- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 2YT-9877-323/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06066-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo įpareigoti antstolį grąžinti 47,08 Eur, kurie buvo nuskaičiuoti 2023 m. rugsėjo 26 d. nuo pareiškėjo vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Antstolis J. P. 2023 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 26 d., vykdydamas 2023 m. birželio 8 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaitą iš skolininko D. M. sąskaitos pervedė 47,08 Eur, ir nustatė (duomenys neskelbtini). Skolininkas D. M. gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) (yra įmonės vadovas ir akcininkas). Antstolis J. P. 2021 m. liepos 1 d. priėmė pakartotinį patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad antstolis J. P. reikalauja iš skolininko D. M. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, taip pat informuojama, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, tačiau išskaitos iš D. M. darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų nėra daromos, taip pat antstoliui nėra pranešta, kodėl nėra daromos išskaitos iš D. M. darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9287-323/2021 nutarė paskirti D. M. už 2021 m. liepos 1 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymą 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną nuo Šios nutarties įsiteisėjimo dienos, tačiau (duomenys neskelbtini) ir toliau nevykdo antstolio J. P. reikalavimo ir teismo nutarties. Vadovaujantis LR CPK 736 str., antstolis J. P. skolininkui D. M. tinkamai ir išsamiai išaiškino, kad per 2023 metų rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) viso į areštuotą D. M. sąskaitą kredito įstaigoje pervedė 350 Eur darbo užmokesčio sumą, į kurią teisės aktai leidžia nukreipti išieškojimą. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nuo sumų neviršijančių minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, galima atskaityti 30 procentų (350 Eur x 30% = 105 Eur) (LR CPK 736 str.), todėl nuo pareiškėjo sąskaitos 2023 m. rugsėjo 26 d. nurašyta 47,08 Eur suma paskirstyta skolininko skolų ir vykdymo išlaidų dengimui ir negrąžintiną skolininkui D. M..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio J. P. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. M.. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 8 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), pateksiančias į skolininko D. M. sąskaitas kredito įstaigose. Antstolis J. P. 2023 m. liepos 1 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo skolininko darbdavį (duomenys neskelbtini) įpareigojo daryti išskaitas nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2023 m. rugsėjo 26 d., į antstolio J. P. depozitinę sąskaitą iš skolininko D. M. sąskaitos buvo pervesta 47,08 Eur.
Iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos išrašo nustatyta, kad skolininkas 2023 m. rugsėjo 5 d. gavo 427,34 Eur išmoką iš VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos prie darbo ministerijos, 2023 m. rugsėjo 25 d. skolininkui darbdavys (duomenys neskelbtini) išmokėjo 350,00 Eur atlyginimą, o 2023 m. rugsėjo 26 d. antstolis J. P. nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos nuskaičiavo 47,08 Eur.
Skolininkas 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą antstoliui dėl 47,08 Eur grąžinimo, motyvuodamas tuo pagrindu, jog antstolis pinigines lėšas nurašė nuo VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos prie darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 5 d. išmokėtos išmokos, į kurią išieškojimas negali būti nukreipiamas. Antstolis skolininko prašymo netenkino, kadangi skolininko darbdavys (duomenys neskelbtini) neatlieka išskaitų nuo skolininko darbo užmokesčio, o 47,08 Eur suma buvo išskaičiuota, nuo skolininkui išmokėto darbo užmokesčio – ne Sodros išmokos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
CPK 634 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės (2 dalis). Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (3 dalis). Tuo tarpu CPK 739 straipsnis nustato pinigų sumas iš kurių išieškojimas negalimas.
CPK 736 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (to paties straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu antstolio 2023 m. liepos 1 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos išieškojimo“ pagrindu skolininko darbdavys (duomenys neskelbtini) privalo atlikti išskaitas nuo skolininkui mokamo darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų: kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2023 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) skolininkui išmokėjo 350,00 Eur darbo užmokestį. Pabrėžtina, kad darbdaviui kilo pareiga nuo 350 Eur darbo užmokesčio išskaityti 30 proc. ir šią sumą, tai yra 105,00 Eur (350,00 Eur x 30 proc.), pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Rašytine bylos medžiaga 105,00 Eur suma į antstolio depozitinę sąskaitą darbdavio nebuvo pervesta. Tuo tarpu antstolio 2023 m. rugsėjo 26 d. nuskaičiuota suma nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos neviršija darbdavio neatliktos išskaitos dydžio (105,00 Eur). Teismas nesutinka su skolininko argumentu, jog antstolio 47,08 Eur buvo nuskaičiuoti ne nuo darbo užmokesčio, o nuo išmokėtos Sodros išmokos, kadangi ši išmoka skolininkui buvo išmokėta dar 2023 m. rugsėjo 5 d.. Ginčytinų pinigų nurašymas atliktas kitą dieną po darbo užmokesčio pervedimo į skolininko atsiskaitomąją sąskaitą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bylos medžiaga nenustatyta, jog antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510 straipsniais, teismas,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolio veiksmų.
Įsiteisėjus nutarčiai grąžinti antstoliui J. P. vykdomąsias bylas: (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.