- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1285-258/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40676-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- AS „Reverta“
- Atsakovas
- UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“
- Trečiasis asmuo
- Obelių žemės ūkio bendrovė, AB „Citadele“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AS „Reverta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AS „Reverta“ ieškinį atsakovui UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ dėl garantijos išmokos priteisimo, tretieji asmenys Obelių žemės ūkio bendrovė, AB „Citadele“ bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas AS „Reverta“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ 51 028,91 Lt garantijos išmokos, 1531 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Nurodė, kad pagal 2007-06-19 kreditavimo sutartį Nr. KS/534 su visais vėlesniais pakeitimais AB Parex bankas suteikė Obelių žemės ūkio bendrovei, atstovaujamai direktoriaus R. O. 200 000 Lt kreditą (40 000 Lt apyvartinėms lėšoms ir 160 000 Lt apyvartinėms lėšoms – žaliavoms, medžiagoms, prekėms įsigyti, paslaugoms žemės ūkiui pagal paslaugų žemės ūkiui sąrašą apmokėti). Užtikrindamas kredito grąžinimą R. O. 2007-06-19 pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo iki 2007-12-15 sumokėti 40 000 Lt ir iki 2009-06-15 sumokėti AB Parex bankui 160 000 Lt.
Atsakovas UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, vadovaujantis 2007-07-05 Fondo Valdybos posėdžio protokolu Nr. 5A-16, 2007-07-11 suteikė AB Parex bankui 70 procentų negrąžintos kredito sumos dydžio garantiją (2007-07-11 garantija Nr. 2G-134), tokiu būdu užtikrindamas 160 000 Lt kredito dalies, skirtos apyvartinėms lėšoms (žaliavoms, medžiagoms, prekėms įsigyti, paslaugoms žemės ūkiui pagal paslaugų žemės ūkio sąrašą apmokėti), grąžinimą, kurį bankas suteikė kredito gavėjui Obelių ŽŪB pagal Kreditavimo sutartį.
Kadangi įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2009-06-26 Vilniaus miesto 24-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą dėl 160 480 Lt išieškojimo iš R. O.. Vykdomasis dokumentas 2009-07-01 raštu Nr. 10.3-4/5165 pateiktas antstolei I. B. vykdyti. Antstolė vykdydama išieškojimą iš R. O. areštavo skolininkui priklausiusį turtą. Turtas buvo parduotas už 34 060 Lt (Turto pardavimo iš varžytynių aktai: 2013-01-07 Nr. BR-3, 2013-01-15 Nr. BR-15, 2013-01-15 Nr. BR-16). Iš viso antstolė kreditoriui yra pervedusi 58 971,09 Lt (lėšos gautos iš skolininko turto pardavimo, bei skolininko pajamų). Antstolė 2013-12-05 raštu informavo, kad patikrinus, ar skolininkas turi sąskaitų kredito įstaigose, ar skolininko vardu yra registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nustatė, kad R. O. lėšų kredito įstaigose ar vertybinių popierių neturi, skolininko vardu registruoto likvidaus kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nerasta, atliktos užklausos Sodrai – skolininkas niekur nedirba, be to, kontoroje vykdoma byla dėl išlaikymo vaikui ir susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.
