Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo I. D. sutuoktinė (žr. santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vertimą; 2023 m. gruodžio 19 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos ir I. D. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (žr. santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vertimą), sutuoktiniai santuokoje susilaukė vaikų – S. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) S. D. mirė (duomenys neskelbtini), o D. D. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). S. D. turėjo sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos sutuoktinis I. D. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis paveldimą turtą sudaro – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas pareiškėjos vardu pagl pirkimo – pardavimo sutartį pagal Lietuvos Repsublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; (duomenys neskelbtini) sutartį; orderį Nr. (duomenys neskelbtini)). Po palikėjo I. D. mirties niekas iš galimų paveldėtojų į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo I. D. testamentų ar palikimo priėmimo faktų (žr. (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašą).

5. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja po palikėjo I. D. mirties faktiškai pradėjo valdyti visą likusį turtą. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu iki jo mirties gyveno bute; mirus sutuoktiniui, pareiškėja ir toliau liko gyventi bute; mokėjo ir moka visus, su buto išlaikymu susijusius mokesčius, butą prižiūri ir valdo kaip savo. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 1994 m. sudarytos sutartys su Vilniaus šilumos tinklais ir Vilniaus elektros tiekėju (žr. Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį; Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį). Iš Gyventojų regsitro duomenų matyti, kad pareiškėja gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi nuo 1963 m. lapkričio 14 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po palikėjo I. D. mirties likusį turtą.

6. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

8. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

9. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus sutuoktiniui I. D. ji rūpinosi visu likusiu turtu, įgytu santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėja po sutuoktinio I. D. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu likusiu turtu, t. y. visą turtą prižiūrėjo, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius, ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio I. D. mirties likusį palikimą. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po sutuoktinio I. D. likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio I. D. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja po palikėjo I. D. mirties faktinio valdymo būdu priėmė I. D. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminei įpėdinei po palikėjo I. D. mirties.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos D. D. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo I. D. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.