- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- 1-113-526/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03570-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Nukentėjusysis
- S. R., M. V., A. V.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2022-07-11 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 pr. straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. K. nužudė kitą žmogų, tai yra jis, 2022 m. sausio 30 d., apie 3.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu vieną kartą dūrė peiliu G. V. į krūtinę, dėl ko šis įvykio vietoje mirė nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdiplėvės, dešinio skilvelio sužalojimu, krūtinkaulio kardinės ataugos, dangų, kepenų kairės skilties žaizda, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės kairę pusę (200 ml), pilvaplėvės ertmę (100 ml), širdiplėvės ertmę (400 ml), tarpuplaučių audinius, širdies tamponada krauju.
Kaltinamasis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad šių metų sausio 29 d. buvo pas M. Š., kur gėrė alų. Jiems paskambino T. Z., pasiteiravo kaip sveikata. Pakvietė ateiti pas jį išgerti degtinės. Kai atėjo, pamatė ten jau esančius I. M., T. Z., E. L. ir daug kitų. Kai pasibaigė degtinė, T. Z. pasiūlė užstatyt kompiuterį. I. M. susiskambino su draugais ir išėjo. Netrukus jis parbėgo kruvinu veidu. Paklausus, kur yra kartu su juo išėjusi pana, atsakė, kad ją išprievartauti nori. Tada jis pasakė, kad reikia eiti pažiūrėti. T. Z. skambino kažkam, nesigilino kam. Paskui kažkas iš jų, ar tai T. Z., ar pats I. iškvietė policiją. Buvo atvykusi policija. Pamena paskui nuo tokio momento, kad jie visi išėjo iš E. namų. Pamena, kad buvo atėję iki B. ir I. namų. Atėjus į mikrorajoną jie visi liko laukti prie vieno namo kampo. Kadangi kieme lijo, visi tupėjo po balkonu, o I. kažkur nuėjo. Netrukus išgirdo dūžtančių stiklų garsą ir pamatė parbėgantį I., kuris rankoje laikė kažkokį ilgą daiktą. Jį vijosi trys vyriškiai. Tada jie visi išbėgo priešais juos. Tai pamatę vyriškiai išsilakstė. Nukentėjusysis taip pat apsisuko ir pradėjo bėgti nuo jų. I. M. bėgo pirmas, paskui lyg tai buvo B. I. ir 3-4 nepažįstami. I. M., pasivijęs nukentėjusįjį, su juo susigrūmė, o jie tuo tarpu bėgo link jų. Kai jis atbėgo, ten jau buvo E. M., I. M. ir E. L., o tas nukentėjęs gulėjo ant žemės. Kažkas jam dar įspyrė. Kiek pamena, kai jie ėjo atgal, T. Z. paklausė ar jis dūrė nukentėjusiajam. Jis iš rankovės išsitraukęs peilį pasakė, kad padarė pusantro dūrio. Bet tai jis pasakė tik iš girtumo, nes norėjo pasikelti prieš kitus. Įvykio metu peilį jis turėjo, tačiau jo nebuvo išsitraukęs iš rankovės. Be jo peilius dar turėjo T. M. ir I. Z.. T. M. su savimi turėjo pasiėmęs ir kažkokį vamzdį ar raktą. Kai T. M. apsisuko ir pradėjo vytis nukentėjusįjį, tą vamzdį jis išmetė ant žolyno. Peilius jie visi buvo paėmę iš E. M. namų, kur prieš tai sėdėjo. Ekspertizei paimti du peiliai - pirmasis yra T. Z., antrasis I. M.. Jo peilio net nėra. Ant rastų peilių negalėjo būti jo pirštų antspaudų, jis su jais net užkandos nepjaustė. Penktadienį verkdamas paskambino M. Š. ir pasakė, kad jį privertė taip kalbėti. Jį išsikvietė tyrėja ir pasakė, jeigu nekalbėsit visi vienodai, būsit su Ž. K. bendrininkai. Tada susitiko su merginom ir T. Z., sutarė ką visi sakys. Ši byla fabrikuojama nuo pirmų dienų. Jis yra įsitikinęs, kad tai yra I. M. darbas. Po įvykio jis rašė žinutę savo skolininkei. Jai rašė, kad jam reikia bėgti iš Lietuvos, todėl jam reikalingi pinigai. Realybėje jis nesiruošė niekur bėgti, o taip rašė tam, kad susigrąžintų savo pinigus. M. V. nepažįsta ir nėra jo matęs. Kai visi nukentėjusįjį gulintį spardė, gal ir jis pats jam įspyrė. Kai jis atbėgo prie nukentėjusiojo, pastarasis gulėjo sukniubęs ant žemės. Jis su G. V. susikibęs nebuvo, o I. M. buvo susikibęs. Akistatos metu Tauragėje T. Z. pasakė, kad buvo tamsu ir jis nėra garantuotas, kad susikibęs su nukentėjusiuoju buvo Ž. K.. G. V. už drabužių paėmęs nebuvo, galėjo tik trenkti arba spirti. Jam pribėgus prie gulinčio G. V., šalia buvo 3 žmonės – I. M. ir dvi panelės. I. M. parodymus jis prisimena ir tai akivaizdu, kad jie susitarė ir „varo ant jo“. Kur galėjo dingti jo peilis reikėtų klausti T. Z. arba M. Š.. Jie viską matė ir žino. T. Z. jo dukart prašė parodyti peilį. Grįžęs peilį jis padėjo atgal į stalčių. Peilius atgal sudėjo ir I. M. su T. Z.. Grįžus tą vakarą jis tik parūkė ir nuėjo miegoti.
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad jis tą vakarą nedalyvavo ir nebuvo mieste. Apie įvykį išgirdo tik ryte. Jis kaltinamojo nepažinojo ir nežino ar jo brolis G. pažinojo. Jis bendravo su broliu, bet su jo kompanija jo keliai nelabai suėjo. Ryte jis gavo žinutę. Žino, kad jo brolis irgi nebuvo šventas, žino, kad irgi buvo padarytą veiksmų, kurie galėjo įtakoti tų žmonių atėjimą iki brolio, bet labai daug kas yra neaišku šioje byloje. Apie patį įvykį nieko nežino. Automobilio nuosavybė buvo neperleista, bet jie su broliu jau buvo sutarę dėl to automobilio. Su broliu dėl automobilio buvo sutartis, tik jie nespėjo jos įforminti. Tą naktį automobilis formaliai priklausė jam, nes jis nebuvo perregistruotas. Dėl sugadinto seno automobilio pretenzijų neturi.
Nukentėjusioji S. R. parodė, kad ji su nukentėjusiuoju G. V. buvo tik sugyventiniai, tačiau turi bendrą vaiką – A. V.. Su I. tikrai santykiai nebuvo geri, nes buvo pasisamdę auklę I. draugę B. I.. Kai kažkada gėrė pas juos rado du tuos šaukštelius pas juos ir gal trijų nerado dar. Pradžioje jie pradėjo pyktis dėl tų šaukštelių. O vieną kartą, kai išėjo gerti pas A., tai parėjo, pasiėmė paspirtukus ir išvažiavo, bet nežinojo kur, nes jis jai nieko nesakė. Paskui parėjo, A. buvo nubrozdintas veidas ir kruvina ranka. Paskambino kažkas jam ir grasina, kad „išneš su namu“. Ji pasakė, kad yra mažas vaikas ir jai atrodo, kad jie paskui išėjo toliau gerti. Po kiek laiko atėjo B. ieškodama G., todėl ji paskambino jam. Jis parėjo. B. trenkė G. per veidą, o jis pasivertė ją ant stalo ir mušė ją. Po kiek laiko, kai jie išėjo gerti, grįžo B. ir I. daužydami jos buto duris, o lauke kažkas duris irgi daužė, bet nežino kas, nors sakė, kad mergos. Kai B. su I. grįžo, gal su pagaliu daužė duris, nes turėjo jie abu pagalius. Kiek girdėjo, tai visi sakė, kad Ž. K. galėjo durti, sakė, kad jis gyrėsi tetai, kad nudūrė. Bet tų versijų daug buvo, girdėjo A., kad jis gyrėsi savo tetai, kad buvo prisipažinęs, kad nudūrė. A. tai čia tas, kur teisme buvo.
Liudytoja E. L. parodė, kad ji pilnai tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašo juos pagarsinti.