Įgyvendinant Latvijos AS Parex banka restruktūrizavimo planą, 2010 m. liepos mėn. 31 d. Lietuvos AB Parex bankas ir Latvijos AS Parex banka pasirašė dalies kreditų portfelio perleidimo sutartį, pagal kurią buvo perleistos pradinio kreditoriaus Lietuvos AB Parex banko reikalavimo teisės pagal aukščiau nurodytą Kreditavimo sutartį, sudarytą su Obelių ŽŪB, ir visomis užtikrinimo priemonėmis (tame tarpe ir R. O. pasirašytu paprastu neprotestuotinu vekseliu bei UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantija) naujajam kreditoriui AS Parex banka Latvijoje. AS Parex banka nuo 2012-05-10 pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“, kiti kreditoriaus rekvizitai nepasikeitė. Panevėžio apygardos teismas 2010-10-01 nutartimi c. b. Nr. B2-358-280/2010 iškėlė Obelių ŽŪB bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė N. S.. AS Parex banka 2010-11-11 raštu Nr. 10/K/02/399 pateikė kreditorinį reikalavimą 140 306,41 Lt sumai (tame tarpe 110 000 Lt negrąžinto kredito, 4397,61 Lt palūkanų, 14831,29 Lt delspinigių, 896 Lt žyminio, 10 181,51 Lt metinių palūkanų), kuris buvo patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2011-01-25 nutartimi c.b. Nr. B2-206-280/2011. Obelių ŽŪB kreditoriams buvo pateikta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita 2013-10-04 dienai. Minėtoje ataskaitoje kreditoriai buvo informuoti, kad Obelių ŽŪB bankroto procedūros baigtos, bankroto proceso metu gautų lėšų AS „Reverta“ (kuri yra trečios eilės kreditorius) reikalavimams patenkinti nepakaks, iš jų bus dengiami pirmos eilės kreditorių ir dalis antros eilės kreditorių reikalavimų (pridedama administratoriaus ataskaita). AS „Reverta“ 2013-10-07 raštu kreipėsi į UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, kuriuo informavo, kad nei kredito gavėjas nei vekselio davėjas skolos negrąžino, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neliko, todėl AS „Reverta“ įgijo teisę kreiptis į atsakovą dėl garantijos išmokos išmokėjimo, ieškovas prašė atsakovo pateikti informaciją, kokius dokumentus turėtų užpildyti, pateikti siekdamas gauti išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad laikotarpiu nuo galutinio kredito grąžinimo termino (t.y., 2009-06-15) iki rašto išsiuntimo dienos (2013-10-28), atsakovas nebuvo informuotas apie AB Parex bankas sprendimą kredito gavėją perkelti į abejotinų ar nuostolingų aktyvų grupes, todėl, atsakovo nuomone, šios aplinkybės, vertinant jas atsakovo veiklą reglamentuojančio teisinio reguliavimo kontekste, suponuoja išvadą, jog atsakovo 2007-07-11 garantija Nr. 2G-134 yra pasibaigusi. Tuo atsakovas pažymėjo, kad, pagal jam pagal AB Parex bankas pateiktus duomenis, susijusius su kreditavimo sutarties Nr. KS/534 vykdymu, jis neturi teisinio bei faktinio pagrindo svarstyti klausimo dėl garantijos Nr. 2G-134 vykdymo AS „Reverta“ atžvilgiu. Tuo labiau, kad ieškovas atsakovui nepateikė jokių 2010-08-11 AB Parex bankas pateiktoje ataskaitoje apie kreditų, išduotų su atsakovo garantija, grąžinimą, nurodytą informaciją paneigiančių duomenų, t.y., nepaneigė, jog Obelių ŽŪB pradelsta grąžinti paskolos AB Parex bankui suma 2010-08-09 yra 0,00 Lt ir paskolos likutis taip pat yra 0,00 Lt (b. l. 120-124).
Trečiasis asmuo su ieškovo reikalavimais sutiko, nes atsakovo suteikta garantija nustatyta tvarka nėra pasibaigusi. Ieškovas kreipėsi dėl garantijos sumos sumokėjimo ir paprašė suteikti informaciją apie sprendimui priimti reikalingus dokumentus 2013-10-07. Tuo metu garantijos terminas dar nebuvo pasibaigęs (b. l. 115-117).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš AS „Reverta“ atsakovo UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ naudai 2 622 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, jog kreditavimo sutartyje, taip pat ir Garantijoje buvo numatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2009-06-15. Suėjus šiam terminui skola nebuvo grąžinta. Obelių ŽŪB 2010-10-01 iškelta bankroto byla, kurioje pareikštas ieškovo kreditorinis reikalavimas 140 306,41 Lt sumai (110 000 Lt negrąžinto kredito, 4397,61 Lt palūkanų, 14831,29 Lt delspinigių, 896 Lt žyminio, 10 181,51 Lt metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2009-12-03) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Bankroto procedūra yra baigta, nes visas turtas parduotas. Bankroto proceso metu gautų lėšų trečios eilės kreditorių (AS „Reverta“ yra trečios eilės kreditorius) reikalavimams patenkinti nepakaks, iš jų pirmiausiai bus dengiamos administravimo išlaidos, dengiami pirmos eilės kreditorių ir dalis antros eilės kreditorių reikalavimų. Skolininko įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas R. O. vekseliais, skola iš vekselio davėjo buvo prisiteista, vykdomasis įrašas atiduotas antstolei vykdyti, parduotas visas R. O. priklausęs turtas. Iš vekselio davėjo išieškota ir pervesta kreditoriui 58 971,09 Lt. Kito turto ar pajamų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vekselio davėjas, neturi.
