Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gopala“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Gopala“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB “Gopala“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) 2025 m. kovo 5 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 41127 (toliau – ir Ginčijamas nutarimas) arba sumažinti skirtą baudą (ekonominę sankciją) iki 500 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2025 m. vasario 19 d. surašytas protokolas Nr. UĮPPJ 1609-0003 juridiniam asmeniui už tai, kad UAB „Gopala“ direktorius V. K. neužtikrino, jog apie D. K. (toliau – Darbuotojas) darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDF. Ginčijamu nutarimu UAB „Gopala“ taikyta ekonominė sankcija.

Pareiškėja neginčija nustatytų faktų, pripažįsta, jog nespėta įforminti Darbuoto darbo santykių nustatyta tvarka, kadangi šias funkcijas atlieka kita įmonė – UAB „Žemaitijos buhalterija“, todėl nebuvo tinkamai sukomunikuota ir atitinkamai darbo santykiai su Darbuotoju pilnai įforminti pavėluotai. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad Darbuotojas dirbo tik pirmą darbo dieną (2024-11-15), darbo funkcijas atliko tik kelias darbo valandas, iki Darbo inspekcijos patikrinimo Darbuotojo darbo santykiai buvo įforminti pilnai. Be to, kaip ir konstatuota Ginčijamame nutarime, Darbuotojo darbas nebuvo slepiamas, jis vairavo šakinį krautuvą UAB „Gopala“ teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, todėl faktas rodo, kad nebuvo tyčios pareiškėjo veiksmuose, pasireiškę veiksmai laikytini neatsargiais.

Pažymi, kad už tą pačią veiką nubaustas ir bendrovės direktorius V. K., kuriam paskirta 3250 Eur administracinio pobūdžio nuobauda. Taigi iš esmės susiklostė tokia teisinė situacija, kad tas pats asmuo nubaudžiamas du kartus, todėl vertinant paskirtą sankciją, dėl dvigubo baudimo ekonominė sankcija turėtų būti panaikinta.

Akcentuoja, jog darbo sutartis su Darbuotoju buvo sudaryta, tačiau apie Darbuotojo įdarbinimą buvo pranešta atsakingoms institucijoms šiek tiek pavėluotai, be to, patys darbo santykiai nebuvo nuslėpti ar užmaskuoti. Be to, UAB „Gopala“ didesnės finansinės naudos negavo (lyginant, jei būtų dirbta nelegaliai ilgą laiką), be to, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, konstatuotas faktas, jog pažeidimas padarytas pirmą kartą. Pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su tyrimą atlikusia institucija, vykdė jos nurodymus, netrukdė patikrinimui ir tyrimui, bendrovės vadovas savo kaltę pripa?ino ir gailėjosi padaręs nusi?engimą, ši lengvinanti aplinkybė neįvertinta skiriant nuobaudą, be to, pažeidimas atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida. Be to, UAB „Gopala“ finansinė – ekonominė padėtis sunki, paskirta didelė bauda, dar labiau apsunkins bendrovės padėtį.

Teigia, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, taip pat turėtų būti įvertinta labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Pažeidimas padarytas pirmą kartą, sunkinančių aplinkybių UAB „Gopala“ veiksmuose nenustatyta.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat, kad šiuo atveju padarytos veikos (pavėluotas pranešimas VSDFV) pavojingumas nėra proporcingas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytai ir taikytai nuobaudai, prašo skirti švelnesnė nuobauda už paskirtąją. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, prašo panaikinti Ginčijamą nutarimą arba skirtą 3696 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą Darbo inspekcija nurodė, kad 2025 m. vasario 19 d. buvo surašytas UĮ pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1609 - 0003, dėl to, kad UAB „Gopala“, atstovaujama direktoriaus V. K., būdama Darbuotoju atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad apie Darbuotojo, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Gopala“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Pažymi, kad pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs VSDFV teritorinei įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo kyla, kai nustatoma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) darbdavys su darbuotoju nesudaro rašytinės darbo sutarties ir (arba) 2) nepraneša apie darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Bet kuris iš šių dviejų alternatyvių pažeidimų kvalifikuojamas kaip nelegalus darbas, todėl pareigos pranešti apie darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios nevykdymas yra pakankamas atsakomybei dėl nelegalaus darbo taikyti, kaip tai numato UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Šiuo atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Akcentuoja, kad darbdavys fizinis asmuo ar kitas atsakingas darbdavio įgaliotas asmuo baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, o juridinis asmuo baudžiamas pagal UĮ. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes Atitinkamai, patraukimas atsakomybėn tiek juridinio asmens, tiek įmonės vadovo ar kito atsakingo fizinio asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu, nes baudžiami skirtingi subjektai.