Liudytoja E. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (I t. b. l. 189-193), parodė, kad 2022 m. sausio 29 d., šeštadienį, apie 7.50 val., ji su savo sugyventiniu T. Z. ir pussesere E. M., išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir ėjo link namų. Netoli parduotuvės susitiko į namus link jų einančius B. ir I., kurį visi vadina tiesiog (duomenys neskelbtini). Jiems pasiūlė eiti pas juos išgerti. Jie sutiko. Tada visi parėjo pas ją į namus. Namuose gėrė alų. Ji irgi gėrė, nors pati ir laukėsi. Jos sugyventinis T. Z. alkoholio negėrė, nes jis jo nevartoja. Po kokios 1-1,5 val. jos sugyventiniui T. Z. paskambino geras pažįstamas Ž. K.. Jis pasakė, kad jam ne kokia sveikata, kad reikia dar alkoholio, todėl T. Z. jam pasiūlė ateiti iki jų išgerti. Jis atėjo greitai. Atėjo jis jau būdamas neblaivus. Jie visi, išskyrus T. Z., tikrai buvo smarkiai apsvaigę nuo alkoholio. Pritrūkus alkoholio, (duomenys neskelbtini) pasisiūlė užstatyti ar tai parduoti kažkam kompiuterius, todėl jis iš jų išėjo kartu E.. Po kažkiek laiko parbėgo (duomenys neskelbtini) su visa kruvina ir patinusia lūpa. Jo klausė, kur yra E.. Jis pasakė, kad kažkas jį sumušė, kad su kompiuteriu daužė jam galvą, kad E. norėjo išprievartauti. Kiek suprato iš kalbų, tai jei abu tuos vyrus pažinojo. Netrukus po (duomenys neskelbtini) sugrįžimo parbėgo ir E.. Ji buvo susiėmusi už šono, sakė, kad norėjo išprievartauti. Už šono sakė laikosi susiėmusi, nes bėgo smarkiai. Tada T. Z., gal iš jos telefono, bet tiksliai nežino, iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai su E. ir (duomenys neskelbtini) kažkur išvažiavo. Namie likome ji, T. K. ir T. Z.. Ar buvo B. ar ne, to visiškai neatsimena. Po kurio tai laiko pareigūnai parvežė E. su (duomenys neskelbtini). Tada (duomenys neskelbtini) grįžęs buvo labai susinervinęs, pyko, kad kompiuteris jo sudaužytas. Tada dar kažkaip B. iš kažkur grįžo sumuštu ir kruvinu veidu, visa peršlapusi. Paskui pamena, kad ar tai (duomenys neskelbtini) kažkam paskambino, ar jam kažkas paskambino. Kalbėdamas telefonu su tuo asmeniu, jis irgi labai nervinosi, šaukė "kad ateisiu su visa šaika ir išsiaiškinsim". Ką jis konkrečiai kalbėjo, ką jis norėjo išsiaiškinti ir su kuo jis kalbėjosi, ji tikrai nežino. Po (duomenys neskelbtini) pokalbio su tuo kažkokiu asmeniu, Ž. K. labai susinervino irgi, pasiėmė virtuvėje stalčiuje buvusį kočėlą, sakė einam aiškintis. (duomenys neskelbtini) irgi pasakė, kad eitume, kad jis žino, kur eiti. Jie jau tuo momentu kaip tik visi išeidinėjo pro duris, tačiau po to Ž. K. kažkaip staigiai numetė tą kočėlą ir lindo į tą patį spintelės stalčių, kur buvo padėtas kočėlas. Tame stalčiuje yra laikomi visi stalo įrankiai. Namuose buvo trys peiliai, virtuviniai, iki 20 cm bendro ilgio. Jai atrodo, kad jų visų rankenos plastikinės, juodos spalvos, ant vienos rankenos buvo tokia raudona ar oranžinė juostelė, kito peilio rankena buvo pusiau nulūžusi, o kitas peilis buvo naujas. B., jai atrodo, tuo metu vėl kažkur buvo dingusi kai jie išeidinėjo iš namų. Jie tada ėjo link (duomenys neskelbtini) namų, lyg ieškoti B.. Kad išeinant iš jos namų, t. y. namų, kuriuose ji gyveno kartu su T. Z. ir E. M., kas nors būtų pasiėmę kokius tai daiktus daugiau, to nematė. Tikrai nematė, kad kas būtų pasiėmę peilius. Kad visų išgertuvių metu Ž. K. būtų su savimi turėjęs peilį, tikrai nematė. Atėjus pas (duomenys neskelbtini) jie ilgai neužtruko. Išeidamas iš savo namų (duomenys neskelbtini) pasiėmė kažkokį metalinį raktą, gal apie 50 cm ilgio, pilkos spalvos. Tada jis pasijautė labai drąsiu. Neatsimena, kad ten būtų buvusi B.. Jai atrodo, kad ją susitiko mieste, tačiau konkrečiai kurioje vietoje, tikrai nepamena. Jie visi ėjo ten, kur vedė (duomenys neskelbtini). Jis žinojo ir namą, ir gatvę, ir butą. Tokios kalbos, kad eis kažką sumušti, net nebuvo ir nei vienas apie tai nieko nekalbėjo. (duomenys neskelbtini) tik vis kartojo, kad "einame išsiaiškinti". Tą raktą jis pasiėmė kaip gynybai, jei vėl jį muš. Einant kažkas iš jų paskambino tokiam M., pavardės nežino, ir pasiūlė jam eiti kartu, kad jų būtų daugiau. Pokalbio ji negirdėjo. Jį su kažkokiu draugu, kurį matė pirmą kartą, susitiko netoli (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Tada jie visi atėjo prie kažkokio namo. Negali parodyti nei vietos, nei namo, kur jie atėjo, nes ir nekreipė dėmesio, o ir buvo tamsu. Ji su T. Z. stovėjo prie kažkokios laiptinės po stogeliu, nes labai lijo, kai tuo tarpu B. su (duomenys neskelbtini) nuėjo į kažkokį namą pas tą kažkokį vyriškį. Į kurį namą ir į kurią laiptinę jie nuėjo, nematė ir to negali pasakyti. Netrukus jie išėjo į lauką ir abu pradėjo šaukti "gaidžiai neatidaro", suprato, kad neatidarė durų. Staiga išgirdo dūžtančius stiklus. Ji su T. Z. išsigando ir ėjo link namų, nes sakė čia bus nesąmonių. Kur kiti buvo asmenys, nematė, bet jie turėjo būti kažkur netoli. Kartu su jais ėjo ir visi kiti, bet jie nėjo vienas šalia kito. Tada kažkaip iš jų paskos pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini), šaukdamas, kad pagavo "B.". Matė, kad (duomenys neskelbtini) rankoje tebelaikė tą metalinį raktą. Tada jis apsisuko ir bėgo atgal. Ž. K. jam bėgo paskui. O jie tada apsisuko ir ėjo iš paskos. Kiek paėjus, pamatė, kad link jų parbėga trys vyriškiai. Tada ji labai išsigando ir pradėjo bėgti vėl atgal ir nubėgo kažkaip į šoną ir pasilindo po tokios kirpyklos laiptais. Išgirdo paskui kaip T. Z. šaukė, kur ji yra. Tada ji išlindo, ir jie parbėgo pas M. į namus. Ten parbėgo visi, išskyrus B.. Dar kažkaip Ž. K. nuo jų buvo atsilikęs ir tik paskui jį susitiko. B. nematė nuo to karto, kai ji su (duomenys neskelbtini) nuėjo į kažkokio namo laiptinę. Ji negali visiškai parodyti, nei į kurį namą jie nuėjo, nei kur ji slėpėsi, nei kitų aplinkybių, kadangi į tai visiškai nekreipė dėmesio, be to lauke buvo tamsu, buvo šlapdriba, stipriai lijo. Parėjus pas M. į namus Ž. K. pradėjo girtis, kad porą kartų įsmeigė. Sakė, kad vieną kartą įdūrė pilnai, o kitą pusę peilio. Ji juo nepatikėjo, nes jis niekada tokių dalykų nedarydavo. Jis tada dar išsitraukė peilį iš kišenės, bet nežino - ar striukės, ar kelnių, ir sakydamas, kad reikia sunaikinti įkalčius, jis tą peilį nulaižė. Bet ant peilio tikrai jokio kraujo nebuvo. Kaip atrodė tas peilis, kurį jis išsitraukė, ji nematė ir neatkreipė dėmesio. Kur jis paskui tą peilį padėjo, nežino ir nematė. Jo rankos irgi nebuvo kruvinos. Ji pamanė, kad jis tik pasigyrė taip kalbėdamas. Paskui ji nuėjo miegoti ir greitai užmigo. Kas ką paskui kalbėjo ir darė, nežino ir nematė. Ryte ją pažadino T. ir pasakė eiti į namus. (duomenys neskelbtini) grįžęs buvo daug ramesnis, tik pergyveno, kur yra B.. Dar E. sakėsi, kad "tam gaidžiui" įspyrė kelis kartus į galvą, sakydama žinos, kad nereikia prie jos lįsti. Iš kalbų suprato, kad tą vyriškį jie tik primušė. Į E. namus ji dar nebuvo grįžusi, todėl nežino, ar namuose yra visi peiliai ar trūksta kokio, nes ji tikrai nematė, kad Ž. K. būtų iš ten ką pasiėmęs, kuomet jis numetė atgal kočėlą. Ji su T. Z. parėjo pas pamotę į namus ir ten T. Z. jai internete parodė straipsnį, kuriame rašė, kad tas vyriškis rastas negyvas. Kas daugiau be Ž. K. galėjo nudurti tą vyriškį, nežino, bet peilį matė, kad turėjo tik Ž. K.. Ji pati asmeniškai kaip atrodė tas vyriškis, kuris rastas negyvas, nematė. Kur viskas įvyko, ji taip pat nieko nematė ir kas ką darė nieko nematė ir nieko apie tai negali pasakyti.
Liudytojas T. Z. parodė, kad jis pilnai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašo juos pagarsinti.
