- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1276-454/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-69-3-00053-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kauno vandenys“
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovui E. Ž., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovui Virginijui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2184,74 Lt (ekvivalentas – 632,74 EUR) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-10-20 apie 18.50 val., vairuodamas transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Petrausko g. ties namu Nr. 34, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Įvykio pasėkoje buvo sugadinta automobilio padanga, ratlankis ir amortizatorius. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Dėl patirtos žalos įvertinimo kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras", kuris ataskaitoje nurodė, kad bendras nuostolis yra 1934,71 Lt. Už transporto priemonės apgadinimų vertinimą sumokėjo 250,00 Lt. Su pretenzija kreipėsi į atsakovę. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-12-23 raštu nurodė, kad pretenzijos netenkins. Mano, kad turtinė žala padaryta dėl atsakovės neveikimo, todėl atsakovė privalo atlyginti dėl automobilio apgadinimo atsiradusią žalą.
Atsiliepimas
A. K. miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.271 str., savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, gali būti atlyginama tik nustačius visas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant ieškovo ieškinio dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar ieškovo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado ieškovo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Be to, duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Byloje nėra duomenų, kad vertinimo ataskaitoje nurodyti kaštai susidarė būtent dėl įvažiavimo į duobę. Byloje nepateikta įrodymų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl dėl žalos atsiradimo iš dalies yra kaltas ir jis. Kauno miesto savivaldybė kelių priežiūrą atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas, kadangi Kauno miesto savivaldybė yra viešasis asmuo, todėl jai netaikytinas CK 6.210 str. 2 d. bei nesutinka su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes nepateikti įrodymai apie patirtas išlaidas.
Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžiu nurodė, kad ieškinio išsprendimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2013 spalio 22 d. apie 18 val. 50 min., Kaune, K. P. g., ties namu Nr. 34, ieškovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, dėl ko buvo apgadintas vairuotas automobilis (7, b.l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2013-10-22 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. Ž. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (8, b.l.). Ieškovas kreipėsi į Kauno nepriklausomų auoekspertų biurą dėl patirto nuostolio atlyginimo. Atkuriamos vertės skaičiuotėje nurodoma 1598,93 Lt suma, kurią sudaro 368,17 Lt už priekinį teleskopinį statramstį, 280,09 Lt už padangą, 734,14 Lt už rato diską, 151,67 Lt už detalių pakeitimo ir demontavimo darbus, 37,22 Lt už pakabos būklės patikrą (12, b.l.). Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma priskaičiuota 335,78 Lt PVM mokesčio bei 250,00 Lt už atliktą vertinimą (10, b.l.). 2013-11-15 ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 2184,71 Lt (ekvivalentas - 632,74 EUR) žalos atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas prašo atlyginti turtinę žalą iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, kuri kilo jam priklausančiu automobiliu įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Patirtą turtinę žalą ieškovas vertina 2184,71 Lt (ekvivalentas - 632,74 EUR).
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas).
Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Taigi, sprendžiant šį ginčą, turi būti vadovaujamasi CK 6.266 straipsniu, nustatančiu kelių (gatvių) savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008).
Pažymėtina, kad pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas statinių, pastatų, įrengimų (tarp jų ir tiesiamų ar nutiestų kelių) atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Taigi reiškiant reikalavimą CK 6.266 straipsnio pagrindu ieškovas privalo įrodyti šių aplinkybių visumą – žalą, šios žalos padarymą dėl pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar trūkumų, priežastinį ryšį tarp žalos ir pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar kitų jo trūkumų.
Byloje, kaip minėta, nustatyta, jog vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią neaptvertą ir nepažymėtą duobę, taip apgadindamas vairuotą automobilį. Ginčo dėl to, kad kelias, kuriame kilo eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, nėra. Atsakovas privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsižvelgiant į policijos pareigūnų nustatytą duobės dydį, kuris užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, akivaizdu, kad duobė atsirado per ilgą laiką, todėl turėjo būti pastebėta, kelio danga suremontuota arba, negalint to padaryti dėl svarbių priežasčių, pažymėta atitinkamais ženklais ar atitvarais. A. K. miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą K. P. g. būklę ar kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta, nepateikė. Konstatuotina, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos K. P. g., Kaune, būklei pataisyti ir suremontuoti. Konstatuotina, kad ginčo dėl to, jog kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta, nėra. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškinyje nurodytos duobės visai nebuvo, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad duobė buvo, vėliau buvo atliekami kelio remonto darbai. Duobės buvimą patvirtino ir byloje esanti fotonuotrauka (41, b.l.)
