Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. B., pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ž. B., pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Ž. B., pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir subendrinta bausme skirta 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, Ž. B. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu Ž. B. skirta subendrinta sumažinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutine subendrinta bausme skirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas Ž. B. suėmimo laikas pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-404/2013 (nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 26 d.) ir laisvės atėmimo bausmę, jo iš dalies atliktą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-404/2013. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

Civilinio ieškovo G. Ž. ieškinys dėl 240 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimties litų) turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš Ž. B. priteista G. Ž. 240 Lt (du šimtai keturiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. Ž. priklausantį turtą: 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei G 6150“ su jame buvusia 5 Lt vertės (duomenys neskelbtini) SIM pokalbių kortele bei 15 Lt vertės 2GB atminties kortele; 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung C3300“ su jame buvusia 5 Lt vertės (duomenys neskelbtini) SIM pokalbių kortele bei 15 Lt vertės 2 GB atminties kortele, padarydamas 440 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Ž. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. (tikslus laikas nenustatytas) (duomenys neskelbtini), pagrobė V. D. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Migracijos poskyryje, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 00.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtą V. D. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę pateikė lombardo atstovui M. O., neteisėtai panaudodamas asmens dokumentą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Ž. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 00.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašydamas lombardo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) V. D. vardu, pavarde, parašu, suklastojo šį dokumentą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, įvertinus tai, kad jis turi mažametę dukrą, bei kad jis atitinka BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto sąlygas, galėtų būti sušvelninta paskirta bausmė.

Apeliantas, vadovaudamasis BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 2 dalimi, 59 straipsnio 1 dalies 1-5 punktais, 42 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 46 straipsnio 1-5 dalimis, 47 straipsnio 1-3 dalimis, 62 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 75 straipsnio 1, 2 dalimis prašo skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimo bausme, taip pat nori atlikti viešuosius darbus, kurie būtų naudingi valstybei ir žmonių gerovei.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai Ž. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 2 dalimi, 59 straipsnio 1 dalies 1-5 punktais, 42 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 46 straipsnio 1-5 dalimis, 47 straipsnio 1-3 dalimis, 62 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 75 straipsnio 1, 2 dalimis skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimo bausme, taip pat nori atlikti viešuosius darbus, kurie būtų naudingi valstybei ir žmonių gerovei, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas jo reikalavimų.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

Apeliantas Ž. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atliko), todėl nėra galimybių jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. B. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas – BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai baigti, kad jis yra teistas, teistumas neišnykęs, išvadų iš ankstesnio teistumo nedaro, kad yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba. Be to atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui už pirmiau padarytas nusikalstamas veikas buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri vėliau buvo pakeista arešto bausme, po to už vėliau padarytas nusikalstamas veikas buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis paskirtų įpareigojimų nevykdė, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo Ž. B. atžvilgiu taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatų nėra pagrindo.

BK 62 straipsnio (švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas) 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Apeliantas neįvykdė BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos - nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, todėl taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra galimybės. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis vienas būtų auginęs mažametę dukrą, ar būtų kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų būtinų sąlygų.

BK 75 straipsnio 1 dalis teismui numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atidė­da­mas baus­mės vyk­dy­mą teis­mas privalo motyvuoti, ko­dėl yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das ma­ny­ti, kad baus­mės tiks­lai bus pa­siek­ti be re­a­laus baus­mės at­li­ki­mo.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu Ž. B. buvo nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam Ž. B. vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, o baudžiamojoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, daro išvadą, kad nuteistojo Ž. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra pagrindo.

Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės rūšies ir dydžio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ž. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei atitinka BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio nuostatas. Šiaulių apylinkės teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Ž. B. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra neteisinga, ar aiškiai per švelni, ar per griežta, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.