Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Š. J. ir L. J. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo Š. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. ir jam paskirtos šios bausmės: pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Š. J. paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta Š. J. laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. sausio 19 d. išbūtas laikas. L. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d. ir 214 str.1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. J. paskirta galutinė bausmė – keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas L. J. laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. sausio 19 d. išbūtas laikas. Priteista iš Š. J. ir L. J. solidariai 440,28 Lt gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. J. ir L. J. nuteisti už tai, kad tarpusavyje susitarę ir bendrai veikdami padarė plėšimą, įsibrovę į patalpą bei neteisėtai užvaldė svetimas elektronines mokėjimo priemones.

Šias veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis: Š. J. ir L. J. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2014-01-17, apie 0.30 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris plėšimo tikslu įsibrovė į 907-tą butą, priklausantį A. Ž., kambaryje iš sekcijos pagrobę neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones - AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. Ž., po to, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Ž., t. y. išvertę nukentėjusįjį iš lovos ant grindų kojomis spaudė nukentėjusiojo kaklą, smaugė, laužė galvą reikalaudami pasakyti mokėjimo kortelių PIN kodus, po to L. J. sudavus su taburete keturis kartus A. Ž. į galvą, o taburetei sulūžus, su jos koja sudavus ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajam į rankas ir kitas kūno vietas, iš nukentėjusiojo prievarta sužinojo AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą bei pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1800“ (150 Lt vertės), taip nukentėjusiajam A. Ž. padarydami sužalojimus - abiejų akių vokų, kaktos, skruostų, nosies, dešinio žasto, dešinio peties, krūtinės, nugaros, juosmens kraujosruvas, galvos smegenų sukrėtimą ir kairės plaštakos V piršto lūžimą, dėl kurio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei padarė 150 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistųjų kaltė padarius BK 180 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, jų įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos. Nuteistieji Š. J. ir L. J. šių aplinkybių, t. y. kaltės ir veikų juridinės kvalifikacijos bei jiems paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių neginčija, tačiau abu analogiškai prašo taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jiems paskirtų bausmių vykdymą, todėl aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d., patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų prašymai taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jiems paskirtų bausmių vykdymą negali būti tenkinami.

BK 75 str. numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi iš šios teisės normos seka, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 str. 1 d. yra galimas tik asmenims, padariusiems nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu Š. J. ir L. J. yra pagrįstai nuteisti ir už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., padarymą, todėl BK 75 str. nuostatos jų atžvilgiu negali būti taikomos.

BK 180 str. 2 d., pagal kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteisti Š. J. ir L. J., sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Taigi teisinga laikoma bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nėra per griežta ar per švelni. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Kolegija, atsižvelgusi į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis ir sunkus nusikaltimai), į byloje nustatytas ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytas šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – tarpusavyje susitarę, plėšimo tikslu įsibrovė į A. Ž. priklausantį butą, kuriame neteisėtai įgijo svetimas, A. Ž. išduotas, elektronines mokėjimo priemones – dvi banko mokėjimo korteles, po ko, siekdami sužinoti šių banko mokėjimo kortelių PIN kodus, vartojo prieš nukentėjusįjį A. Ž. fizinį smurtą, t. y. nukentėjusįjį išvertė iš lovos ant grindų, jį smaugė, laužė jo galvą, sudavė jam smūgius su taburete į galvą, o taburetei sulūžus, su jos koja, taip nukentėjusiajam padarė abiejų akių vokų, kaktos, skruostų, nosies, dešinio žasto, dešinio peties, krūtinės, nugaros, juosmens kraujosruvas, galvos smegenų sukrėtimą ir kairės plaštakos V piršto lūžimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu prievarta iš nukentėjusiojo sužinojo vienos banko mokėjimo kortelės PIN kodą, bei pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną, kurios, kolegijos nuomone, yra daugiau tipinės nei išskirtinės, priešingai nei savo apeliaciniuose skunduose nurodo nuteistieji, bylos duomenys rodo, kad jų per prievartą niekas nevertė nusikalsti, jie suprato ką daro ir norėjo taip elgtis, jų padaryti nusikaltimai nėra nežymiai pavojingi, taip pat atsižvelgusi į nuteistųjų asmenybes ir į tai, kad byloje yra nustatytos ne tik Š. J. ir L. J. atsakomybę lengvinančios, bet ir trys jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, iš kurių viena yra tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, daro išvadą, kad apylinkės teismo nuteistiesiems paskirtos iš esmės minimalios įstatymo numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, t. y. po keturis mėnesius laisvės atėmimo kiekvienam nuteistajam (įstatyme numatyta minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai (BK 50 str. 2 d.)), negali būti laikomos aiškiai per griežtos ir neteisingos. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistiesiems paskirti švelnesnes nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmes, nenustatyta. Taigi atsižvelgusi į šias bei kitas skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytas bausmių skyrimo nuteistiesiems aplinkybes, kurios iš esmės atkartojamos nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, tiek jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus (savanaudiški), apeliantų vaidmenis nusikalstamų veikų padaryme ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nei vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės ir teisingai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas, paskirdamas nuteistiesiems tinkamas bausmes, kurios yra adekvačios jų padarytoms veikoms ir atitinka BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, kurios vienas iš tikslų ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, bet ir juos bei kitus asmenis paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų.

Išanalizuotų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmių skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. 2 d., bei kitos bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, bausmės nuteistiesiems Š. J. ir L. J. individualizuotos tinkamai. Į visas apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, įskaitant ir į tai, kad abu nuteistieji turi nuolatinį darbą, kad L. J. augina mažametį vaiką, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes atsižvelgė, todėl apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmių parinkimo nuteistiesiems pagrįstumu.

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta nuteistojo Š. J. apeliacinio skundo argumentą, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos jo sveikatai, t. y. apsunkis operuotos rankos gijimą. Pažymėtina, kad iškilus grėsmei nuteistojo sveikatai, jam gali būti suteikta reikiama medicinos pagalba kalinimo įstaigoje, o esant būtinumui - gydymas sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, atitinkamos Š. J. sveikatos problemos nepaneigia pirmiau paminėtos išvados dėl BK 75 str. nuostatų taikymo jam negalimumo.

Tokios išvados, t. y. kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, nepaneigia ir kito nuteistojo L. J. apeliacinio skundo argumentas, kad jis rūpinasi savo buvusia globėja E. V. J., kuri yra senatvės pensininkė, 78 metų amžiaus. Pažymėtina, kad ši aplinkybė apeliantui nesutrukdė įvykdyti dviejų nusikalstamų veikų, kurių viena yra sunkus nusikaltimas.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais objektyvaus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų Š. J. ir L. J. apeliacinius skundus atmesti.