- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- II-734-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00755-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- L. L.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams S. N. ir G. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2024 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-247-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-247-2024 L. L. (toliau – ir Pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda L. L. paskirta dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, t. y. atsakingu asmeniui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) nustatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo tvarką. Pareiškėja neužtikrino ir nekontroliavo, kad sudarius su (duomenys neskelbtini) piliete K. T. darbo sutartį, apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, t. y. nelegaliai įdarbino ir leido K. T. nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 5 d. dirbti (atlikti automatinių staklių linijos operatorės darbines funkcijas) (duomenys neskelbtini) naudai (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Sutartis su K. T. buvo sudaryta 2024 m. sausio 30 d., o VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbintą asmenį pranešta 2024 m. vasario 5 d. Tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, UTPĮ 62 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė LR Užimtumo įstatymo (toliau - UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą (b. l. 163-165).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta L. L., veikdama per atstovą advokatą A. Bertulį, skundu prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. VDI-ANR-N-247-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) L. L. atžvilgiu jai nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, jog vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių bendrųjų nuostatų 4 dalies pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam VSDFV skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus.
Šiuo atveju L. L. perdavė pareigą buhalterei O. B., tvarkančiais (duomenys neskelbtini) buhalteriją, pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią. Taigi L. L., kaip darbdavys, DK 42 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą įgyvendina per darbdavio įgaliotą asmenį įstatymo nustatyta tvarka. O. B. yra registruota Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje kaip (duomenys neskelbtini) atstovas. Nors L. L. laiku perdavė informaciją apie įdarbintą asmenį O. B., tačiau būtent O. B. laiku pranešimo apie įdarbintą asmenį nepateikė, kadangi tuo laikotarpiu turėjo problemų su sveikata, jai buvo sunku susitvarkyti su darbais, o dėl didelės darbų apkrovos nenorėjo imti nedarbingumo. Taigi įstatymo nustatyta pareiga pranešti apie įdarbintą asmenį ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki pradedant dirbti, pažeista ne dėl L. L. kaltės.
Skunde teigiama, jog L. L. ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jos pareiga, numatyta DK 42 straipsnio 2 dalyje, nustatytu terminu informuoti VSDFV apie asmens darbo pradžią, ir kontroliavo jos vykdymą, todėl konstatuotina, kad L. L. veikoje nėra subjektyviosios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės, todėl jai pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena turėtų būti nutraukta (b. l. 161-162).
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Pareiškėjos L. L. atstovas advokatas Arūnas Bertulis teismo posėdžio metu palaikė skundą ir paaiškino, kad nėra ginčo, jog VSDFV teritoriniam skyriui laiku nebuvo pranešta apie įdarbintą asmenį. Tačiau teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės šioje situacijoje nėra. Jeigu (duomenys neskelbtini) turėtų savo buhalterę, tuomet direktorė būtų betarpiškai atsakinga kaip vadovė. Tačiau (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, kurios darbuotoja O. B. būtent ir yra atsakinga už pranešimo VSDFV laiku nepateikimą. Sutartis su darbuotoju buvo pasirašyta prieš pradedant dirbti ir tą pačią dieną pateikta buhalterei, tačiau buhalterė dėl užimtumo ir kitų objektyvių priežasčių laiku pranešimo nepateikė. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis dėl įgaliojimo O. B. teikti pranešimus VSDFV nepateiktina, siekiant apsaugoti įmonės komercines paslaptis. Kaip buvo perduotas nurodymas pateikti pranešimą VSDFV dėl asmens įdarbinimo negali nurodyti, kadangi iš praktikos pasitaikydavo įvairiai – ir elektroniniu paštu būdavo pateikiami nurodymai pateikti pranešimą, ir žodžiu, ir telefonu. Tačiau šiuo atveju rašytinių įrodymų apie nurodymo pateikti pranešimą VSDFV davimą, nėra. Pareiškėja negali būti atsakinga už padarytą administracinį pažeidimą, kadangi pranešimus teikti šiuo atveju turėjo įgaliotas asmuo. Tai, kad Valstybinė darbo inspekcija, tirdama bylą, nesurinko visų įrodymų ir neišsamiai ištyrė, negali įrodyti pareiškėjos kaltės. Šiuo atveju inkriminuotas straipsnis dėl nelegalaus darbo, neatitinka pareiškėjos atliktų veiksmų. Asmuo už nekontroliavimą negali būti baudžiamas, nes ši veika neatitinka pažeidimo sudėties požymių. Todėl teigia, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, naikintinas ir administracinių nusižengimų byla nutrauktina.