Liudytojas T. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (I t. b. l. 196-200), parodė, kad šeštadienį, 2022 m. sausio 29 d., apie 19.30 val., jis su savo sugyventine E. L. ir jos pussesere E. M., išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir ėjo link namų. Netoli parduotuvės susitiko į namus link jų einančius B., pavardės nežino, ir I., pavardės nežino, kurį visi vadina tiesiog (duomenys neskelbtini). Jie abu gal šiek tiek buvo išgėrę alkoholio. Jiems abiems pasiūlė eiti pas juos išgerti. Jie sutiko. Tada visi penki parėjo pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose visi gėrė alų. Jis jokio alkoholio nevartojo. Po kokios 1 val. jam paskambino geras pažįstamas Ž. K.. Jis pasakė, kad jam ne kokia sveikata, kad reikia dar alkoholio, todėl jis pasiūlė ateiti iki jų dar išgerti. Prieš tai jis gėrė pas M. Š.. Jis atėjo greitai. Atėjo jis jau būdamas neblaivus ir dar jis pas juos gėrė alkoholį. Visi buvo smarkiai apsvaigę nuo alkoholio, išskyrus jį, nes jis iš viso negėrė. Kai atėjo Ž. K. alų buvo išgėrę, todėl toliau gėrė degtinę. Iš viso išgėrė du butelius degtinės, o prieš tai buvo išgėrę vieną bambalį alaus. Pritrūkus alkoholio, (duomenys neskelbtini) pasisiūlė užstatyti ar tai parduoti kažkam kompiuterius, todėl jis iš jų išėjo kartu E.. Nežino, kodėl jis išėjo su E., o ne su B.. Kai jie išėjo buvo apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini) sakė, kad eina iki namų parduoti kompiuterius. Jo namai yra (duomenys neskelbtini). O kai B. paklausė, kur jis ketina eiti, tai I. pasakė, kad susitikti su G.. Kas tas G., nežino ir jokių I. draugų jis nepažįsta. Po kažkiek laiko parbėgo I. kruvinu veidu, šaukdamas, kad „einame muštis“, kad bus rasborkės, kad kažkas norėjo išprievartauti E., kad sudaužė kompiuterį, kad jam jį užmovė ant galvos. Jis buvo visas įpykęs. Netrukus po (duomenys neskelbtini) sugrįžimo parbėgo ir E.. Ji buvo susiėmusi už šono, sakė, kad norėjo išprievartauti. Už šono sakė laikosi susiėmusi, nes bėgo smarkiai. Tada jis iškvietė policiją. Kuomet jis iškvietė policiją, paskambino tam G.i. Jo numeris buvo likęs E. telefone, nes B. iš jo buvo skambinusi tam G.i. Jo jis paklausė, kodėl jis bandė išprievartauti jo pusseserę. Jis sakė, kad nieko nebandė prievartauti. Dar pasakė, kad I. per galvą gavo, nes iš jo pavogė penkis sidabrinius šaukštelius. Jis labai su juo naglai kalbėjosi, sakė, jei nori pasikalbėti ateik iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pasakė, kad gerai. Atvykus pareigūnams, dar jis kažkiek pakalbėjo su tuo (duomenys neskelbtini), bet po to baigė. Pareigūnai pasakė, kad išsiaiškinsim kai jie išblaivės. Atvykę pareigūnai su E. ir I. išvažiavo į I. namus. Namie liko jis, T. K. ir E. ir B.. Po kurio tai laiko pareigūnai parvežė E. su I., tačiau paskui jie visi jau buvo išėję iš namų. Kai jie išvažiavo su pareigūnais, tada Ž. K. pasuko M. Š. ir pasakė, kad reikia žmonių dėl skaičiaus ir liepė jam kilti. Matė, kad išeidamas iš namų Ž. K. buvo pasiėmęs medinį kočėlą. Bet paskui jį numetė. Dar atvykus pareigūnams, visi vyrai turėjo peilius, kadangi anie, t. y. asmenys sumušę I. ir ketinę išprievartauti E., ketino ateiti į "rasborkes" pas juos į namus. Pareigūnai jiems liepė padėti tuos peilius. Jis turėjo pasiėmęs du peilius ir juos abu padėjo ant stalo. Ž. K. buvo irgi pasiėmęs peilį iš E. namų. Peilių namuose būdavo trys: du juodos spalvos rankena, vienas iš jų dar su oranžine lyg juostele, o trečio rankena pusiau nulūžusi. Kiek dabar žino iš E., tai namie nėra nei vieno peilio. Kai I. su pareigūnais ir E. išvažiavo, tai jie po kokių 10 min. irgi išėjo iki I. namų. Netrukus po jų išėjimo paskambino E.. Ji paklausė, kur jie esą, nes jie jau grįžo. Tada pasakė, kur yra ir po to visi susitiko prie I. namų. Su jais jau buvo M. Š. su savo draugu, kurio nepažįsta ir jį matė pirmą kartą. B. su jais nebuvo. Ją susitiko kai susitiko su M. Š.. Tada pamatė, kad ji visa sumušta. Ji sakė, kad ją daužė tryse tame bute, nes ji buvo viena nuėjusi aiškintis, kodėl buvo sumuštas I.. Kad išeinant iš namų, t. y. namų, kuriuose jis gyveno kartu su E. ir E. M., kas nors būtų pasiėmę kokius tai daiktus, to nematė. Jis pats jokių peilių ir kitų daiktų nesiėmė. Jei būtų matęs, kad Ž. K. pasiėmė peilį, jį būtų iš jo atėmęs, kad neprisidarytų kokių nesąmonių. Atėjus pas (duomenys neskelbtini), jie ilgai neužtruko. Ten jis parodė, kur ir kas ten buvo įvykę ir jis pasakė, kad eiti "išsirazbolinsime", t. y. išsiaiškinsim. Ir tada visi išėjo. Išeidamas iš savo namų (duomenys neskelbtini) kažką kišosi už striukės, tačiau nematė ką. I. dar namuose perlaužė šluotos kotą, bet tų šluotų niekas neėmė lyg. Kad B. kažką būtų pasiėmusi, nematė. Jie visi ėjo ten, kur juos vedė I.. Jie visi ėjo tiesiog išsiaiškinti ir jokių kalbų nebuvo, kad reikia kažką sumušti. Dar I. paklausė, kiek ten gali būti žmonių. Jis atsakė, kad 3 arba 4. Jie atėjo prie kažkokio namo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Koks namo numeris, nežino. Iš pradžių visi atsistojo prie laiptinės, o I. su B. nuėjo į laiptinės vidų. Jiems įėjus, išgirdo spardomų durų garsus. Gal tai buvo pirmame namo aukšte. Tada jie visi atsitraukė, kad nebūtų problemų. M. su savo draugu ir E. nuėjo už to namo šono, jis su E. nuėjo prie kito namo ir ten palindo po balkonu, o Ž. K. buvo po kitu balkonu šalimais. Po kokių 3-4 min. Ž. K. išlindo iš po balkono ir pasakė eiti namo, nes čia yra laiko tempimas, kad gal dar čia kokios trys mašinos privažiuos. Ir tada jie visi pradėjo eiti link namų. I. su B. tai išeidavo į tą laiptinę, tai vėl įeidavo. Būdamas po tuo balkonu jis matė juos labai gerai. Jiems beeinant, jis dar atsisuko ir pamatė, kaip I. išėjo iš laiptinės ir priėjęs prie kažkokio automobilio pradėjo daužyti stiklus. Garsas buvo stiprus. I. matė rankoje laikė kažką. Kad B. daužytų stiklus, nematė, bet vėliau po viso įvykio I. sakė, kad paskui jis padavė kažką B. ir ji toliau daužė stiklus. Išgirdus tuos garsus jie visi paspartino žingsnius, kad eiti greičiau. Eidami tada išgirdo, kaip I. šaukia, kad "B. daužo". Tada jie visi vėl apsisuko ir ėjo link I.. Ž. K. pirmas nuėjo. Jiems beeinant jis liepė E. trauktis į šoną. Eidamas link jų ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu gatvės vingio pamatė, kaip link jų parbėga trys vyriškiai rankoje laikydami pagalius gal. Prie jų arčiausiai buvo (duomenys neskelbtini) ir Ž. K.. Vienas iš jų iš karto pradėjo "rautis" ant Ž. K., o šis sakė "kūrva aš tave gaidy užmušiu". Matė, kaip Ž. K. su tuo vyriškiu buvo įsikibę vienas kitam į rankas tarsi grumdamiesi. I. buvo netoli. Paskui ar tai Ž. K. tą vyriškį nustūmė, ar tas vyriškis Ž. K., bet tas vyriškis apsisuko ir pradėjo bėgti, bet pabėgęs kokius 5 žingsnius jis susmuko. Kai jis susmuko, prie to vyro dar pribėgo I., E. ir Ž. K., matė, kaip jam dar kelis kartus įspyrė jam. Tada iš balkonų žmonės pradėjo šaukti, kad paliktų tą žmogų ramybėje ir tada jis apsisuko bėgti atgal, dar pasišaukė E.. Jie tada visi pradėjo bėgti link namų. B. iš viso niekur nematė. Visi parbėgo pas M. į namus. Ten parbėgo visi, išskyrus B.. Dar kažkaip Ž. K. nuo jų buvo atsilikęs ir tik paskui jis jam paskambino ir paklausė, kur jie yra. Jį susitiko kažkurioje gatvėje, nežino net kurioje. Einant į namus Ž. K. pasakė, kad jis įdūrė vieną kartą kažkur į krūtinę ar į šoną, o kitą kažkur kitur pusę peilio. Jam jie sakė, ar jis durnas yra. Parėjus pas M. į namus Ž. K. toliau gyrėsi įdūręs tam vyrui. Jis tada dar išsitraukė peilį iš striukės kišenės ir tą peilį nulaižė. Bet ant peilio tikrai jokio kraujo nebuvo ir jo jis nematė. Peilį jis paskui padėjo virtuvėje ant spintelės. I. ten gyrėsi, kad jis tam vyrui sudavė su raktu ir tas vyras susmuko, bet jis tikrai nematė, kad I. būtų sudavęs tą smūgį. Jis pats tai sakė, kad į šoną kažkur sudavė. I. tą raktą irgi padėjo ten pas M. namuose. I. apie 4 val. išėjo į namus ieškoti B.. Ž. K. miegojo jau tuo metu. E. irgi miegojo. I. išėjus, M. I. paliktą raktą užmetė lauke ant lauko tualeto stogo, o du peilius įmetė į lauko tualeto išvietę. Kodėl du peilius, nežino, nes matė tik vieną peilį, kad turėtų Ž. K.. Kas daugiau be Ž. K. galėjo nudurti tą vyriškį, nežino ir pats nieko nematė. Jis tiki Ž. K., kad jis tai galėjo padaryti, nes nesenai jis iš Ž. K. atėmė peilį, nes jis norėjo subadyti žmogų dėl kolonėlės vagystės. Be to, be Ž. K. taip arti su tuo mirusiuoju niekas taip arti sustoję nebuvo. Jie visi grįžę pas M. į namus galvojo, kad tas vyriškis yra tik sumuštas ir viskas, kad jis miręs, sužinojo sekančią dieną iš interneto. Radęs tokį straipsnį jis iš karto paskambino Ž. K. ir apie tai pasakė. Tada jis pasakė, kad taip negali būti ir kad tai neva ne jų darbas.
Akistatos metu tarp liudytojo T. Z. ir įtariamojo Ž. K., liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, o Ž. K. patvirtino savo parodymus. (II t. b. l. 1-5)
Liudytoja B. I. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausta antrą kartą davė teisingus parodymus, todėl prašo juos pagarsinti.
