- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- eA-2297-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01506-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Veslava Ruskan, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 20- IL- 40- 00461-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti atsakovą dėl pareiškėjo prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė patikslino reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir prašė įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 4 straipsnį priskiriami B kategorijos ginklams. Skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė išduoti leidimą, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos, nes (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą. Pareiškėjas šiuo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas). Pareiškėjas nusikalstamą veiką atliko būdamas 18 metų, smurtinius veiksmus panaudojo prieš asmenį, kuris ne pirmą kartą kėlė realų pavojų jo artimiesiems. Minėtą asmenį pareiškėjas norėjo sulaikyti. Pažymima, jog nukentėjęs asmuo pats daug kartų teistas, tame tarpe ir už pasikėsinimą nužudyti, sunkų sužalojimą. Dėl gyvenimiškos patirties stokos pareiškėjas nenumatė, kad jo smūgiai gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, dėl to teisme kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodoma, jog teismas pripažino, kad nusikaltimas padarytas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau dėl pasekmių, kurios kilo nukentėjusiajam nugriuvus nuo pareiškėjo smūgio, pripažintas būtinosios ginties ribų peržengimas. Pareiškėjo apsvaigimas nebuvo patikrintas, išvada apie neblaivumą padaryta pagal jo prisipažinimą. Teismas įvertino visas aplinkybes ir skyrė pareiškėjui švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje.
2.2. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normos, kuriomis rėmėsi atsakovas Skundžiamame sprendime, numato, jog B kategorijos ginklų negali įsigyti ir turėti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. birželio 5 d. nutarimu (toliau – ir Konstitucinio Teismo nutarimas) pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1- 4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo nutarime numatyta jį Teisės aktų registre oficialiai paskelbti 2020 m. gruodžio 31 d., motyvuojant tuo, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose. Tuo pačiu nutarime pažymėta, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia (be kita ko) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją. Pažymima, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, negalėjo vadovautis Konstitucijai prieštaraujančiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o turėjo vadovautis 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, bei 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, numatančiu, kad ginklų ir šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir saugumui. Pareiškėjo teistumas dėl jo nuteisimo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu yra išnykęs. Padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, po nuteisimo pareiškėjas nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą, jokios grėsmės nei savo, nei kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui nekelia. Pareiškėjas nuo 2008 m. dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys, turi medžiotojo bilietą, bet negali medžioti, nes neturi leidimo ginklui, turi šeimą, neturi jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų laikyti (nešioti) ginklo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, jog pareiškėjas 2020 m. birželio 16 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė su tam tikrais įpareigojimais. Nurodoma, jog iš nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjui taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos ir jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
4. Pažymima, jog atsakovas nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Atsakovui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nedalyvaus.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 16 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
6. Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilęs dėl Skundžiamo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, taip pat aktuali Konstitucinio Teismo jurisprudencija.
Šalies argumentai
8. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato licencijavimo padaliniui pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo, prašyme nurodė kartu su juo gyvenančius asmenis, turinčius daugiau kaip 14 metų. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. liepos 3 d. priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių nustatytus patikrinimus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro gauta informacija, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis ir įgyti profesiją arba dirbti. Teismas pažymėjo, jog iš nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas(duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, ir kad teistumas pareiškėjui yra išnykęs, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
10. Teismas įvertinęs Skundžiamo sprendimo turinį pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas šį sprendimą, įvertino tik tą aplinkybę, kad pareiškėjas buvo nuteistas Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, bei padarė išvadą, jog pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsakovas privalėjo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punkte įtvirtintą policijos įstaigų pareigą sprendžiant dėl leidimo išdavimo taip pat vadovautis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, t. y. nustatyti, ar pareiškėjas turi (neturi) teistumą, bei minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir įvertinti pareiškėjo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, ar jis kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas, pateikdamas atsakovui prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, savo asmenybę charakterizuojančių dokumentų nepridėjo, dokumentai pateikti tik į administracinę bylą 2020 m. rugpjūčio 28 d. Teismas nurodė, jog atsakovas galimybės įvertinti pareiškėjo asmenybės neturėjo. Tačiau Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 27 punkte nurodyta, kad jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Taigi, atsakovas, neturėdamas dokumentų, pagal kuriuos galėtų įvertinti pareiškėjo asmenybę, privalo tokių dokumentų pareikalauti iš pareiškėjo papildomai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas konstatavo, kad Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas nesivadovaujant pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, neatsižvelgus į faktines aplinkybes, todėl naikintinas.
III.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą bei palikti galioti Skundžiamą sprendimą.
14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymui leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį teisinį reguliavimą, nurodė, jog šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2020 m. gruodžio 31 d. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punktą, kuris įsigalios tik tada, jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo. Atsakovas atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjas dar nėra pakeitęs teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, ir kad Konstitucinio Teismo nutarimas bus paskelbtas Teisės aktų registre tik 2020 m. gruodžio 31 d., mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendime teisingai aiškintas ir taikytas Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punktas. Akcentuojama, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes ne teismas, o atsakovas neteisingai aiškina minėtą Konstitucinio Teismo nutarimo punktą. Pareiškėjas nurodo, kad policijos įstaigos Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiais Konstitucijai pripažintų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų negali taikyti ir iki Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, nepaisant to, kiek laiko įstatymų leidėjas užtruks pakeisti Konstitucijai prieštaraujantį reguliavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 20- IL- 40- 00461-e, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą. Sprendime konstatavo, kad atsakovas priimdamas Skundžiamą sprendimą, įvertino tik tą aplinkybę, kad pareiškėjas buvo nuteistas Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir priėjo išvados, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsakovas neįvertino Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, į kurią privalėjo atsižvelgti.
18. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai stebtinas 2020 m. gruodžio 31 d., bei neteisingai aiškino ir taikė Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punktą.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1?d.).
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
21. Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
22. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
23. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6– 10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, šio įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Pažymėtina, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A- 673- 969/2021).
24. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes priimtas nesivadovaujant pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, neatsižvelgus į faktines aplinkybes. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punktą.
26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.