- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-2268-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22191-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui V. P., trečiajam asmeniui 521-ajai DNSB Neužmirštuolių g. 6, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 3 114,77 Lt skolos už tiektą šilumos energiją, 48,56 Lt palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 100,90 Lt.
Nurodė, kad tiekė centralizuotą šilumą daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovui V. P. Šių patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Už laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-05-31 pateiktas paslaugas yra susidaręs 3 114,77 Lt įsiskolinimas (b. l. 1-2).
A. V. P. su ieškovo reikalavimais nesutiko, jo nuomone, ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, nes pateikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis, jam pateikdavo klaidingas sąskaitas. Ieškovas tiekė centralizuotą šiluminę energiją pagal jų sudarytą sutartį su 521 DNSB, taigi atsakovu šioje byloje gali būti tik nurodyta bendrija, o jis būdamas šios bendrijos nariu jis sumoka už šilumos energiją ir kitas paslaugas bendrijos nustatyta tvarka vadovaudamasis jos įstatais. Jis gavęs ieškovo pretenziją pateikė jam visus įrodymus, kad nėra skolingas ir nėra sudaręs sutarčių su ieškovu dėl šilumos tiekimo. Be to, jis kaip buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Priešingai negu teigia ieškovas, Bendrija nepateikė prašymo pereiti prie tiesioginio atsiskaitymo su ieškovu kiekvienam buto savininkui nuo 2013-08-30, nes Bendrijos pirmininkas R. Š. negalėjo teikti tokio prašymo (b. l. 43-45; 85-88).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo V. P. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 902,10 EUR skolos, 14,06 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,22 EUR (dvidešimt devynis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
A. V. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (b.l. 192), kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas skunde nurodė, jog teismas neskyrė parengiamojo teisino posėdžio ir parengiamojo teismo posėdžio nebuvo. Atsakovas atvyko 2014-10-14 pasirengęs nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje. Baigiantis teismo posėdžiui, ieškovui paklausus, kada teismas priims nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, teisėjas pareiškė, kad tai ir teismo posėdis, t.y. kuris vyko 2014-10-14. Teismas neišsprendė atsakovo prašymų ir atmetė visus atsakovo prašymus bei neišreikalavo rašytinių įrodymų, kurie galėjo turėti lemiamos įtakos sprendžiant šią civilinę bylą. Teismas buvo šališkas, neapklausęs svarbiausio liudytojo, kuris neatvyko į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties, nors šaukimai atvykti į teismą buvo įteikti. Ieškovas ir atsakovas prašė šaukti liudytoją R. N.,521-osios DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininką.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą (b.l. 195), su apelianto V. P. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Ieškovo manymu teismas teisingai išsprendė šalių ginčą organizuodamas teismo posėdžius ir nustatydamas jų laiką. Šalims buvo išaiškintos jų procesinės teisės bei pareigos, procesinių veiksmų pasekmės, teisė turėti atstovą. Teismas teisingai nustatė procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat galimybę nagrinėti bylą iš esmės. Ieškovas atsisakė nuo prašymo apklausti liudytoją R. N., kadangi byloje esantys įrodymai atskleidė bylos esmę, į nagrinėjamą buto (duomenys neskelbtini) savininko skolos civilinę bylą įtrauktas asmuo 521 daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrija paaiškino, kad bendrijos pirmininkas laikotarpiu nuo 2013-06-12 iki bankroto bendrijai iškėlimo dienos 2014-11-18 buvo Š. R. Š., o iki 2013-06-03 – R. N.. Ieškovo ieškinys buvo pateiktas už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-05-31.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją.
Šilumos energija tiekiama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 straipsnis). Taigi šilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją siejama su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Tokio reglamentavimo pagrindu konstatuota, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiamas šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; kt.).
Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio 12 str. 2 d. nustato, kad kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK)rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitomis įmokoms); CK 4.82 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 (šilumos kiekis skirstomas proporcingai turimų patalpų plotui) ir Nr. 5 (taikomu kartu su kitu metodu, skirtas šilumos kiekiui bendrojo naudojimo patalpose nustatyti). Už bendrojo naudojimo patalpas pastatui šildyti suvartota šiluma butų (patalpų) savininkams paskirstoma vadovaujantis 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų 2014-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-19582-861/2014, kurioje iš 521 daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos priteisė įsiskolinimo likutį už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31 (b. l. 125-134). Iki 2013-07-31 mokesčius už šildymą, karštą vandenį ir šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui, tiektus pastatui (duomenys neskelbtini) turėjo mokėti Bendrija; konstatuotina, kad nuo 2013-08-01 ieškovas teisėtai reikalauja iš buto, esančio buto (duomenys neskelbtini) savininko atsakovo V. P. apmokėti už jo buto, esančio daugiabučiame name, šildymui suvartotą šilumos energiją. Nuo to laiko Bendrija dėl įsiskolinimų sutartis dėl atsiskaitymo buvo nutraukta ir pereita prie tiesioginio atsiskaitymo butais (duomenys neskelbtini) butų/patalpų savininkams (b. l. 76). Nors atsakovas nėra sudaręs su ieškove rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau šalių šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuoja CK 6.383 str., nes minėtų patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Trečiojo asmens steigiamojo susirinkimo 2013-02-05 sprendimu buvo nutarta nuo 2013-08-01 dėl įsiskolinimų sutartis dėl atsiskaitymo nutraukti ir pereiti prie tiesioginio atsiskaitymo su butų savininkais (b. l. 54-56). Iki 2013-07-31 atsakovas nebuvo atsiskaitęs, buvo susidaręs įsiskolinimas, kuris yra priteistas minėtu 2014-11-26 minėtu Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu.
Kiti apelianto argumentai nėra pagrįsti. CPK 232 str. numato, jog teismas manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Šalims buvo išaiškintos jų procesinės teisės bei pareigos, procesinių veiksmų pasekmės, teisė turėti atstovą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.