Garantijos sutarties 4 p. nurodyta kada pasibaigia garantija. Vienas iš garantijos sutarties pasibaigimo pagrindų nurodytas sutarties 4.1 p. Kredito gavėjui pilnai grąžinus kreditą bankui. Garantijos terminas ieškovo kreipimosi dienai dar nebuvo pasibaigęs, pagrindinė prievolė, kilusi iš kreditavimo sutarties neįvykdyta, nepasibaigusi ir nepripažinta negaliojančia, kreditorius savo teisių pagal garantiją neatsisakė. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo išvada apie garantijos pasibaigimą nėra pagrįsta.
Garantijos sutarties 5 d. nustatyta, kada garantija yra atšaukiama arba sustabdoma. 5. 1. p. nustatyta, kad tai gali būti padaryta bendrovės (atsakovo) valdybos sprendimu, tačiau bendrovės valdybos sprendimo šiuo klausimu nebuvo. Atsakovas rašte nurodė, kad pagal Sutarties dėl garantijų teikimo nuostatas AB Parex bankas turėjo kas mėnesį (iki mėnesio 10 dienos) teikti atsakovui informaciją apie kreditų, suteiktų su garantija, grąžinimą ir palūkanų mokėjimą. Be to, AB Parex bankas turėjo informuoti atsakovą, jei kredito gavėjas bus perkeltas į abejotinų ar nuostolingų aktyvų grupes. Atsakovas pažymėjo, kad AB Parex bankas 2010-08-11 pateikė ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Obelių ŽŪB pradelsta grąžinti paskolos suma 2010-08-09 dienai yra 0,00 Lt ir paskolos likutis yra 0,00 Lt, atsakovas nebuvo informuotas apie sprendimą perkelti kredito gavėją į abejotinų ar nuostolingų aktyvų grupes. Tačiau sutarties 5.1 p. nustatyta kad garantija gali būti atšaukta arba jos galiojimas sustabdytas, jeigu dėl banko kaltės bendrovei nebuvo pateikta informacija, turinti reikšmės sprendimo priėmimui dėl garantijos suteikimo. Ar nurodyta nepateikta informacija galėjo turėti reikšmės sprendimo dėl garantijos suteikimo turėjo būti sprendžiama bendrijos valdybos sprendimu, be to, kaip minėta bendrovės turėjo priimti sprendimą atšaukti garantiją ar jos galiojimo sustabdymą.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas AB Parex banko raštais (2008-06-11 raštas Nr. MB7.6/445, 2008-07-10 raštas Nr. MB7.6/597, 2009-02-05 raštas Nr. MB7.6/54) buvo informuotas apie kredito gavėjo pradelstus įsiskolinimus, o 2009-06-12 raštu Nr. MB7.6/578 atsakovas buvo informuotas, kad kredito gavėjui nevykdant įsipareigojimų, bankas bus priverstas kreditavimo sutartį nutraukti ir kreiptis į UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Netrukus po paskutinio rašto išsiuntimo baigėsi galutinis kredito grąžinimo terminas (2009-06-15).
Teismas pažymėjo, jog nustatant kokio dydžio vykdytinas garantinis įsipareigojimas, ar apskritai jis vykdytinas tam garantijos sutartyje yra numatyta atitinkama procedūra. Pagal garantijos sutarties 7 d. ieškovas privalėjo pateikti visus duomenis, nurodytus sutarties 7.1 p., tik po to bendrovės valdyba priima sprendimą (7.2 p.), bendrovės valdyba gali nuspręsti įvykdyti garantinį įsipareigojimą, atsisakyti jį tenkinti, ar prašymą tenkinti iš dalies (7.3 p.) Bankui suteikta galimybė pašalinti sutarties 7.3.2 p. numatytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į Bendrovę su prašymu vykdyti garantinį įsipareigojimą (7.5 p.). Esant tokioms aplinkybėms teismas šioje byloje neturi galimybės nuspręsti ieškovo pareikštų turtinių reikalavimų (visų ar dalies) pagrįstumo, dėl ko ieškovo reikalavimai negali būti patenkinti.
