Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą ir kad teistumas pareiškėjui yra išnykęs, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT-103-N7/2020 konstatavo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, t. y. 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo ar jo neišdavimo) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstitucijai atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, savo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 27.2. punkte nurodė, kad šis nutarimas Teisė aktų registre oficialiai skelbtinas 2020 m. gruodžio 31 d.

Taigi skundžiamo sprendimo priėmimo metu 2020 m. liepos 3 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai formaliai dar galėjo būti taikomi, nors ir buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Tačiau Konstitucinis Teismas to paties nutarimo 28 punkte įtvirtino, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Įvertinus ginčijamo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą“ turinį, matosi, kad atsakovas, priimdamas šį sprendimą, įvertino tik tą aplinkybę, kad pareiškėjas D. M. buvo nuteistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 d. ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Tačiau atsakovas privalėjo atsižvelgti į minėto Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punkte įtvirtintą policijos įstaigų pareigą sprendžiant dėl leidimo išdavimo taip pat vadovautis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, t. y. nustatyti, ar pareiškėjas turi (neturi) teistumą, bei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir įvertinti pareiškėjo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, ar jis kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikdamas atsakovui prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, savo asmenybę charakterizuojančių dokumentų nepridėjo, D. M. charakteristikos, išduotos 2020 m. rugpjūčio 3 d. Bariūnų medžiotojų būrelio ir darbovietės IĮ „Stiksas“, bei kiti dokumentai pateikti tik į administracinę bylą 2020 m. rugpjūčio 28 d., taigi atsakovas galimybės įvertinti pareiškėjo asmenybės neturėjo. Tačiau Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 27 punkte nurodyta, kad jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Taigi atsakovas, neturėdamas dokumentų, pagal kuriuos galėtų įvertinti pareiškėjo asmenybę, privalo tokių dokumentų pareikalauti iš pareiškėjo papildomai.