Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) įteiktas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Apie paskirtą teismo posėdį atsakovas informuotas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko. Atsakovas prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė M. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui visiškai neteikia. Atsakovas paskutinį kartą su vaiku buvo per Naujus metus, tačiau nuvykusi pasiimti vaiką, ji pamatė, kad atsakovas yra girtas. Vaikas prisimena tėtį, tačiau atsakovas didelės iniciatyvos bendrauti su vaiku nerodo. Atsakovas turi dar tris vaikus. Kai gyveno kartu su atsakovu, jo pajamos į savaitę būdavo 200,00 Eur, užsiimdavo statybomis. Šiuo metu vaikui darželis kainuoja 60,00 Eur, maistui ir rūbams skiria 70,00 Eur per savaitę. Nuomojasi butą, buto nuoma yra 200,00 Eur, komunaliniai mokesčiai kainuoja apie 100,00 Eur. Vaikas sveikatos problemų neturi. Pažymėjo, kad šiuo metu ji pati pajamų neturi, iki 2019 m. birželio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini). Ketina toliau ieškotis darbo.

Teismo posėdyje M. S. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 150,00 Eur išlaikymo dydis nėra didelis. Pritarė, kad gyvenamoji vaiko vieta turėtų būti nustatyta su mama. Pažymėjo, kad palaiko nuomonę, jog turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka ir akcentavo, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. S. ir atsakovas E. S. turi nepilnametę dukrą R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko motina ieškovė M. S. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nors byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau vertinant tai, jog vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, spręstinas ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove M. S. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo nekliudanti ir ateityje neketinanti kliudyti atsakovui bendrauti su vaiku, jei tik atsakovas tokį norą išreikštų, tačiau prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes atsakovo elgesys kartais neatitinka vaiko interesų. Atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nepareiškė. Institucijos atstovė posėdžio metu neprieštaravo, jog būtų nustatyta ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, institucijos poziciją išsakytą posėdžio metu bei išdėstytą reglamentavimą, teismo vertinimu, ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus ir abiejų tėvų bendravimo galimybes ir pusiausvyrą, yra realiai įgyvendinama, be to, atsakovas savo siūlomos tvarkos teismui neteikė, bet ir pozicijos, ar sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nenurodė, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir išlaiko nepilnametę dukrą R. S., vaiką dar padeda išlaikyti jos sugyventinis. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas faktiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai, taip pat nesistengia ir nerodo iniciatyvos bendrauti su savo vaiku. Atsakovas byloje savo pozicijos dėl išlaikymo vaikui nepateikė, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas išlaiko savo nepilnametę dukrą. Ieškovė paaiškino, kad dukra sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi, lanko darželį, kuris mėnesiui kainuoja 60,00 Eur, vaikui perka rūbus bei maistą, nuomojasi butą ir moka komunalinius mokesčius. Byloje nustatyta, kad nei ieškovė nei atsakovas nekilnojamojo/kilnojamojo turto neturi. Atsakovas vykdo individualią veiką, ieškovės paaiškinimais, dirba statybose, byloje nėra duomenų apie atsakovo pajamas. Ieškovė šiuo metu pajamų neturi, iki 2019 m. birželio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555,00 Eur (neperskaičiuota dėl mokesčių reformos alga būtų 430,00 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos, t. y. 215,00 Eur.

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį ieškovas išgalėtų ir turėtų skiri po 150,00 Eur. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių (šiuo metu vaikui yra 4 metai), į tai, kad dukra neturi išskirtinių sveikatos problemų ar poreikių, į tai, kad byloje nėra išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, atsakovas turto neturi, į tai, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, į tai, kad pati ieškovė prašo tik 150,00 Eur dydžio išlaikymo, taip pat į teisingumo, proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2019-03-01 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio).

Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti byloje nėra, todėl turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus. Nors ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turi dar tris vaikus, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Teismas pažymi, kad nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir užtikrinti būtinas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2019-02-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista.

Teismas ieškovės reikalavimus tenkino visiškai. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 procentų, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 41,00 Eur (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo priteistina 116,00 Eur (75,00 Eur + 41,00 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2019-07-12 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už ieškovės atstovavimą sudaro 113,75 Eur, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo taip pat priteistinos 113,75 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės M. S. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaikymą dukrai R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 1 d., iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su mama, M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su dukra R. S., gim. (duomenys neskelbtini):

1. Tėvas E. S. iš mamos M. S. namų (nuolatinės jos gyvenamosios vietos) pasiima dukrą R. S. kas antrą savaitgalį (dukrą pasiima penktadieniais nuo 17 val. ir grąžina vaiką mamai M. S. sekmadienį iki 15 val. į mamos nuolatinę gyvenamąją vietą).

2. Šalių susitarimu galimas ir dažnesnis bendravimas su nepilnamete dukra, išimtinai atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,75 Eur (vieną šimtą trylika eurų septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.