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) AS „Reverta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimą dėl garantijos išmokos priteisimo ir priimti naują sprendimą - iš atsakovo UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ AS „Reverta" naudai priteisti 51 028,91 Lt garantijos išmokos, 3062 Lt žyminio mokesčio bei 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (51 028,91 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1.CK 6.92 str. 4 d. nustatyti du pagrindai, kuriais garantas gali atsisakyti vykdyti prievolę: pirmas, kai reikalavimas pateikiamas pasibaigus garantijos terminui; antras, kai prie reikalavimo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų. Vadovaujantis CK 6.92 str. 5 d., garantas gali atsisakyti vykdyti prievolę, jeigu garantija užtikrinta pagrindinė prievolė įvykdyta ar pasibaigė kitais pagrindais arba pripažinta negaliojančia. Iš esmės tie patys garantijos pasibaigimo pagrindai yra įvardinti ir atsakovo išduotos garantijos 4 punkte, papildomai numatant, kad garantija pasibaigia bankui raštu pranešus apie savo teisių atsisakymą pagal šią sutartį (garantijos 4.4. papunktis). Šiuo atveju nei vieno iš aukščiau išvardintų pagrindų nėra. Garantijos terminas nepasibaigęs (garantijoje nenustatytas garantijos galiojimo terminas, vadinasi, ji galioja iki prievolės įvykdymo), pagrindinė prievolė, kilusi iš kreditavimo sutarties neįvykdyta, nepasibaigusi ir nepripažinta negaliojančia, kreditorius savo teisių pagal garantiją neatsisakė. Taigi atsakovo išduota garantija yra nepasibaigusi.
2. Garantijos sutarties 5 d. nustatyta, kada garantija yra atšaukiama arba sustabdoma. 5. 1. p. nustatyta, kad tai gali būti padaryta bendrovės (atsakovo) valdybos sprendimu, tačiau bendrovės valdybos sprendimo šiuo klausimu nebuvo. Taigi, atsakovo ieškovui išduota garantija yra galiojanti, todėl ieškovas turi teise reikalauti garantinės išmokos. Teismo sprendimas ieškinį atmesti yra nepagristas prieštaraujantis sąžiningumo, protingumo interesams, pažeidžiantis ieškovo teises.
3. Ieškovo siekiamos teisinės pasekmės yra garantinės išmokos gavimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas ir prašė teismo ne įpareigoti atsakovą vykdyti garantinius įsipareigojimus pagal garantijos sutartį, sudarytą 2007-07-11, o priteisti iš atsakovo sumą, lygią garantijos išmokai, t.y. 51 028,91 Lt. Ieškovas padarė viską, kad Sutarties 7 dalyje nustatyta tvarka gautu garantinę išmoka, tai yra raštu kreipėsi į atsakovą, informavo apie likusį nesumokėtą kredito likutį, rašte nurodė aplinkybes, kurios reikšmingos sprendimui dėl garantinės išmokos išmokėjimo, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, bei prašė pateikti informaciją, kokius dokumentus papildomai turi pateikti ieškovas siekdamas gauti garantine išmoką. Tačiau minėtas atsakovo raštas (atsakymas į ieškovo raštą) užkirto kelią užbaigti procedūra, numatyta Sutarties 7 punkte garantinei išmokai gauti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo padaryta išvada, kad teismas negali priimti sprendimo dėl prašomos sumos priteisimo dėl to, kad nebuvo atlikta procedūra, numatyta Sutarties 7 punkte, yra nepagrista.
4. Atsižvelgiant i tai, kad garantija yra galiojanti, ką pripažino ir teismas skundžiamu sprendimu, į tai, kad ieškovas padarė viską, kad galėtų pasinaudoti Sutarties 7 dalyje nustatyta procedūra garantinei išmokai gauti, tačiau atsakovas pasisakė, kad neturi pagrindo svarstyti ieškovo prašymu dėl garantinių įsipareigojimu vykdymo, kadangi garantija negaliojanti ir tokiais savo veiksmais užkirto kelią ieškovui gauti garantinę išmoką Sutarties 7 dalyje nustatyta tvarka, į tai, kad ieškovo siekiamos teisinės pasekmės yra garantinės išmokos gavimas ir ieškovas turi teise pasirinki savo pažeistos teisės gynimo būdą, suformuluodamas ieškinio dalyką, į tai, kad teismui buvo pateikti visi dokumentai reikalingi įvertinti ar yra pagrindas gauti garantinę išmoką ir kokio dydžio, teismo sprendimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, pažeidžia ieškovo interesus, yra nepagristas ir naikintinas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 priimto sprendimo panaikinimo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 priimtą sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1.Apeliantės ieškinio padavimo teismui dienai tarp apelianto ir atsakovo nebuvo teisinio ginčo dėl 2007-07-11 garantijos Nr. 2G-134 vykdymo, kadangi, atsakovo valdyba nebuvo gavusi ieškovės prašymo įvykdyti garantiją ir kitų būtinų dokumentų (įrodymų), todėl nesvarstė klausime dėl 2007-07-11 garantijos Nr. 2G-134 įvykdymo ir nepriėmė dėl to sprendimo.