Liudytoja B. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (II t. b. l. 37-42), parodė, kad G. V. ji pažįsta nuo tada, kai jai buvo 15 metų. Su juo tarpusavio santykiai buvo normalūs, buvo tiesiog geri pažįstami. Kuomet jo draugė pasigimdė dukrą, tai ji dar kartais ją prižiūrėdavo. Su I. M. ji pažįstama apie tris metus laiko, šiuo metu su juo yra tik geri draugai. 2022 m. sausio 29 d., apie 18.30-19.00 val., tikslesnio laiko nepamena, ji (duomenys neskelbtini) gatvėje kartu su I. M. susitiko T. Z., jo draugę E., pavardės nežino, kuri tuo metu laukėsi, ir tokią E. M.. Ji su I. tuo metu buvo blaivūs, o tie jų sutikti asmenys buvo neblaivūs. Jie ėjo iš parduotuvės į E. namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino. Jie pasiūlė ir jai su I. eiti pas jų išgerti. Jie buvo nusipirkę alaus. Jie sutiko eiti, ir visi ten nuėjo. Visi išgėrė du plastikinius butelius alaus. Tada ji su E. nuėjo dar nusipirkti alaus. Tada nusipirko dar 4 vnt. vieno litro butelius alaus. Kai jos grįžo, ten jau buvo toks vyriškis pravarde (duomenys neskelbtini), vardo ir pavardės nežino. Jį tada matė gal antrą kartą. Tada jau visi gėrė. Po kokių dviejų valandų, gal apie 22 val., I. M. su E. kažkur išėjo. Kur jie išėjo, nežino ir jie jai nieko nesakė. Kad jie būtų taręsi telefonu su kuo nors susitikti, to tikrai negirdėjo. Po kokios valandos ar pusantros, I. M. sugrįžo atgal, bet E. negrįžo. Kur ji liko, nežino ir I. M. šito neklausė. I. M. grįžo sumuštas, t. y. jo lūpos buvo kruvinos, tačiau daugiau niekur jokių sužalojimų nematė. Ar buvo sužalotos jo rankos, nematė. Jo paklausus, kas nutiko, I. pasakė, kad G. jį sumušė, tačiau jokių aplinkybių jis neaiškino, o ji ir neklausinėjo. Jai tada paėmė toks pyktis ir ji tada pasakė, kad eina pas G. išsiaiškinti, kas čia buvo ir už ką sumušė I.. Jai ar tai I. M., ar T. Z., tiksliai nepamena kuris, pasakė palaukti ir kad eis visi kartu, tačiau ji nieko nelaukė ir viena atėjo pas S., pavardės tiksliai nežino, į namus. S. yra G. V. sugyventinė. Namuose G. nebuvo. S. liepė paskambinti ir pakviesti G.. Kur G. buvo išėjęs tuo metu, nežino ir S. jai to nesakė. S. paskambino G. ir pasakė, kad ji yra atėjusi. G. į namus grįžo gal po kokių 8-10 min. Į namus jis grįžo kartu su dar kažkokiais dviem vyrais, kurių ji nepažįsta ir jų nežino. Vos tik jis atėjo į virtuvę, ji jam iš karto sudavė ranka smūgį kažkur į veidą, bet tiksliai kur kliuvo tikrai negali pasakyti, nežino ar kumščiu davė. Tada G. jai sudavė smūgį atgal. Ji krito virtuvėje ant stalo, stalas sulūžo. Tada jis jau pradėjo ją rankomis daužyti į galvą, tampė už plaukų. Šaukė, kad čia jai už pavogtus kažkokius sidabrinius šaukštelius. Ji nežino apie kokius šaukštelius jis kalbėjo ir ji nieko nėra pavogusi ir ją kaltino nebūtais dalykais. G. nuo jos atitraukė su juo buvę draugai. Ji tada išėjo iš jų namų. Grįžo atgal į E. namus. Ten jau buvo grįžusi ir pati E.. Visi pamatė, kad ji (B. I.) yra sumušta. Kas ją sumušė - visiems buvo aišku ir to net nereikėjo sakyti, nes visi žinojo, kur ji buvo išėjusi. Ar jai grįžus ten dar gėrė alų, to tikrai neatsimena. Kažkas iš jų pasakė, kad taip to nepaliks ir tada visi kilo eiti muštis. Tada visi kažkaip išėjo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Negali šiuo metu paaiškinti, kodėl dar ten ėjo. Gal tiesiog ėjo apžiūrėti jos namus, nes E. sakė, kad ją bandė G. išprievartauti, dar sakė, kad vonioje yra kraujo, nes ten buvo užsidarę I. ir jį ten daužė. I. dar sakė, kad G. jo reikalavo pasakyti, kur ji yra, bet jam niekas nieko nesakė. Už ką G. mušė I., ji tiksliai nežino, bet kaip suprato, dėl to, kad jis nesakė, kur ji yra. G. sakė, kad nori ją sudaužyti už tuos kažkokius šaukštelius. Išeinant iš jos namų pas G., kažkas perlaužė namuose buvusios šluotos kotą. Vieną jos dalį pasiėmė ji, o kitą dalį gal I. M., tačiau tiksliai nežino. Vėliau, kuomet jau daužė mašinos langus, ji matė, kad I. M. turi kažkokį metalinį raktą. Negali pasakyti, ar toks raktas buvo namuose, nors koridoriuje spintelėje pas jų būdavo daug visokių įrankių. Ar tuo metu ant stalo buvo padėtas koks peilis, tikrai nematė, bet žino, kad spintelėje stalčiuje turėjo būti peilių. Ji kažkada yra mačiusi, kad T. Z. yra turėjęs su savimi kažkokį atlenkiamą peiliuką, bet ar jis jį pastoviai nešiojasi, ar ne, nežino. Ar išeinant iš E. namų kas nors iš ten pasiėmė kokius tai peilius ar dar kokius tai daiktus, ji tikrai nežino ir to nematė, nes kai ji grįžo iš G. namų, jos visas veidas buvo kruvinas ir ji valėsi ten kraujus. Tada visi šeši, t. y. ji, I. M., T. Z., (duomenys neskelbtini), E. ir E. atėjo pas G. į namus. Praėjus kelioms dienoms po to įvykio iš kitų asmenų sužinojo, kad dar su jais ėjo toks M., pavardės nežino, tačiau ji nieko apie tai negali paaiškinti, nes tikrai nematė, kada ir kurioje vietoje jis prie jų prisijungė. Į butą pas G. nuėjo ji su I. M.. Rankose abu laikė tuos perlaužtos šluotos kotų galus, bent jau jai atrodė, kad I. tikrai turėjo tą šluotos galą. Visi kiti liko lauke prie namo. Buto duris atidarė G. sugyventinė S., kuri pasakė, kad G. nėra namuose. Tada S. liepė skambinti G. ir klausti, kur jis yra. Girdėjo, kad S. skambino G. ir kvietė pareiti į namus, ką su juo daugiau kalbėjo, negirdėjo. Nepamena kad ji su I. būtų spardę jos buto duris ir nemano, kad taip galėjo daryti, nes žinojo, kad ten yra mažas vaikas, o jau buvo vėlus metas, tačiau kiek tuo metu buvo valandų nežino ir to negali pasakyti. Ji su I. M. tuo metu, kai S. kalbėjo telefonu su G., apėjo visame bute esančias patalpas, kad patikrinti, ar G. tikrai nėra namuose ir ar jis nesislepia. I. M. tuo metu stovėjo buto koridoriuje. Kad kas būtų spardę laiptinės duris, to negirdėjau. Baigus jai kalbėti telefonu su G., ji pasakė, kad jis yra kaimynystėje pas draugą trečiame ar antrame aukšte, tiksliai neatsimena. S. pasakė, kad jie G. palauks jų namuose, bet S. pasiūlė jiems geriau eiti jo laukti lauke, nes nenori, kad jos dukra matytų vėl muštynių, kadangi vaikas ir taip išsigandęs. Prieš išeidama iš S. ir G. namų, atsineštą nulaužtą šluotos koto galą paliko jų namuose, virtuvėje ant spintelės, netyčia per skubėjimą jį paliko. Kai su I. M. išėjo iš buto į lauką, neberado kartu atėjusių E., E., (duomenys neskelbtini) ir T.. I. M. pasakė, kad eina ieškoti dingusios kompanijos, o ji apsisuko ir grįžo į tą pačią laiptinę, užlipo į trečią aukštą ir daužė buto duris, esančias užlipus laiptais kairėje pusėje. Kai jai durų niekas neatidarė, išėjus į lauką neberado nei vieno asmens su kuriais atėjo. I. M. tada buvo pradėjęs daužyti G. automobilio langų stiklus. Tada ir pamatė, kad jis turi tą metalinį raktą, su kuriuo jis pradėjo daužyti automobilio veidrodėlius. Po to ji iš jo perėmė tą raktą ir išdaužė automobilio durelių stiklus, o paskui vėl I. tą raktą pasiėmė ir išdaužė galinį lango stiklą. Tada iš to namo, kur gyveno G. tik iš kraštinės laiptinės, matė, kad išbėgo du vyrai. Buvo tamsu, todėl negali pasakyti, ar ten buvo G. ar ne. Vienas šaukė ant jų kažką tai "ko jūs čia daužot mašiną". Ji išsigandusi pradėjo bėgti. I. matė irgi bėgo, tik į kitą pusę. Ji nubėgo pro daugiabučių kiemus link geležinkelio. Įbėgo į kažkokio namo laiptinę ir ten prabuvo apie kokias 10 min. Ji nežino, ar ją kas vijosi ar ne. Buvo išsigandusi. Iš ten nusprendė grįžti į E. namus, nes norėjo sužinoti, kur jie yra ir pasiimti jų namuose paliktą savo telefoną. Nuėjusi beldėsi į duris ilgai, maždaug apie 5 minutes, bet durų niekas neatidarė. Kadangi neturėjo telefono, negalėjo nei su vienu asmeniu susisiekti, nežinojo kiek valandų. Kai niekas jai durų neatidarė, parėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes pagalvojo, kad E., E., T., (duomenys neskelbtini) ir M. nuėjo ten ir ten visi jos laukia. Grįžusi nieko nerado, persirengė rūbus, nesiprausė ir nuėjo miegoti. Bet savo buto laukinių durų nusprendė nerakinti, nes galvojo, kad visi grįš pas ją į namus ir galės laisvai įeiti į butą. Kur tuo metu buvo E., E., T., (duomenys neskelbtini) ir M. nežinojo, jiems paskambinti negalėjo, nes telefonas buvo likęs E. namuose. Namuose ją miegančią rado policijos pareigūnai. Kad yra nužudytas G. V., ji sužinojo tik būdama policijoje. Ar be jos ir I. M., iš ten buvusių asmenų kas pažinojo G. V., nežino ir to nei vieno neklausė. Kas galėjo nužudyti G., tikrai nieko nežino ir pati nieko nematė. Ji nei su vienu iš ten buvusių asmenų nebebendrauja ir su jais jokio ryšio nebepalaiko. Kad kas iš ten buvusių asmenų būtų turėję peilius, tikrai nematė ir apie tai pati nieko negali pasakyti. E. namuose matė, kad buvo peilių, tačiau jų apibūdinti negali, jų neatpažintų ir į juos nekreipė dėmesio. Iš jos namų nėra dingęs nei vienas peilis. Kuomet jie ėjo pas G. į namus, kad reikia nužudyti G. V., tokios net minties nebuvo ir niekas apie tai nekalbėjo. Dėl ko ir kas tai padarė, tikrai nežino ir jai pačiai tai labai žiauru. Kurioje vietoje buvo nužudytas G., nežino. Eidami link G. namų stengėsi eiti tokiomis gatvėmis, kur nebūtų vaizdo kamerų, kad niekas jų neužfiksuotų. Pas G. V. aiškintis ėjo tik dėl kokių priežasčių jis sumušė I. M., o po to ir ją. Be to, kuomet buvo sumuštas I. M., G. norėjo išprievartauti ir E., bent jau ji taip buvo sakiusi. Ar ji buvo sumušta, nematė. Tai dar ėjo aiškintis ir dėl jos bandymo išprievartauti.