Pareiškėja L. L., kurios dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismo posėdyje atsisakė duoti paaiškinimus nagrinėjamoje byloje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas S. N. paaiškino, kad K. T. kreipėsi į Instituciją su skundu, kad ji dirba nelegaliai. Asmuo nurodė, jog pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) sekančią dieną po susitikimo su (duomenys neskelbtini) atstovu. Darbo sutartis buvo pasirašyta po keletos dienų nuo darbo pradžios. Kai pradėjo dirbti, sužinojo, jog apie jos įdarbinimą nėra pranešta VSDFV ir ji nebuvo drausta, nesumokėtas atlyginimas. Tyrimo metu, gavus dokumentus iš įmonės, buvo nustatyta, kad K. T. pradėjo dirbti 2024 m. sausio 31 d., gavo leidimą įeiti į (duomenys neskelbtini) patalpas ir atliko operatorės funkcijas. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad darbo sutartis sudaryta 2024 m. sausio 30 d., tačiau pranešimas VSDFV pateiktas 2024 m. vasario 5 d., t. y. po 6 dienų. Taip pat tyrimo metu gauta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartis, kad asmuo įdarbinamas (duomenys neskelbtini) ir perleidžiamas (duomenys neskelbtini). Ištyrus visas aplinkybes buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas L. L., kad ji neužtikrino, jog VSDFV būtų pateiktas pranešimas apie K. T. įdarbinimą. Išnagrinėjus bylą L. L. buvo paskirta bauda. Nei teisme, nei bylos nagrinėjimo metu Valstybinė darbo inspekcija negavo duomenų, kad už (duomenys neskelbtini) veiklą yra atsakingas kitas asmuo, o kaip numatyta Darbo kodekse ir Užimtumo įstatyme, už asmenų įdarbinimą yra atsakingas darbdavys. Šiuo metu darbdavio atstovu yra direktorė L. L., todėl atsakomybė už įdarbinimo tvarkos pažeidimą, už nelegalų darbą tenka jai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
L. L. skundžiamu 2024 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-165-2024 patraukta atsakomybėn už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. UTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Užsienietis, turintis riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos. UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Taip pat to paties UTPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti. UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus, to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. UTPĮ 62 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja DK.
UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Sodrai teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šios dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad L. L. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai, jos veika kvalifikuota tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu L. L. atstovas neginčijo aplinkybių, kad priėmė į darbą K. T., kad su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Sutarties sudarymo data nurodyta 2024 m. sausio 30 d. K. T. savo paaiškinime nurodė, jog darbo sutartį ji pasirašė 2024 m. vasario 5 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje negalėjo tiksliai pasakyti, kada buvo pasirašyta su K. T. sudaryta darbo sutartis, tačiau tikėtina, kad nurodytą jos sudarymo dieną, o pareiškėja L. L. atsisakė duoti paaiškinimus byloje ir atsakyti į teismo klausimus. Tačiau aplinkybės dėl sutarties pasirašymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra svarbu pažeidimo kvalifikavimui. Todėl detaliau dėl sutarties pasirašymo momento nepasisakytina.
Iš byloje esančių duomenų matyti, ir šių aplinkybių neginčija pareiškėja, jog darbuotojas pradėjo dirbti 2024 m. sausio 31 d., nes tada vyko į objektą (duomenys neskelbtini), kur atliko automatinių staklių linijos operatorės darbines funkcijas. L. L. atstovas sutinka, kad L. L. neperdavė duomenų apie sudarytą darbo sutartį Sodrai, tačiau nurodo, jog tai padaryti buvo įpareigota (duomenys neskelbtini) buhalterines paslaugas teikiančios įmonės darbuotoja O. B. Kaip paaiškėjo, ji to nepadarė. Papildomai iš skundžiamo nutarimo bei L. L. paaiškinimo Valstybinei darbo inspekcijai matyti, kad savo kaltę L. L. pripažįsta. Byloje yra pateikti duomenys, kad apie K. T. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta tik 2024 m. vasario 5 d., taigi buvo pažeista įstatyme numatyta imperatyvi pareiga apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui pranešti ne vėliau nei viena darbo diena iki numatytos darbo pradžios. Aptartus duomenis patvirtina ir kita bylos rašytinė medžiaga: nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 108-110), K. T. skundas (b. l. 113), darbo sutartis (b. l. 114-116), laikinas darbo pažymėjimas (b. l. 117), VSDFV sistemos išrašai (b. l. 118-120), žiniaraščiai (b. l. 139-140), K. T. pasiaiškinimas (b. l. 141-142), L. L. paaiškinimas (b. l. 153), VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimas (b. l. 144-145) ir kiti duomenys.
Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog L. L., būdama (duomenys neskelbtini) direktore pažeidė imperatyvias DK bei UĮ nuostatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinei įstaigai apie K. T. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).
L. L. skunde iš esmės teigia, kad ji nėra kalta dėl nusižengimo padarymo, nėra nusižengimo subjektyviosios pusės, todėl negali būti laikoma tinkamu subjektu pagal ANK 95 straipsnį. Taip pat pareiškėjos atstovas nurodė kasacinio teismo praktiką, kurioje už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pripažintas kaltu ne juridinio asmens vadovas, o buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikianti įmonė.
Pareiškėjos atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui (duomenys neskelbtini) ir buhalterines paslaugas teikiančios įmonės sutartį dėl paslaugų teikimo, iš kurios matytųsi buhalterines paslaugas teikiančios įmonės įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) arba pateikti duomenis apie įgaliotą asmenį ir jam suteiktus įgaliojimus dėl pranešimų teikimo VSDFV (duomenys neskelbtini) vardu. Tokie duomenys teismui nebuvo pateikti, paaiškinimų dėl suteiktų įgaliotam asmeniui įgaliojimų apimties teismui nepateikė nei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas. Pareiškėjos atstovo pateikti duomenys, kad O. B. nėra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nesuteikia pagrindo spręsti apie šiam asmeniui suteiktus įgaliojimus veikti (duomenys neskelbtini) vardu. Taigi nesant pateiktų duomenų, kam ir kokia apimtimi buvo suteikti įgaliojimai veikti (duomenys neskelbtini) vardu siunčiant pranešimus VSDFV pranešimus apie asmenų įdarbinimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) buvo įgaliojusi konkretų asmenį jį atstovauti įdarbinimo srityje, tinkamai jį informavo apie įdarbinamą asmenį ir vadovas šiuo atveju nelaikytinas atsakingu asmeniu.
Teismas pažymi, kad pagal ANK 95 straipsnį atsako specialusis subjektas – darbdavys, jo teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, jis organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, taip pat, be kita ko, atsako ir už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorė L. L. darbo sutartį su K. T. pasirašė pati, taigi galėjo ir turėjo numatyti įvairias rizikas, taip pat ir susijusias su naujo darbuotojo įdarbinimu, ir dėl to kilsiančius padarinius, todėl privalėjo taip organizuoti bendrovės veiklą ir nustatyti tokią tvarką, kad tokia situacija, kai naujas darbuotojas pradeda atlikti darbines funkcijas bendrovės naudai, nustatyta tvarka apie jo darbo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, objektyviai negalėtų susidaryti, bet to nepadarė, taigi nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.
Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (2007 m. spalio 24 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Pareiškėjos atstovo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje iš tiesų administracinio nusižengimo teisena įmonės vadovei buvo nutraukta už tai, kad nebuvo pranešta apie darbuotojų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka, nes įmonės vadovė su darbuotojų įdarbinimu susijusių dokumentų pateikimą VSDFV buvo delegavusi buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-697/2023 nurodė, kad įmonės vadovė ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jos pareiga informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią, – informavo buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę apie įdarbinimo pradžią, kad ši, vykdydama sutartyje aptartas pareigas, informuotų socialinio draudimo instituciją, todėl įmonės vadovės kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nenustatyta. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nurodytas teismų praktikos pavyzdys turi precedento galią nagrinėjamu atveju, kadangi byloje yra skirtingos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jos pareiga informuoti VSDFV apie asmens darbo pradžią. Nei L. L., nei jos atstovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buhalterines paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas yra įgaliotas teikti pranešimus VSDFV, kad L. L. informavo buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę apie K. T. įdarbinimą tinkamai ir laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad L. L. elgėsi aktyviai, kad būtų įvykdyta jos pareiga informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią, nėra pagrindo vadovautis anksčiau nurodyta pareiškėjos atstovo minėta teismų praktika ir daryti išvadą, kad pareiškėja negali būti subjektu, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį ir nėra nustatyta pareiškėjos kaltė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai konstatavo, kad sudarius rašytinę darbo sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir K. T. apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti K. T.. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės ir darbo ministerijos tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė L. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, trukmę bei apimtį ir pažeidėjo asmenybę, todėl L. L. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-247-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir L. L. skundą atmesti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.