Pažymi, kad, priimdama Ginčijamą nutarimą, Darbo inspekcija pasisakė dėl baudos dydžio mažinimo, nurodydama, kad UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui, per pastaruosius 2 metus nebaustam už tą pačią veiką, skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės (toliau – MMA) dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta darbdavio pareiga pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodant faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, ne mažesnį kaip 3 MMA dydžiai. Tik tokiu atveju, kai iki nutarimo priėmimo dienos yra įvykdytos UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos pareigos, juridiniam asmeniui skiriama minimali – 3 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (UĮ 56 straipsnio 13 dalis). Neįvykdžius ar nepilnai įvykdžius minėtas pareigas, bauda skiriama vadovaujantis UĮ 60 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, t. y. pagal baudos minimumo (3 MMA) ir maksimumo (12 MMA) vidurkį, atsižvelgiant į juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kadangi UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos pareigos nebuvo įvykdytos (nėra duomenų, jog D. K. būtų sumokėtas ne mažesnis nei 3 MMA darbo užmokestis), todėl baudos juridiniam asmeniui dydis buvo parinktas vadovaujantis UĮ 60 straipsnio 2, 3, 4 dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytas vienas nelegaliai dirbęs asmuo, kurio nelegalus darbas truko neilgą laiką (apie porą valandų), todėl padaryta išvada, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda bus neproporcinga (per griežta) padarytam pažeidimui, ir skirta mažesnė nei nustatytas vidurkis bauda. Konstatuota, jog paskirta bauda bus proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui ir todėl pakankama finansinės sankcijos paskirčiai pasiekti.

Pažymi, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Teigia, kad tyrimą atliko išsamiai, įvertinusi surinktą dokumentinę medžiagą ir asmenų paaiškinimus, priėmė pagrįstą ir teismų praktiką atitinkantį sprendimą, pagrįstai skyrė baudą (finansinę sankciją) už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Darbo inspekcijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 41127 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Gopala“ 2024 m. lapkričio 15 d. sandėlio darbuotojo (kroviko) pareigose buvo įdarbintas Darbuotojas, tačiau mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Gopala“ pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, UĮ (redakcija nuo 2024 m. liepos 25 d.) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Ginčijamu nutarimu Darbo inspekcija atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui UAB „Gopala, už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 3696 Eur dydžio baudą (ekonominę sankciją).

Pasisakydama dėl skunde nurodytos aplinkybės, jog už tą pačią veiką nubaustas ir bendrovės direktorius V. K., kuriam paskirta 3250 Eur. administracinio pobūdžio nuobauda, todėl iš esmės susiklostė tokia teisinė situacija, kad tas pats asmuo nubaudžiamas du kartus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisminę praktiką patraukimas atsakomybėn tiek juridinio asmens, tiek įmonės vadovo ar kito atsakingo fizinio asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu, nes baudžiami skirtingi subjektai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-142-552/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-391-815/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-136-520/2024).

DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad juridiniam asmeniui, per pastaruosius 2 metus nebaustam už tą pačią veiką, skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės (toliau – MMA) dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta darbdavio pareiga pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodant faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, ne mažesnį kaip 3 MMA dydžiai. Tik tokiu atveju, kai iki nutarimo priėmimo dienos yra įvykdytos UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos pareigos, juridiniam asmeniui skiriama minimali – 3 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (UĮ 56 straipsnio 13 dalis). Neįvykdžius ar nepilnai įvykdžius minėtas pareigas, bauda skiriama vadovaujantis UĮ 60 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, t. y. pagal baudos minimumo (3 MMA) ir maksimumo (12 MMA) vidurkį, atsižvelgiant į juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Į bylą nepateikta duomenų, kad UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos pareigos buvo įvykdytos (nėra duomenų, jog Darbuotojui būtų sumokėtas ne mažesnis nei 3 MMA darbo užmokestis), todėl baudos juridiniam asmeniui dydis pagrįstai buvo parinktas vadovaujantis UĮ 60 straipsnio 2, 3, 4 dalimis.

UĮ 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytas vienas nelegaliai dirbęs asmuo, kurio nelegalus darbas truko neilgą laiką (apie porą valandų), todėl padaryta išvada, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda bus neproporcinga (per griežta) padarytam pažeidimui, ir skirta mažesnė nei nustatytas vidurkis bauda. Konstatuota, jog paskirta bauda bus proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui ir todėl pakankama finansinės sankcijos paskirčiai pasiekti.

Pažymėtina, kad Darbo inspekcija, Ginčijamame nutarime skirdama pareiškėjai mažesnę nei nustatytas vidurkis baudą, t. y. keturių MMA dydžio (3696 Eur), tinkamai nustatė 924 Eur MMA dydį už 2024 metus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nustatytas vienas nelegaliai dirbęs asmuo, kurio nelegalus darbas truko apie dvi valandas.

Pareiškėjai skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su, be kita ko, tikslu užtikrinti atsakomybę už nelegalaus darbo prevenciją (UĮ 1str. 1 d., 55 str.). Vertinant pažeidimo pobūdį, pažymėtina, kad šis pažeidimas (nelegalus darbas) priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

Pareiškėja skunde iš esmės nenurodė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo UĮ nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai dar mažesnę baudą nei paskirta Ginčijamu nutarimu. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama ar panaikinama.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad nebuvo tyčios pareiškėjos veiksmuose, pasireiškę veiksmai laikytini neatsargiais, nelaikytinos reikšmingomis, nes nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja tvirtino, kad šiuo metu yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau jokių finansinių dokumentų, kurie minėtas aplinkybes patvirtintų, ar liudytų apie finansinių sunkumų pasikeitimą po skundo pateikimo teismui, nepateikė.

Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Darbo inspekcija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Ginčijamas nutarimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gopala“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.