Liudytojas I. M. parodė, kad tą vakarą su savo drauge B. I. ėjo link namų nusipirkę parduotuvėje cigarečių. Sutiko E. M., T. Z., E., kurie jiems pasiūlė atsigerti. Nuėjo pas E. į namus, ten išgėrinėjo. Tada atvažiavo Ž. K., prisidėjo prie išgertuvių. Jiems pritrūkus pinigų, su E. M. nuėjo parduoti savo kompiuterį. Nuėjau į B. I. namus. Prie teismo rūmų susitiko su G. V. ir jo draugu. Nuėjo į B. I. namus dėl kompiuterio, ten prasidėjo muštynės. G. V. pradėjo jį mušti klausdamas, kur B., kur kažkokie šaukšteliai yra. Po to jis pabėgo į tą namą, kur visi gėrė. E. irgi po to parbėgo, sakė, kad ten prie jos lindo, priekabiavo. Tada jo draugė B. I. nuėjo į G. V. namus aiškintis, o grįžo sumušta. T. Z. skambino G. V., klausė ko ten lindo prie tos merginos. Sakė ateikit ir jūs gausite į galvą. Tada jiems nuėjus į B. I. namus, visi po to išėjo į mikrorajoną. Jis su B. I. užėjo į G. V. namus. G. V. namuose nebuvo. Pasakė, kad G. V. yra pas A., kur išgėrinėja. G. V. skambinant, jis neatsiliepė. Tada jis su drauge B. I. sudaužė G. automobilį. Dėl ko sudaužė, nežino, gal ir pyktis buvo, abu daužė su tokiu strypu metaliniu. Pas jį strypas buvo. Po to G. V. su savo dviem draugais išbėgo į lauką. Vijosi jį ir B. I.. B. I. nubėgo link vidurinės mokyklos stadiono. G. V. vijosi jį su savo draugais, o jis bėgo tiesiai pas jį laukusius draugus. Jam kiek nubėgus matė kaip Ž. K. išlindo iš už kampo ir susigrūmė su G. V.. Tada ir jis su kitais bėgo link G. V. ir Ž. K. ir dar dviejų tų G. pažįstamų. G. V. pradėjo bėgti ir nubėgęs už kampo pargriuvo. Jiems pribėgus, išgirdo, kad atvažiuoja policija, todėl pradėjo bėgti. Nubėgus devynaukščio, matė pareigūnus. Ž. K. sakė, kad du sykius įdūrė. Jis norėjo pasigirti, gyrėsi, kad įdūrė. Buvo išsitraukęs peilį, kurį nulaižė. Visi girdėjo kaip Ž. K. gyrėsi, kad du sykius dūrė. Ne bute, o kai jie jau pabėgo, kai viskas pasibaigė, kai prie devynaukščio buvo sustoję, kol laukėme iki pareigūnai parvažiuos, tada Ž. K. gyrėsi, kad du sykius dūrė G. V.. Jis visą tą laiką turėjo strypą. Kai grįžo į namus, tą strypą paliko, o policijos pareigūnai jį rado. Kai bėgo, o V. vijosi, visą laiką su strypu buvo. Nesustojo apsiginti, nes vienas buvo prieš tris. Jie trise vijosi jį. Peilio jis neturėjo. Kiti ar turėjo, nežino. Po to tik matė, kad Ž. K. turėjo, kai buvo prie devynaukščio nubėgę. B. I. pabėgo atskirai, tai ji grįžo į savo namus, o jie kartu nuėjo pas M., pavardės jo nežino. Ž. K. ten irgi kalbėjo, kad dūrė du sykius, ir kambaryje sakė, bet niekas netikėjo. Peilį jis prie devynaukščio rodė, po to kažkur paslėpė tą peilį ar M. davė, kad paslėptų.
Liudytoja I. B. parodė, kad ji iškvietė policiją išgirdusi triukšmą kaimyniniame kieme. Datos tikrai nepasakys, bet tai buvo sausio mėnesio pabaigoje, tai buvo po 3 val. nakties. Pamačiusi vyriškį kieme su lazda ir šaukiantį "gaidžiai kur jūs", ji pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, kadangi ne pirmą kartą tas triukšmas buvo tame kieme, o ir jai sukėlė įtarimų, kad vienas iš tų dviejų vaikinų rankoje laikė daiktą panašų į pagalį. Jai bekalbant telefonu tie vaikinai nuėjo link jos namo galo ir paskui ji jų nebematė.
Liudytoja B. E. parodė, kad apie 3-3.30 val. nakties su draugu išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad kieme laksto žmonių grupė – vieni iš vienos, o kiti iš kitos pusės parbėgo. Pamatė, kad vienas žmogus sustojo. Jis kažkaip susiėmė (parodo į krūtinę), tai ji nesuprato ar jis pavargo, ar užduso, lygtais link krūtinės ranką dėjo. Tada prie jo pribėgo grupė žmonių ir pradėjo jį spardyti. Jos draugas šaukė, kad tie žmonės atsitrauktų. Tada jie pabėgo. Po to ji su draugu nuėjo patikrinti ar tam žmogui viskas gerai. Matė, kad jis kvėpuoja, viskas atrodė normaliai. Atvažiavus policijai ji nuėjo prie pareigūnų ir atvedė juos prie to žmogaus.
Liudytojas A. V. parodė, kad jis įvykio metu prabudo ir paskambino broliui A. A., nes žinojo, kad jis tą naktį gėrė. Tada nuvažiavo pas brolį, kur kartu su juo ir G. V. gėrė. Tada paskambino G. žmona, kad pas ją atėjo kažkokia mergina. Jie visi ten nuėjo, kur G. išvijo ta panelę. Toliau grįžo pas brolį į namus ir toliau gėrė. Tada išgirdo triukšmą – kažkas išdaužė G. V. mašinos langus. G. išbėgo į kiemą. Brolis ir jis išbėgo kartu, pasiėmęs iš brolio kambario pagalį – bruselį. Tada tamsoje pamatė stovinčius du asmenis. Jis pribėgo prie G., tačiau pamatė, kad G. kažkaip į šoną pradėjo bėgti. Tada jis pradėjo su pagaliu mojuoti. Asmenys šiek tiek atsitraukė ir vėl pradėjo eiti link jo. Tada pamatė, kad atbėga daugiau asmenų, todėl pabėgau į brolio kambarį. Paskui atvažiavo policija ir išsivedė jį. Žino, kad G. automobilio langą išdaužė I..
Liudytojas A. A. parodė, kad tą vakarą, kai mirė G. V., jie buvo pas jį namuose, išgėrinėjo. G. parašė I. M. „Sveikas, ką tu?“. O prieš tai G. buvo sakęs apie pavogtus pasidabruotus šaukštelius iš jo namų, nes pas jį dirbo aukle I. draugė. G. turėjo pyktį ant tos I. draugės dėl tų šaukštelių. I. siūlė susitikti. Susitiko jie prie teismo. I. buvo su mergina vardu E.. Jis nusivedė jus iki namo (duomenys neskelbtini), pasiūlė pirkti nešiojamus kompiuterius ir keturias elektronines cigaretes G.. G. apžiūrėjo tuos kompiuterius, o jis su E. sėdėjo ant lovos. G. I. paklausė, kur jo pasidabruoti šaukšteliai, sakė, kad 5 pavogė, bet du susigrąžino, tai tik trijų trūksta. G. davė per veidą iš kompiuterio I., jie parkrito ant lovos ir mušėsi. G. jam pasakė - „peilis“, kai antrą kartą pašaukė, tai po G. užpakaliu buvo I. rankoje peilis. Jis jam ranka smogė į petį, atėmė tą peilį ir numetė į šoną. Paskui jie išėjo į bendrabučio bendras patalpas, G. mušėsi su juo, paskui I. ir E. pabėgo, o jie su G. grįžo pas jį. Grįžo, toliau išgėrinėjo. Tada paskambino jo brolis, o vėliau jis atvažiavo, nes norėjo išgerti. Jie sėdėjo, o po to prasidėjo G. žmonos S. skambučiai G.. Ji sakė, kad G. pareitų, nes kažkas laužia duris. G. išėjo vienas ir parašė jam žinutę, kad jį vieną paliko. Tada jis su broliu irgi išėjo. Nuėjo pas G. į namus. Ten buvo B., I. mergina. G. su B. dėl kažko susipyko, pradėjo muštis, pervertė ją per stalą, tas stalas perlūžo. Tada B. apsiverkė ir išėjo namo. Grįžo jie su G. pas jį į namus, toliau išgėrinėjo. Tada G. prasidėjo skambučiai iš nežinomų numerių, pradėjo grasinti, kad susidoros. Sakė, kad išlystų į lauką. Po to išgirdo, kad dūžta mašinos langai. Pasižiūrėjo per langą ir pamatė B. su I. stovinčius su lazdomis. Jis matė, kad jie stovi prie G. mašinos ir pradėjo daužyti viską – langus, veidrodžius. Pamatė, kad G. nebėra prie stalo. Jis tik išgirdo G. šaukiant „užmušiu visus“. Jis nubėgo takeliu tarp daugiabučių. Brolis sakė bėgam ir mes, brolis pasiėmė lazdą, o jis nieko neturėjo. Brolis bėgo antras, o jis trečias, daugiau atsilikęs. Pamatė, kad prie dviračių aikštelės gal 4-5 žmonės buvo, o G. su broliu parbėga link jo. Jis pasislėpė po namo balkonu, pamatė, kad brolis parbėgo takeliu. Paskui atvažiavo policija, greitoji, priėjo policininkas ir pasakė, kad „einam, atpažinsi savo draugo kūną“. Jis nematė, kad kas dūrė, nieko neatpažino - tik B. ir I., nes kai prasidarė langą, buvo apšviestas kiemas ir matė, kad B. ir I. prie automobilio buvo. Kitų asmenų ir pačių muštynių nematė, nes aš buvo paskutinis, kokį 30-40 m. nuo visų tų muštynių. Matė, kad brolis mano prabėgo ir G. bėgo link jo. Ten buvo labai tamsu.
Liudytoja R. G. parodė, kad tą vakarą G. su A. gėrė pas ją, kai I. M. parašė „Sveikas, ką tu, gal nori pirkti kompiuterį?“. G. sakė A., kad eitų dėl pasidabruotų šaukštelių, kad jis nori atsiimti, ir jie išėjo, o ji su vaiku nuėjo miegoti. Po to girdėjo, kad jie virtuvėje ten šūkavo, kad skambinėjo G. į telefoną. Po to girdėjo lauke dužimo garsus, bet per langą nežiūrėjo. G. išbėgo, tada A. su A. apsirengė ir A. dar pasiėmė lazdą ir išėjo abu. Paskui ji laukė kol jie grįš. A. parėjo pirmas, paskui policija atėjo ir išsivedė A.. Po to apie šeštą valandą grįžo A.. Kas ten vyko, ji nematė. Sužinojau iš A., kad G. nužudytas. Detalių kas kaip vyko nepasakojo, o ji neklausinėjo.