2. 2010-08-11 AB Parex bankas pateikė atsakovui ataskaitą apie kreditų, išduotų su atsakovo garantija, grąžinimą, kurioje nurodyta, kad Obelių ŽŪB pradelsta grąžinti paskolos suma 2010-08-09 yra - 0,00 Lt ir paskolos likutis taip pat yra 0,00 Lt. 2007-07-11 garantijos Nr. 2G-134 4.1. p. įtvirtinta nuostata, jog garantija pasibaigia kredito gavėjui (Obelių ŽŪB) pilnai grąžinus kreditą bankui (AB Parex bankui). Laikotarpiu nuo galutinio kredito grąžinimo termino (t.y. 2009-06-15) iki apelianto kreipimosi į teismą dienos, atsakovas nebuvo informuotas apie AB Parex bankas sprendimą kredito gavėją (t.y. Obelių ŽŪB) perkelti į abejotinų ar nuostolingų aktyvų grupes. Šiuo laikotarpiu AB Parex bankas (ar jos teisių perėmėjas) taip pat nesikreipė į atsakovą dėl garantuotų kreditų likučių metų pabaigai suderinimo, kaip tai numatyta Sutarties 4.2. p.
3. Atsakovas 2007-07-11 garantiją Nr. 2G-134 suteikė AB Parex bankas ir nuo 2010-08-11 nebuvo informuotas nei apie kreditoriaus teisių perėmimą, nei apie privalomų kredito sutarties sąlygų pakeitimus, atsakovui nebuvo teikiama kita informacija, kurią AB Parex bankas buvo įsipareigojęs teikti ir kurios pagrindu atsakovas galėtų daryti 2007-07-11 garantijos Nr. 2G-134 pakeitimus, patvirtinančius jos galiojimą AB Parex bankas teisių perėmėjo atžvilgiu. Todėl vertinant jas atsakovo veiklą reglamentuojančio teisinio reguliavimo kontekste, suponuoja išvadą, jog atsakovo 2007-07-11 garantija Nr. 2G-134 yra pasibaigusi.
4. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atsakovas, teisės aktų nustatyta tvarka, garantijas teikia ir garantinius įsipareigojimus vykdo: a) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigoms dėl kreditų; b) finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms - dėl finansinės nuomos (lizingo) paslaugų. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 2 str. 13 p. nustatyta, jog „valstybės garantuojama garantijų institucija - Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris užtikrina Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigoms, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms pagal garantijas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialams, Lietuvos Respublikos piliečiams ar kitiems asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teikiamų paskolų (investicijoms finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti) grąžinimą, naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą ir kurio įsipareigojimų grąžinti visą skolą arba jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas įvykdymą garantuoja valstybė. Teismui sprendžiant, ar atsakovas turi pareigą įvykdyti garantiją, kaip to reikalauja apeliantas, be kita ko, būtina nustatyti, ar asmuo, kuris reikalauja (nors ir ne teisės aktų nustatyta tvarka ) priteisti garantijos išmoką, atitinka teisės aktuose apibrėžtus kredito įstaigos (arba, kitaip tariant, subjekto, kuriam atsakovas pagal nustatytą teisinį reguliavimą gali įvykdyti garantiją) kriterijus. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis atitinka minėtuose teisės aktuose apibrėžtus kredito įstaigos kriterijus. Atsižvelgiant į tai konstatuotina tai, kad teismui patenkinus apelianto reikalavimą priteisti iš atsakovo jos naudai garantijos išmoką pagal 2007-07-11 garantiją Nr. 2G-134, būtų pažeistos atsakovo veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2007-07-11 atsakovas suteikė garantiją Nr. 2G-134, kuria įsipareigojo grąžinti AB Parex bankui kredito dalį, jeigu Obelių ŽŪB, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba AB Parex bankui prieš laiką nutraukus kreditavimo sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 160 000 Lt vidutinės trukmės kreditą, kurį AB Parex bankas suteikė pagal 2007-06-19 kreditavimo sutartį Nr. KS/534.
CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma atsakyti kreditoriui, jeigu to kreditoriaus skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti nuostolius tam tikromis sąlygomis. Garantija savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo garantas įsipareigoja sumokėti nurodytą pinigų sumą kreditoriui, jei jis savo reikalavimą garantui pareikš laikydamasis visų garantijoje nustatytų reikalavimų. Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis c.b. UAB „ GLC Logistikos centras“ v. UAB „Ikoda“, Nr. 3K-3-537/2012).
Nagrinėjamu atveju UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ ir AB PAREX banko pasirašytoje 2007-07-11 Garantijoje Nr. 2G-134 numatyta, jog garantuojama 70 procentų negrąžintos kredito sumos grąžinimas, tačiau bendrovė negarantuoja už kredito gavėjo nesumokėtas bankui palūkanas, netesybas ar kitokius mokėjimus, numatytus kreditavimo sutartyje. Taip pat numatyta, jog garantija galioja, jeigu kreditas, už kurį garantuojama šia garantija, yra išduotas ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 3D-453 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 3D-330 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo bei 2004 m. kovo 16 d. sutartį dėl garantijų teikimo Nr. 04-30/14A-2, pasirašytos tarp bendrovės ir banko.
Pagal 2004 m. kovo 16 d. sutartis dėl garantijų teikimo Nr. 04-30/14A-2, pasirašyta tarp UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ ir AB Parex bankas yra dviejų šalių valios suderinimo ir abipusių įsipareigojimų išraiška. Sutarties 4 skyriuje Bankas įsipareigojo vykdyti kredito, už kurį garantavo bendrovė vykdymo priežiūrą, įsipareigojo informuoti atsakovą apie kredito gavėjo perkėlimą į abejotinų ar nuostolingų aktyvų grupes ir kas mėnesį (iki 10 dienos) pateikti atsakovui informaciją apie kreditų, suteiktų su atsakovo garantija, grąžinimą ir palūkanų mokėjimą. Pagal 4.2 punktą iki kiekvienų metų kovo 1 d. šalys suderina garantuojamų kreditų likučius metų pabaigai, pasirašydamos suderinimo aktą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-08-11 AB Parex bankas pateikė atsakovui ataskaitą apie kreditų, išduotų su atsakovo garantija, grąžinimą, kurioje nurodyta, kad Obelių ŽŪB pradelsta grąžinti paskolos suma 2010-08-09 yra 0,00 Lt ir paskolos likutis taip pat yra 0,00 Lt. Taigi šiuo atveju apeliantas neteikė informacijos apie tai, kad kredito gavėjas, už kurį garantavo atsakovas, yra perkeltas į abejotinų ar nuostolingų klientų grupes, t.y. nesilaikė 2004 m. kovo 16 d. sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 04-30/14A-2 nuostatų, o priešingai pateikė atsakovui ataskaitą, kad Obelių ŽŪB nėra skolingas apeliantui. Šios aplinkybės atsakovui suponavo išvadą, kad garantija 4.1 punkte nurodytu pagrindu, kredito gavėjui pilnai grąžinus kreditą bankui, pasibaigė.