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę ir būtent dėl atsirado dešinės pusės priekinio rato ir su juo susijusių sistemų apgadinimai. Nors atsakovas tvirtina, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir mastą, tačiau ieškovo pateikti dokumentai: eismo įvykio vietos schema ir duomenys apie automobilio apgadinimus, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną neabejotinai patvirtino ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Teismui nekilo abejonių dėl įvykio fakto, kad 2013-10-22 transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama ieškovo E. Ž., Kaune, K. P. gatvėje, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią, atitinkamais kelio ženklais nepažymėtą duobę, dėl to buvo apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis ratas ir su juo susijusios sistemos. Atsakovas, neigdamas šią aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, be to, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali būti duobių, apie tai vairuotojai informuojami per įvairias žiniasklaidos priemones, prašoma jų būti atidesniais. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, ieškovo veikoje nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovas, vairuodamas automobilį, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar Kelių eismo taisyklų reikalavimus. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia ir eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė ir jos dydis, dislokacija automobilio atžvilgiu, kiti reikšmingi atstumai. Atsakovės argumentai, kad vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad nesutikdama su pareikštais reikalavimais, atsakovė turėjo teisę ir pareigą įrodyti savo teiginius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis), tačiau duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), ar egzistavo kitos aplinkybės, duodančios pagrindą sumažinti žalos atlyginimą ar tokį reikalavimą atmesti (CK 6.253, 6.282 straipsniai), nepateikė. Todėl atsakovė nagrinėjamu atveju privalo atlyginti dėl automobilio apgadinimo atsiradusią žalą.
Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, turinčios teisę verstis turto vertinimo veikla, Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21311027 (9, b.l.). Ataskaitoje nurodytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) atkūrimo sąnaudos įvertintos 1934,71 Lt, iš šios sumos 1598,93 Lt sudaro numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos ir 335,78 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Nors atsakovė mano, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytas tik orientacinis tariamai patirtas nuostolis, pažymėtina, kad bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu nuostolių dydį įrodinėja ieškovas. Šiuo atveju ieškovas pateikė įrodymus apie jam padarytų nuostolių dydį – minėtą UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21311027. Todėl, remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovo pateiktos Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos duomenimis, pati atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktos ataskaitos duomenis. Kadangi atsakovė jokių įrodymų, susijusių su padarytos žalos dydžiu, nepateikė, spręstina, kad Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21311027 yra pakankama daryti pagrįstas išvadas, jog ieškovui dėl eismo įvykio metu atsiradusių minėtų automobilio apgadinimų buvo padaryta 1410,05 Lt turtinė žala, lygi ataskaitoje nurodytai detalių vertei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas byloje nurodė, kad transporto priemonė dar nesuremontuota. Todėl ieškovo nurodyti nuostoliai dėl transporto priemonės detalių pakeitimo ir demontavimo darbų bei pakabos būklės patikros, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21311027 įvertinti atitinkamai 151,67 Lt ir 37,22 Lt, laikytini neįrodytais.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, vertindamas, ar į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoką) turi būti įtraukta PVM suma, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo turėtas automobilio remonto išlaidas, jam teiktas paslaugas, minėtoje UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21311027 nurodytas PVM, kurį sudaro 335,78 Lt, negali būti priteisiamas.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovas prašo priteisti 250 Lt sumą žalos, jo patirtos dėl po eismo įvykio UAB „Kauno nepriklausomų auto ekspertų biuras“ atlikto automobilio apgadinimų įvertinimo, atlyginimui. Pateikta kasos čekio kopija (9, b.l.) patvirtina ieškovo UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ sumokėtą 250 Lt sumą, todėl ieškovo patirtos išlaidos dėl automobilio apgadinimų įvertinimo yra pagrįstos ir jas pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 480,78 EUR (ekvivalentas – 1660,05 Lt ) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, – 14,48 Eur (ekvivalentas – 50,00 Lt) žyminis mokestis (60, b.l.) (CPK 80 str., 82 str., 93 str. 2 d.).
Teismo patirtos pašto išlaidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (į.k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas) 480,78 EUR (keturi šimtai aštuoniasdešimt Eur, 78 Eur ct.) (ekvivalentas 1660,05 Lt) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 14,48 EUR (keturiolika Eur, 48 Eur ct.)) (ekvivalentas 50,00 Lt) žyminio mokesčio ieškovo E. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Perkūno al. 33, Kaunas) naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.