Liudytoja E. M. parodė, kad įvykio dieną pas ją buvo išgertuvės. Buvo daug asmenų. Kai pritrūko pinigų alkoholiui, su I. nusprendė eiti parduoti kompiuterius. I. pasiskambino draugams, po to jie nuėjo iki (duomenys neskelbtini), susitiko su A. ir G.. Nuėjo iki I. namų parduoti kompiuterius, bet ten įvyko konfliktas, nes I. buvo G. skolingas. G. pradėjo jį mušti, bet I. pabėgo, o ji liko jo bute. Ji išėjo iš bendrabučio, o G. su A. stovėjo lauke. Jie priėjo prie jos ir visokiais žodžiais ją kaltino ir vadino, norėjo vestis su savimi kartu, bet ji pradėjo rėkti. Prie jos lindo, bet paskui A. įkalbėjo savo draugą, kad nelystų. Tada jie paleido ją, o ji pabėgo link namų. Parbėgo apsiverkusi ir viską papasakojo žmonėms, kurie buvo namie. Buvo dar T., kuris iškvietė policiją, kuriai ji viską papasakojo, o paskui išėjo į rajoną aiškintis santykių ir gavosi, kad tas vaikinas mirė. Aiškintis ėjo ji, I., B., E., T., Ž. ir pakeliui sutiko M. ir R.. Ž. tai kaltinamasis K.. I. su B. pradėjo daužyti nukentėjusiojo automobilį. Po to matė, kad iš laiptinės išbėgo trys vaikinai, bet buvo tamsu, tai nematė, kas tokie. Paskui I. pradėjo šaukti, kad B. daužo, jie pradėjo bėgti visi link jo. Buvo tamsu, bet iš tolo lyg ir matėsi, kad Ž. K. susikibo su tuo vaikinu. Jie susistumdė, o po to Ž. K. jį paleido. Tada tas vaikinas pabėgo kelis žingsnius ir nuvirto. Tada jie visi pribėgo prie gulinčio nukentėjusiojo ir pradėjo jį spardyti. Ji nežinojo, kad jis negyvas. Paskui išgirdo policijos sirenas, todėl visi pabėgo. Buvo tamsu, todėl tiksliai nematė, kas susikibo, nes kai atbėgo iš už kampo, tai matė, kad du vaikinai susikibę, tada greitai paleido, po ko nukentėjusysis truputi pabėgo ir nuvirto. Kai ji pribėgo, tas vaikinas jau buvo nuvirtęs, susirietęs, bet jis buvo nusisukęs į kitą pusę, todėl jie nematė kraujo, nes buvo tamsu ir lijo. Aišku, kad ir ji norėjo jam atsilyginti, kad jis lindo prie jos ir norėjo išprievartauti, tai ji spardė nukentėjusįjį ir sakė, kad daugiau prie jos nelystu. Spyrė, paskui dar I. pribėgęs spyrė, o Ž. su T. šalia stovėjo. I. pribėgo kai jau tas vaikinas buvo nuvirtęs ir gulėjo. Nematė ar iki tol I. dar buvo pribėgęs. Kai po to įvykio išgirdo sirenas, parbėgo pas M. į namus ir visą naktį ten buvo. Ž., išsitraukęs peilį, jį nulaižė ir pasakė, kad labai skanus yra pergalės skonis, bet jie visi netikėjo juo ir juokėsi, nes galvojo, kad jis meluoja. O paskui jis sakė, kad norėjo pavaidinti prieš visus. Jis sakė, kad vieną su puse dūrio padarė, bet jie netikėjo. Matė, kad tas peilis, kurį laižė Ž., buvo švarus ir jokių įrodymų ir kraujo nebuvo ir ji nežino, kodėl jis jį nulaižė. Jis tiesiog išsitraukė tą peilį ir nulaižė. Kitos peilio pusės ji nematė. Kai ėjo santykių aiškintis, tai ji turėjo žirkles pasiėmusi savigynai, I. turėjo kažkokį metalinį strypą, raktą, Ž. K. turėjo peilį. Ji nematė, kad Ž. K. pasiėmė peilį, bet jis sakė, kad pasiėmė, o iš jos namų dingo visi trys peiliai, kuriuos ji turėjo.
2022-01-30 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja E. M. patvirtino savo parodymus ir parodė, kurioje vietoje gulėjo G. V. kūnas, kur susitiko su kitais įvykio dalyviais, namą, kur po įvykio visi sugrįžo, ir kur bute sėdėjo Ž. K. (I t. b. l. 166-168)
Liudytojas M. Š. parodė, kad nelabai apie tą įvykį ką pamena, todėl prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos tvirtina.
Liudytojas M. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (II t. b. l. 8-12, 13-16) parodė, kad jis apie du mėnesius laiko kasdien vartojo alkoholį, todėl sunkiai atsimena, kurią kas dieną vyko, kur ir kada jis buvo bei kitus dalykus. Atsimena, kad jam nakties metu paskambino Ž. K.. Jis yra jo draugas, jį pažįsta apie 5-6 metus laiko. Su juo jie dažnai vartoja alkoholį. Tą dieną jis su Ž. K. kažkur kartu gėrė alkoholį, o gal net pas jį namuose, bet tikrai nepamena tos aplinkybės, nes su juo dažnai paskutiniu metu vartojo alkoholį kartu. Jis pats tuo metu miegojo savo namuose, buvo neblaivus. Ž. K. paskambinęs jo paprašė ateiti ir pabūti dėl skaičiaus. Jis pagalvojo, kad jam reikia pagalbos ir todėl nieko neklausinėjo. Iš balso suprato, kad Ž. K. yra neblaivus. Jis jam pasakė ateiti iki E.. Jis žinojo, kas ta E. ir kur ji gyvena. Jis sutiko. Namuose tuo metu pas jį dar miegojo toks R., pavardės nežino. Jam irgi pasiūlė eiti su juo kartu, nes skambino Ž. K. ir kvietė ateiti. Jis sutiko eiti. Kol jie apsirengė, gal kokių 10 min. bėgyje jam vėl paskambino Ž. K. ir pasakė, kad susitiks prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiek toliau nuo jo namų. Jam atrodo, kad tuo metu kai jam paskambino Ž. K., buvo kažkur apie 23-24 val., bet tiksliai nežino. Prie minėtos parduotuvės susitiko su Ž. K., su kuriuo buvo E., pavardės nežino, T. Z. ir dar kiek toliau nuo jų buvo nutolusi tokia mergina vardu lyg B.. Jie visi, išskyrus T. Z., akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivūs. Su jais jie visi atėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten prie tokio namo, vadinamo (duomenys neskelbtini), sutiko E. ir tokį vaikiną, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, jį tą kartą matė antrą kartą. Jį vadina tiesiog (duomenys neskelbtini). Jie visi nuėjo į butą. Ten visi kažką kalbėjosi. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad jis gavo į galvą, kad E. irgi gavo į galvą. (duomenys neskelbtini) dar perlaužė pagalį kažkokį per pusę, ta mergina vardu B. dar jį norėjo neštis, bet kažkodėl paliko. Jis pats jokių daiktų neturėjo ir nieko nesinešė. Jis nesuprato, kur ir ko iš viso eina. Visko organizatorius jam pasirodė esantis tas (duomenys neskelbtini). Matė, kad tas (duomenys neskelbtini) ir ta draugė B. irgi buvo sumušta, jos akis buvo mėlyna, užtinusi. (duomenys neskelbtini) elgėsi agresyviai, buvo piktas, jam pasirodė esantis neprognozuojamas. Ta B. irgi buvo tokia piktoka, jam ji kažkodėl nepatiko, ji vis kažkokias nesąmones kalbėjo, tačiau tikrai negali pasakyti, ką kalbėjo. Išeinant iš to (duomenys neskelbtini) namų matė, kaip tas (duomenys neskelbtini) iš savo namų pasiėmė metalinį veržliaraktį, kurį jis buvo užsikišęs kažkur už striukės ir pasislėpęs. Kad kas nors daugiau iš ten buvusių asmenų turėtų kokius peilius ar kokius kitus daiktus, to nematė ir niekas nieko nei rodė, nei sakė, kad ką turi. Tokios kalbos, kad eis ir kažką sumuš, nebuvo, arba jis negirdėjo. Kur reikia eiti, juos vedė tas (duomenys neskelbtini). Jie atėjo į (duomenys neskelbtini) prie kažkokio namo. Tuo metu lauke buvo tamsu, lauke smarkiai lijo, kartais snigo, buvo labai didelis vėjas. Jie atėjo prie kažkokio namo laiptinės. Į vidų įėjo tas (duomenys neskelbtini) su savo drauge B.. Vos tik jie įėjo, jis išgirdo, kad yra daužomos ir spardomos buto durys. Išgirdus tokius garsus, jie visi pasišalino nuo tos laiptinės ir jis su R. nuėjo atgal kokius 20 ir daugiau metrų link tos pusės, nuo kur jie atėjo, t. y. tarsi ruošėsi eiti į namus. Kur kiti asmenys nuėjo, nematė. Kiek pastovėjus, jis R. pasiūlė eiti atgal į namus ir jie nuėjo. Kuomet jie jau ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė, kad ir kiti asmenys pareina, todėl jų su R. palaukė ir į namus parėjo visi kartu. Nebuvo tik tos sumuštos merginos, (duomenys neskelbtini) draugės. Kambaryje Ž. K. iš striukės kišenės išsitraukė du peilius. Vieną iš jų jis nulaižė. Tas peilis nebuvo kruvinas arba jis nematė. Jis išsitraukęs dar tuos peilius sakydamas "na na" ir rodymas tokį gestą kaip durtų du kartus. Jis suprato, kad kažkas įvyko negerai. Ar jis sakė, kad kažkam įdūrė, ar ne, jis to negirdėjo. Paskui jis tuos abu peilius įmetė į spintelės stalčių prie kitų jo namuose buvusių stalo įrankių. (duomenys neskelbtini) parėjęs virtuvėje prie sienos ant žemės pastatė savo tą veržliaraktį, kurį jis buvo pasiėmęs iš savo namų. Po kokių 10 min., bet tiksliai nežino po kiek laiko, jis ėjo į savo gyvenamo namo kieme esantį lauko tualetą. Išeidamas jis iš stalčiaus paėmė tuos du peilius, kuriuos ten buvo įmetęs Ž. K. bei paėmė tą veržliaraktį. Tą veržliaraktį užmetė ant tualeto stogo, o tuos peilius įmetė į tualeto išvietę. Jo to padaryti niekas neprašė. Tai padarė bijodamas dėl savęs, o ne bandydamas kažką apsaugoti. Jam tuo metu buvo kažkokia negera nuojauta, kad kažkas gali būti, todėl juos ir išmetė. Kad yra sumuštas, o juo labiau nužudytas žmogus, niekas tokių dalykų net nesakė. Tas (duomenys neskelbtini) tik gyrėsi, kad jis išdaužė kažkokio to automobilio visus lango stiklus. Jis minėjo, kad žinojo, kieno tas automobilis buvo, bei minėjo, kad nuo to asmens jis buvo prieš tai gavęs mūšio, todėl sakė, kad žinojo, kad ta mašina yra to asmens. Ž. K. jo namuose greitai užmigo ir pramiegojo iki pat ryto. Tą dieną, gerokai po pietų jis iš interneto sužinojo, kad tą naktį buvo nužudytas žmogus. Jis iš karto pagalvojo, kad tai padarė Ž. K., nes jis pats grįžęs pas jį į namus du kartus rankoje laikydamas peilius padarė tokį gestą tarsi durtų, nors tuo metu kai jis tai sakė, jis pagalvojo gal jis tiesiog sumušė kažką. Dar pamena, kad E. pasakojo, kad ji tam vyriškiui spyrė kelis kartus, nes neva jis ją norėjo išprievartauti. T. Z. sakė, kad jis pats buvo pasišalinęs, nes matė, kad ten jau vyksta nesąmonės ir jis nieko nesakė, kad jis ką būtų daręs kažkam. Kadangi jis pats įvykio vietoje nebuvo, nieko nematė, todėl negali nieko pasakyti, kas ten įvyko ir kaip buvo nužudytas žmogus. Peiliai, kuriuos išmetė, vienas buvo ilgesnis, kitas trumpesnis, abu su medinėmis rankenomis, lyg juodos spalvos. Kad tie peiliai yra ne jo, jis suprato iš karto, nes tokių peilių neturi. Apie tai, kur išmetė peilius ir tą veržliaraktį, jis pasakė T. Z., kai jis jo paklausė, kur tie daiktai yra. Kieno tie peiliai ir iš kur juos gavo Ž. K., tikrai nežino ir pats nematė.