Apeliantas nurodo, jog jis 2013 m. atsakovą informavo, jog kredito gavėjas skolos negrąžino, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neliko, todėl vadovaudamasis minėtos sutarties 7.1 punktu su reikiamais dokumentais kreipėsi į atsakovą dėl garantinės išmokos išmokėjimo. Apelianto nuomone, jis padarė viską, kad gautų garantinę išmoką. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, pažymi, kad pagal 2004 m. kovo 16 d. sutartį dėl garantijų teikimo Nr. 04-30/14A-2 6.1 punktą yra numatyta, jog, jei kredito gavėjas, išskyrus agentūrą, laiku negrąžina kredito ar jo dalies kredito sutartyje numatytais terminais, bankas įgyja teisę kreiptis į bendrovę dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo tik atlikęs nutarime ar nuostatuose nurodytus veiksmus. Kaip pagrįstai atsakovas nurodo, apeliantas nei ieškinio padavimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovui nebuvo pateikęs prašymo dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo, ar sutartyje nustatytų dokumentų dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo ir įrodymų, kad kreditas buvo išduotas ir jo grąžinimas vykdomas vadovaujantis pagal atsakovo veiklos nuostatus ir sutarties dėl garantijų teikimo nuostatus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantas nesilaikė garantijoje nustatytų vykdymo sąlygų. CK 6. 92 str. nustatytos garanto prievolės ribos. Garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų (CK 6.92 str. 4d.).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nors pirmos instancijos teismas ir nepagrįstai konstatavo, kad garantija nėra pasibaigusi, tačiau teisingai bylą išnagrinėjęs teisingai padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad atsakovas 2007-07-11 garantiją Nr. 2G-134 suteikė AB Parex bankas ir nuo 2010-08-11 atsakovui nebuvo teikiama ne tik informacija, kurią AB Parex bankas buvo įsipareigojęs teikti pagal garantiją, bet nebuvo pranešta apie pradinio kreditoriaus AB Parex bankas reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui AS „Reverta“. Atsakovas nurodo, jog pradinis kreditorius AB Parex bankas perleido pradinio kreditoriaus reikalavimo teises pagal 2007-06-19 kreditavimo sutartį Nr. KS/534, sudarytą su Obelių ŽŪB ir visomis užtikrinimo priemonėmis naujajam kreditoriui AS „Reverta“, pastarajai nebuvo išduota licencija teikti finansines paslaugas. Todėl atsakovo nuomone, patenkinus apelianto reikalavimus ir iš atsakovo priteisus garantinę išmoką pagal 2007-07-11 garantiją Nr. 2G-134 būtų pažeistos atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog atsakovas veikia tik pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus.
2007-07-11 garantijos Nr. 2G-134 2 punkte numatyta, jog už šią garantiją garantuoja valstybė pagal 2005-06-16 Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimą Nr. 110 „Dėl valstybės garantijų, teikiamų už uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos įsipareigojimus, limitų“, o taip pat pagal Lietuvos Vyriausybės 1997-08-22 nutarimą Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“. Kaip matyti pagal Vyriausybės 1997-08-22 nutarimą Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ Nr. 912 2.1 p. nustatyta, jog atsakovas teikia garantijas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigoms dėl kreditų ir finansinės nuomos bendrovėms dėl finansinės nuomos (lizingo) paslaugų. Taip pat pagal Žemės ūkio ministro 2003-08-11 įsakymą Nr. 3D-330, patvirtintų UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ nuostatų 2 p. nustatyta, kad atsakovas teikia garantijas kredito įstaigoms. CK 6.101 str. 1 d. įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrąjį principą, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iš bet kokios prievolės, tačiau šis principas nėra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis išimtimis, kurios įtvirtintos Civiliniame kodekse (CK 6.102 str.), kituose teisės aktuose, taip pat gali išplaukti iš prievolės prigimties. Draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl žemės ūkio paskolų garantijų fondo 2.1 p. bendrovė teikia garantijas išimtinai tik kredito įstaigoms. Pagal Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 24 p. kredito įstaiga – tai įmonė, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu. Tuo tarpu apeliantas pateikė duomenis, jog 2012-05-10 Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisija AS „Parex banka“ prašymu atšaukė AS „Parex banka“ išduotą licenciją teikti licencines finansines paslaugas ir atsižvelgiant į tai, AS „Parex banka“ 2012-05-10 pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad abi teisių perleidimo šalys yra juridiniai asmenys, todėl žinodami įstatymo reikalavimus, pradiniam kreditoriui perleidus savo reikalavimo teises apeliantui, o šiam neturint teisės teikti finansinių paslaugų ir neturint kredito įstaigos statuso dėl konkretaus reikalavimo perleidimo elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, jog apelianto ieškinio reikalavimų tenkinimas neatitiktų atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, garantijos vykdymo sąlygų.
Pagal CPK 93 straipsnį atmetus apeliacinį skundą iš apelianto AS „Reverta“ atsakovo UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 819,34 Eur (2829 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šias bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytas maksimalus išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 450 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas), atsakovui iš apelianto priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ , į.k.124261860, iš AS „Reverta“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) , 450 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.