-). LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinamojo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. N. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti, 2015 m. spalio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, atsiradusių dėl T. N. gynybos apeliacinės instancijos teisme, iš T. N. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.