Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės Telšių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 parų arešto bausme ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieni metai trys mėnesiai dešimt dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namuose.

Į bausmę visiškai pagal Telšių apylinkės Telšių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė, vertinant, kad D. Š. atliko 10 dienų bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmę įskaitytas D. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 20 d. 14.00 val. iki 2018 m. birželio 21 d. 16.15 val. (t. y. dvi dienos) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos (t. y. šimtas penkios dienos), iš viso šimtas septynios dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi nutarta iš D. Š. valstybės naudai išieškoti ir konfiskuoti 12 Eur, kaip pajamas, gautas iš nusikalstamos veikos.

F. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinio skundo nepadavė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. Š. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

5. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje, o nepilnamečių – BK 91 straipsnyje.

6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę D. Š., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad D. Š. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: nepilnametis, turi mažametį vaiką (1 t., b. l. 80), nusikaltimo padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, gyveno vaikų globos namuose, nes teismo sprendimu jo tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia, vaikų globos namai jį neigiamai charakterizuoja: vengia lankyti mokyklą, intensyvias emocijas (nesvarbu, ar tai džiaugsmas, ar pyktis) dažniausiai išreiškia socialiai nepriimtinais būdais, net ir besidžiaugdamas tampa agresyvus, pykčio metu griebiasi smurto (1 t., b. l. 106–107), keturis kartus baustas administracine tvarka, iš jų net du kartus už narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo nurodymo (1 t., b. l. 87–89), teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (1 t., b. l. 73–77, 81–83, 84–86). Praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau tai neatgrasė D. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo. Visa tai rodo, kad D. Š. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertino nepilnamečio sveikatos būklę. (1 t., b. l. 92, 103) Pirmosios instancijos teismas nenustatė D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas D. Š. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas artimą sankcijos minimumui (minimali bausmė vieni metai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu. Į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (1 t., b. l. 126–127, 172–174, 189–192; 2 t., b. l. 52–54) bei pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų, taigi įstatymų leidėjas, baudžiamajame įstatyme įtvirtindamas atsakomybę už disponavimą narkotinėmis turint tikslą jas platinti, nenumatė tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje, 91 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įskaitant nuteistojo amžių, jo gyvenimą (jo tėvai išsiskyrė, tėvo gyvenamoji vieta nežinoma, o mama neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia, jam nustatyta globa, nuo 2013 m. gyvena vaikų globos namuose, nuteistasis pats turi vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini)). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko asmeniu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl išskirtinai sureikšminus apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. Š. kaltę pripažino tik iš dalies, nepripažino, kad platino narkotines medžiagas (1 t., b. l. 116–117, 120–121, 124–125; 2 t., 92–98). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo metu Telšių apylinkės teisme nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose D. Š. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu, todėl kritiškai vertintini apelianto teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti. Įvertinus nuteistojo procesinį elgesį: įteikus pareiškimą apie įtarimą D. Š., pažeisdamas jam paskirtą kardomąja priemonę, išvyko iš Lietuvos, užsienyje padarė kitą nusikaltimą, tik paskelbus jo paiešką jis buvo grąžintas į Lietuvą (1 t., 73–77, 115, 119, 129–130, 134–135), tai rodo, kad vaiko turėjimas, noras juo rūpintis nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, pasitraukimo iš Lietuvos, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

8. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. Š. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas vienų metų trijų mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę. D. Š. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, bausmė paskirta įvertinus BK 91 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą.