Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 4 dalis).

Nustatytas 1 metų 3 mėnesių laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, D. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 20 d.;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant ir perduodant valstybės nuosavybėn D. A. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesutinka tik su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminu, prašo jį sutrumpinti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad D. A. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams ir transporto priemonės– automobilio - konfiskavimą. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo apeliantas neginčija, nesutinka tik su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

7. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti paskirtos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Pažymėtina, jog baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos tarpusavyje turi būti suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, jog paskirtos priemonės viena kitos negali dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti.

8. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu D. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

9. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai), o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš šios BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatos lingvistinio aiškinimo matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 7 metų taikomas, kai 1) asmeniui už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei 2) šios nusikalstamos veikos padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. T. y. nustatyta šių sąlygų visuma.

10. Kadangi D. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, naudodamasis jam suteikta specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, nusikalstamą veiką įvykdė pirmą kartą, sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino, taikytinas specialiosios teisės atėmimo terminas nuo vienerių iki penkerių metų. Dėl to šios specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis būtų lygus trejiems metams.

11. Skundžiamu nuosprendžiu D. A. nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas – 2 metams 6 mėnesiams, savo trukme yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis.

12. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014). Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažinta ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra aktualūs ir tuo atveju, kai yra padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnyje, nes šis nusikaltimas taip pat yra susijęs su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu. Pastebėtina, kad atsakomybė už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką iki 2019-04-01 buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

13. Taip pat pagal teismų praktiką, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.

14. D. A. anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Šiuo metu apeliantas dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 108).

15. Nagrinėjamu atveju D. A. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra, jam buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas pirmojo tikrinimo metu, kai antrojo tikrinimo metu (po 20 minučių) jau buvo nustatytas net 2,31 promilių girtumas (b. l. 39). Nusikalstamą veiką D. A. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliantui nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. žiema, nakties metas, vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat kartu su juo automobiliu važiavo neblaivi jo neįgali žmona M. A. (nustatytas 1,33 promilių girtumas), neblaivi kaimynė B. B. (nustatytas 2,71 promilių girtumas) bei apelianto nepilnametė dukra (b. l. 5), apibūdina jo veiką kaip itin pavojingą. Nors tokiu paros metu eismas nebuvo intensyvus, tačiau vien tai, jog apeliantas automobiliu vežė net tris asmenis, iš kurių du buvo neblaivūs, ir vienas nepilnametis vaikas, apeliantui buvo nustatytas neblaivumas ne tik alkoholio matavimo prietaisu, bet jam buvo nustatyti ir apsvaigimo požymiai (stiprus alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nesugebėjo paeiti tiesia linija – pėda po pėdos, tik sugebėjo užsimerkęs pirštu paliesti nosies galą (b. l. 35-36, 39), rodo, kad D. A. padarytas KET pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, o tokie D. A. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kartu su juo automobiliu važiavusiems asmenims bei kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Ir nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, jog vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, sukelia didelį pavojų aplinkiniams.

16. Nors apeliantas anksčiau nebuvo teistas, taip pat nebuvo baustas ir administracine tvarka (b. l. 59, 65-66, 68), tačiau šie duomenys nemažina apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumo ir neduoda pagrindo daryti išvados, kad už šį nusikaltimą jis turėtų būti baudžiamas švelniau.

17. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, taip pat įvertinus baudžiamojo poveikio priemonės tikslą - pataisyti nusikalstamą veiką padariusį D. A., baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai D. A. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų šešių mėnesių terminui, kuris yra net mažesnis nei vidutinis šios poveikio priemonės taikymo terminas.

18. D. A. skundo argumentai, kad jo žmona yra neįgali (nustatytas 35 procentų darbingumo lygis), dėl to jo žmonai dažnai tenka lankytis pas medikus, jog nepilnametė dukra mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (b. l. 109, 129-131) ir ne visada spėja grįžti mokykliniu autobusu, jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, yra svarūs, bet neesminiai ir nesudaro pagrindo neskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones ar paskirtos poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki vienerių metų trijų mėnesių, kaip skunde prašo apeliantas. Be to, tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, jog pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Tuo pačiu paminėtina, jog šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti pareigas darbinėje srityje ar savo šeimos labui, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti D. A. atsakomybę (jam paskiriant draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą, arba tokios priemonės visai neskiriant), nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-279-719/2018, 2K-357-489/2018, 2K-372-693/2018).

19. Atsižvelgusi į visumą nurodytų aplinkybių bei įvertinusi apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jam nustatytą apsvaigimo laipsnį, taip pat ir tai, kad girtumas didėjo, nes antrojo tikrinimo metu (po 20 minučių) jau buvo nustatytas net 2,31 promilių neblaivumas, įvertinusi apelianto asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad D. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės bei neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, jog siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Dėl to D. A. prašymas specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki vienerių metų trijų mėnesių, t. y. tam pačiam terminui, kaip ir taikomas laidavimas, yra nepagrįstas .

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 2 metams 6 mėnesiams - yra teisėta ir pagrįsta, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

21. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus (b. l. 139-140). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-03801 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3., 11. punktais, valstybės naudai prašoma priteisti 125,00 Eur už D. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 144-146).

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

24. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas D. A. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgusi į tokias aplinkybes, taip pat ir į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta viename teismo posėdyje, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad D. A. dirba, byloje nėra duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. A. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas ir tenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio.

Išieškoti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. valstybės naudai 125,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.