Papildomos apklausos metu M. Š. patvirtino ankstesnius parodymus ir papildomai parodė, kad kuomet Ž. K. ir kiti asmenys po įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje grįžo pas jį į namus, Ž. K. išsitraukė du peilius ir vieną iš jų jis virtuvėje dar nudegino ant dujinės viryklės ugnies. Jis tikrai matė, kad Ž. K. rankoje turėjo du peilius. Nematė, kad peilius būtų turėję I. M. ir T. Z. ir tikrai jie jų neturėjo. Dujinę viryklę įjungti jo paprašė pats Ž. K.. Jis dabar tik neatsimena ar jis tą patį peilį pirma nulaižė, o po to jį dar iš abiejų pusių apdegino ant ugnies, ar atvirkščiai. Paskui jis tuos abu peilius įmetė į virtuvės spintelės stalčių. Jis negali pasakyti, kas galėjo matyti, kad Ž. K. apdegino peilį ant ugnies, bet tas (duomenys neskelbtini) tai tikrai matė. Degindamas peilį Ž. K. nieko nesakė. Jis tik prieš tai, kai dar parėjo į namus išsitraukęs peilius pasakė "aš tik jam na na" ir tuo pat metu rankoje laikydamas peilį dar parodė tokį gestą kaip kad durtų. Jo tų peilių paskui tikrai Ž. K. neprašė išmesti ir kad tuos peilius ir (duomenys neskelbtini) ant žemės į sieną atremtą veržliaraktį jis paskui išmetė, niekas to nežinojo ir niekam apie tai nesakė. Tik vėliau, po kelių dienų kai T. Z. jam telefonu paskambino ir paklausė, kur jis padėjo tuos peilius, jam ir pasakė, ką su tais daiktais padarė.
2022-01-30 Asmens apžiūros protokole apžiūrėtas B. I. kūnas ir užfiksuoti esami kūno sužalojimai. (II t. b. l. 65-66)
2022-01-30 Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas G. V. lavonas. (I t. b. l. 23-26)
2022-01-30 Lavono apžiūros protokolu įvykio vietoje apžiūrėtas rastas G. V. lavonas.(I t. b. l. 32-34)
2022-01-30 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas prie (duomenys neskelbtini), stovėjęs automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio išdaužyti langų stiklai. (I t. b. l. 48-50)
2022-01-30 Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). (I t. b. l. 60-62)
2022-02-01 Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėtas lauko tualetas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasti ir paimti peilis ir raktas. (I t. b. l. 72-74)
2022-02-01 Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėtas lauko tualetas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas ir paimtas peilis. (I t. b. l. 79-82)
Specialisto išvadoje Nr. M 16/2022(10) nurodyta, kad G. V. mirė nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdiplėvės, dešinio skilvelio sužalojimu, krūtinkaulio kardinės ataugos, dangų, kepenų kairės skilties žaizda, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės kairę pusę (200 ml), pilvaplėvės ertmę (100 ml), širdiplėvės ertmę (400 ml), tarpuplaučių audinius, širdies tamponada krauju. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu duriančiai pjaunančiu įrankiu, pvz. peilio geležte ar pan., kurio veikliosios dalies plotis ties panirimu odoje yra apie 1.6 cm. (II t. b. l. 96-104)
Specialisto išvadoje Nr. MK 07/2022(01) nurodyta, kad tikėtina, kad tirta G. V. durtinė-pjautinė krūtinės srities odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu Nr. 2. (II t. b. l. 115-120)
Specialisto išvadoje Nr. 11-401 (22), 11-583 (22) nurodyta, kad ant tirti pateiktų Ž. K. kelnių rastas gelsvai rudos spalvos poliamidinis pluoštas, kuris yra vienodas su G. V. striukės rudos spalvos audeklo ataudų pluoštais. Ant tirti pateiktų Ž. K. kelnių rastas pilkai juodos spalvos poliamidinis pluoštas, kuris yra vienodas su G. V. striukės rankogalių ir gobtuvo pakraščio apsiuvo juostelės pluoštais. Ant tirti pateiktų Ž. K. kelnių, striukės, sportinių batų rasti pavieniai tamsiai mėlynai pilkos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su G. V. bliuzono trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateikto G. V. bliuzono rasti pašaliniai purpurinės spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi su pašaliniais purpurinės spalvos medvilnės pluoštais, kurių labai didelis skaičius rastas ant Ž. K. kelnių, striukės, sportinių batų. (II t. b. l. 128-139)
2022-02-10 Apžiūros protokole apžiūrėtas iš įtariamojo Ž. K. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą paimtas mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG. Apžiūros protokole fiksuoti Ž. K. bendravimas su M. Š., T. Z., E. L. ir kt. asmenimis, taip pat telefone rasti susirašinėjimai per „messenger“ programėlę su R. V.. Iš susirašinėjimo matyti, kad 2022 m. sausio 30 d., 12:07 val. Ž. K. nusiuntė R. V. ekrano nuotrauką, kurioje paryškintu šriftu parašyta: "Šiąnakt (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų kieme nudurtas jaunas vyras. Iškviesti medikai konstatavo Tauragės gyventojo mirtį. Policijos pareigūnai tiria žmogžudystės aplinkybes", 12:09 val. Ž. K. žinutė R. V.: „Buk gera imesk ble pinigu reike tepti“. 2022-01-30 12:10 val., atsakydamas į R. V. žinutę „Ka tepti“, Ž. K. parašo žinutę R. V.: "Bekti is letuvos". Peržiūrint telefone esančios programėlės "Telegram" susirašinėjimus, rastas Ž. K. ir (duomenys neskelbtini) pokalbis. 2022-01-30 12:02 val. Ž. K. žinutė (duomenys neskelbtini): "Jau leksiu uz mahruka batai". 2022-01-30 12:18 val. (duomenys neskelbtini) žinutė Ž. K.: "Tai ka ipisai". 2022-01-30 12:45 val. Ž. K. žinutė (duomenys neskelbtini): "Zines ziurek". 2022-01-30 12:45 (duomenys neskelbtini) žinutė Ž. K.: "Paziuresiu vakare". (III t. b. l. 5-8)
Apžiūros protokolu apžiūrėti peiliai, kurie buvo paimti kratos metu pas M. Š. namuose. (III t. b. l. 53-57)
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu liudytoja E. M. atpažino peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu lauko tualete, esančiame liudytojo M. Š. gyvenamo namo kieme, kuris priklauso jai. (III t. b. l. 67-69)
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, nurodyta, kad atliekant kontrolę E. M. atžvilgiu užfiksuoti reikšmingi tyrimui pokalbiai su I. M., T. Z., E. L., A. E.. (III t. b. l. 106-115)
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, nurodyta, kad atliekant kontrolę E. L. atžvilgiu užfiksuotas reikšmingas tyrimui pokalbis su drauge D. V.. (III t. b. l. 127-129)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas konstatuoja, kad, ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, Ž. K. kaltė, jog jis nužudė kitą žmogų, tai yra 2022 m. sausio 30 d., apie 3.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu vieną kartą dūrė peiliu G. V. į krūtinę, dėl ko šis įvykio vietoje mirė nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdiplėvės, dešinio skilvelio sužalojimu, krūtinkaulio kardinės ataugos, dangų, kepenų kairės skilties žaizda, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės kairę pusę (200 ml), pilvaplėvės ertmę (100 ml), širdiplėvės ertmę (400 ml), tarpuplaučių audinius, širdies tamponada krauju, visiškai įrodyta ir nekelia abejonių.
Kaltinamasis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino visas nustatytas įvykio aplinkybes, tačiau kaltu dėl G. V. nužudymo neprisipažino ir nurodė, kad jis su nukentėjusiuoju G. V. nesistumdė ir artimai nekontaktavo. Kai jis pribėgo prie nukentėjusiojo, pastarasis jau gulėjo ant žemės. Viso įvykio metu peilį jis turėjo, tačiau jo nebuvo išsitraukęs. Jis galėjo gulinčiam nukentėjusiajam tik spirti. Po įvykio gyrėsi, kad du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam, nes norėjo prieš visus pasipuikuoti.
Kaltinamojo parodymai yra svarbus įrodymų šaltinis, tačiau juos reikėtų laikyti patikimais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į surinktus įrodymus ir duomenis, esančius šioje byloje ir ištirtus bei patikrintus teisiamojo posėdžio metu, vienareikšmiškai daroma išvada, kad kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Ž. K. telefono apžiūros protokole užfiksuotame jo bendravime su M. Š., T. Z., E. L. ir kitais asmenimis, taip pat telefone rasti susirašinėjimai per „messenger“ programėlę su R. V. iš kurių matyti, kad 2022 m. sausio 30 d., 12:07 val. Ž. K. nusiuntė R. V. ekrano nuotrauką, kurioje paryškintu šriftu parašyta: "Šiąnakt (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų kieme nudurtas jaunas vyras. Iškviesti medikai konstatavo Tauragės gyventojo mirtį. Policijos pareigūnai tiria žmogžudystės aplinkybes", 12:09 val. Ž. K. žinutė R. V.: „Buk gera imesk ble pinigu reike tepti“. 2022-01-30 12:10 val., atsakydamas į R. V. žinutę „Ka tepti“, Ž. K. parašo žinutę R. V.: "Bekti is letuvos". Peržiūrint telefone esančios programėlės "Telegram" susirašinėjimus, rastas Ž. K. ir (duomenys neskelbtini) pokalbis. 2022-01-30 12:02 val. Ž. K. žinutė (duomenys neskelbtini): "Jau leksiu uz mahruka batai". 2022-01-30 12:18 val. (duomenys neskelbtini) žinutė Ž. K.: "Tai ka ipisai". 2022-01-30 12:45 val. Ž. K. žinutė (duomenys neskelbtini): "Zines ziurek". 2022-01-30 12:45 (duomenys neskelbtini) žinutė Ž. K.: "Paziuresiu vakare".
Ž. K. pripažino, kad jis rašė šias žinutes, tačiau nurodė, kad tokiu būdu jis bandė tik susigrąžinti skolas.
Liudytojai I. M. ir T. Z. nurodė, kad matė kaip Ž. K., pirmas pribėgęs prie nukentėjusiojo, su juo susistumdė, po ko nukentėjusysis, truputi pabėgęs, nukrito. Liudytoja E. M. parodė, kad matė kaip jos manymu Ž. K., pasivijęs nukentėjusįjį, su juo susigrūmė.
Nors Ž. K. tai ir neigia, I. M., T. Z. bei E. M. parodymus, apie tai, kad Ž. K. grūmėsi su G. V. patvirtina specialisto išvados, kuriose konstatuota, kad ant Ž. K. įvairių rūbų yra rasta G. V. rūbų mikropluošto dalelių.
Liudytojai E. L., T. Z., E. M., I. M., M. Š. patvirtino, kad po įvykio matė pas Ž. K. peilį bei patvirtino aplinkybę, jog Ž. K. visiems gyrėsi, kad jis nukentėjusiajam peiliu dūrė.
Specialisto išvadoje Nr. M 16/2022(10) nurodyta, kad G. V. mirė nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos.
Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėjo. Netiesioginė tyčia nužudymo atveju konstatuotina tais atvejais, kai kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, pagal susiformavusią teismų praktiką, apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Byloje surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo Ž. K. smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiojo G. V. mirtis susiję priežastiniu ryšiu. Suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajam G. V. į krūtinę, tai yra į gyvybiškai svarbią kūno vietą, Ž. K. suvokė, kad kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą ar gyvybę, ir vienokie ar kitokie padariniai jam nebuvo svarbūs. Jį tenkino bet kokie padariniai, todėl daroma išvada, kad jis veikė neapibrėžta tyčia. Nustačius, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, jo veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius kaip nužudymas. Kaltinamasis yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai.
Kaltinamojo Ž. K. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pasitvirtino, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumų laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala artimiesiems ir visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Smūgis peiliu suduotas į gyvybiškai svarbų organą – krūtinę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, tai yra jis piktnaudžiauja alkoholiu, yra daug kartų teistas, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, linkęs nusikalsti, šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtina bausmė, didesnė negu LR BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusiosios A. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai pareikštas civilinis ieškinys dėl 50000 EUR padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei priteisimo turtinei žalai atlyginti netekus maitintojo periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio mėn. 30 d. kas mėnesį mokant po 300 Eur išmokų, šias įmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka (I t. b. l. 137-139).
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovas savo civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sąlygų, turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), atitinkamai vieno iš tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-495/2009).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtintas MMA dydis, neatskaičius mokesčių, buvo 730 Eur bei, atskaičius mokesčius – 518 Eur. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. yra nužudytojo dukra ir pagal įstatymą turėjo teisę į išlaikymą iš tėvo. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nužudytojo G. V. pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą, ir orientacinis šios pareigos dydis šioje byloje turi teisinę reikšmę vertinant vaiko patirtą žalą dėl maitintojo netekimo. Kartu pažymėtina, kad klausimas, ar miręs asmuo realiai vykdė savo turtinius įsipareigojimus nepilnamečiam vaikui, nėra reikšmingas priteisiant žalos atlyginimą iš asmens, dėl kurio kaltės vaikas neteko maitintojo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011). Šiame kontekste pažymėtina, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, jeigu vaikas neturi poreikių, dėl kurių jo būtinosios išlaidos būtų didesnės, tai minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga. Nagrinėjamu atveju teismui nepateikta įrodymų, kad nužudytojo G. V. mažametė dukra turėtų poreikių, dėl kurių būtinos išlaidos būtų didesnės, todėl iš kaltinamojo Ž. K. A. V. išlaikymui iki jos pilnametystės priteistina pusę minimalios mėnesinės algos, t. y. 259 Eur, kuri nuo prašomos priteisti datos – 2022 m. sausio 30 d., atskaičius mokesčius, buvo 518 Eur.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka periodinėmis išmokomis kas mėnesį gaunamas išlaikymas, kurio suma, be kita ko, indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip užtikrinama, kad vaikas nuolat gautų jo poreikiams patenkinti nustatytą sumą (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Pažymėtina, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teismų praktika, objektyviai ir teisingai nustatyti priteistinos turtinės žalos dydį bei, atsižvelgiant į vaiko interesus, įvertinti ir jos išmokėjimo galimybes. Šiuo atveju teismas, vertindamas aplinkybę, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiks periodinėmis išmokomis kas mėnesį gaunamas išlaikymas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Ž. K. jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti priteistino išlaikymo išieškojimą už visą laikotarpį iki A. V. pilnametystės, neturi, šiuo nuosprendžiu už padarytą nusikaltimą jam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis, gaudamas bet kokias pajamas, privalės mokėti periodines išmokas civilinei ieškovei kas mėnesį iki jos pilnametystės, taip bus labiau užtikrinama, kad vaikas gaus išlaikymą. Be to, šios išmokos bus indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu, remiantis CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, nebus pažeisti ir kaltinamojo teisėti interesai.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo Ž. K. priteistinas civilinei ieškovei A. V. turtinės žalos atlyginimas netekus maitintojo periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant pusę minimalios mėnesinės algos, t. y. nuo civiliniame ieškinyje prašomos datos – 2022 m. sausio 30 d. – 259 Eur dydžio išmokas, šias išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias išmokas mokant iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina motina S. R.. Kartu pažymėtina, kad vaiko išlaikymui gautos lėšos privalo būti naudojamos tik tenkinant vaiko poreikius.
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais ir atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu nepateisinamomis paskatomis. Dėl tėvo netekties nukentėjusioji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, sielvartą ir liūdesį. Ž. K. nedirba, turto neturi, šiuo nuosprendžiu baudžiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, realiai atlyginti padarytos žalos negali. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes A. V. naudai priteistina 20 000 eurų, neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų bei advokato V. Janušausko prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, iš viso 338,33 Eur bei prašoma priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo Ž. K..
Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, kadangi kaltinamasis viso proceso metu buvo suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą. Be to, kaltinamasis neturi jokio turto, yra nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, iš jo priteisiamos didelės civilinių ieškinių sumos, taigi pagal savo turtinę padėtį jis nebūtų pajėgus atlyginti prašomų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas.
Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme mažametę nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę A. V. atstovavo ir valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas A. Kvaščevičius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad advokato A. Kvaščevičiaus antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudarė 290 Eur (t. 5, b. l. 110), šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo Ž. K..
Mažametei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei visapusiškas teisines paslaugas advokatas A. Kvaščevičius teikė teisme pakankamai ilgą laiką, rengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje, nagrinėjama byla yra pakankamai didelės apimties, todėl prašomos išieškoti išlaidų sumos atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo Ž. K..
Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų
Priimant nuosprendį išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Įvykio vietos apžiūrų metu paimti tyrimo objektai, saugomi Tauragės AVPK (III t. b. l. 80): žuvusiojo G. V. rūbai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; įtariamojo Ž. K. rūbai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Ž. K..
Įvykio vietos apžiūros metu paimti kvapo pėdsakai saugomi Kriminalinės odorologijos skyriuje, adresu Minsko plentas 45, Vilnius (I t. b. l. 70-71), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo – laikas nuo 2022-01-30 iki 2022-08-18 įskaitytinas į bausmę.
2022-05-16 prokuroro nutarimu skirtas Ž. K. laikinas nuosavybės teisės apribojimas uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti piniginėmis lėšomis, tame tarpe bankų sąskaitose (IV t. b. l. 58-61), paliekamas galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su 2022-07-11 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę Ž. K. skirti (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti Ž. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. sausio 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. bei pagal 2022-07-11 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendį atliktos bausmės laiką.
Nukentėjusiosios A. V. atstovo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Ž. K. priteisti nukentėjusiajai 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš Ž. K. priteisti A. V. turtinės žalos atlyginimą netekus maitintojo periodinėmis išmokomis, nuo 2022 m. sausio 30 d. iki A. V., (duomenys neskelbtini), pilnametystės, kas mėnesį mokant 259 Eur dydžio išmokas, šias išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų administratore iki A. V. pilnametystės paskiriant jos atstovę pagal įstatymą – motiną S. R..
Iš Ž. K. išieškoti valstybei 290 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą mažametei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V..
Iš Ž. K. 338.33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kurie saugomi Tauragės apskrities VPK:
įvykio vietos apžiūrų metu paimtus tyrimo objektus, žuvusiojo G. V. rūbus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Ž. K. rūbus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. K..
Įvykio vietos apžiūros metu paimtus kvapo pėdsakus, saugomus Kriminalinės odorologijos skyriuje, adresu Minsko plentas 45, Vilnius (I t. b. l. 70-71), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
2022-05-16 prokuroro nutarimu skirtą Ž. K. laikiną nuosavybės teisės apribojimą uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti piniginėmis lėšomis, tame tarpe bankų sąskaitose (IV t. b. l. 58-61) palikti galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.
Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo Ž. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.