Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.3 straipsniu, 3.192 straipsnio 2 dalimi, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 3.200 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 135 straipsnio 6 dalimi bei 378 straipsniu, teismo prašo: U. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo po 380 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų dukros U. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, lėšas uzufrukto teisėmis pavedant tvarkyti ieškovei, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 1 846,16 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio iki 2019 liepos mėn., šias lėšas uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti ieškovei. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė su atsakovu tris metus gyveno nesudarę civilinės santuokos, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra U. R., kurios tėvystę atsakovas pripažino. Praėjus dvejiems metams po dukros gimimo šalys išsiskyrė. Su vaiko tėvu žodžiu buvo susitarta, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį jis mokės po 200 Eur, tačiau šiuo metu atsakovas vengia ne tik bendrauti su dukra, bet ir teikti išlaikymą, kurio įsiskolinimas šiuo metu –1 846,16 Eur. Atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, viena su dukra laikinai gyvena mamos bute, dirba (duomenys neskelbtini), jos darbinės pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius yra 390 Eur. Jokių išmokų, pašalpų ji negauna. Dabartinė ieškovės materialinė padėtis yra sunki, darbo užmokestis nedidelis, beveik kas mėnesį ją finansiškai 200 Eur paremia brolis, gyvenantis ir dirbantis (duomenys neskelbtini). Nuo šių metų rugsėjo mėnesio dukra pradės lankyti mokyklą ir vaiko poreikiai kasmet didės, kadangi reikės dukrą aprūpinti visomis būtinomis kanceliarinėmis prekėmis, kasmet siūdinti uniformą ir skirti lėšų vaiko kūrybiniam lavinimui, piešimo ir dailės būreliams. Mergaitė yra labai gabi šokiams, todėl lanko šokių būrelį, kuris yra nemokamas, tačiau vaiką reikia aprūpint programai pritaikytais kostiumais. Išlaikymas dukrai reikalingas tam, kad būtų kas mėnesį patenkinti šie būtini jos poreikiai: maistas – 100 Eur, drabužiai – 100 Eur, maitinimas mokykloje – 3,50 diena, 80,50 Eur mėnesiui, laisvalaikis – 80 Eur, viešas transportas – 18,40 Eur, telefono sąskaitos papildymas – 10 Eur, komunaliniai patarnavimai – 50 Eur, higienos prekės – 20 Eur, maistai, papildai – 17 Eur, būreliai – 120 Eur, iš viso – 595,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba užsienyje ir jo atlyginimas yra didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ir jis yra susitaręs su darbdaviu nedeklaruoti savo tikrojo atlyginimo, manytina, kad vaiko tėvui nebūtų didelė našta mokėti kas mėnesį po 380 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti dukros išlaikymui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu, bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovo, kuris neprisideda prie dukros periodinio išlaikymo nuo 2018 m. spalio mėnesio, dukrai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 9 mėnesius 1 846,16 Eur (9 mėn. x 200 Eur + 46,16 = 1 846,16 Eur). Vadovaujantis CK 3.169 straipsniu, dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes ji dukra rūpinasi, gamina maistą ir perka drabužius, jos kartu gyvena, o atsakovas su dukra nebendrauja. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką, rūpestingą priežiūrą.

Teismas 2019 m. liepos 17 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Ieškinio ir teismo pranešimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, kopijos 2019 m. liepos 16 d. išsiųstos atsakovui ir įteikti 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroninių ryšių priemonėmis.

2019 m. rugpjūčio 7 d. teisme registruota išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje nurodoma, kad, atsižvelgiant į vaiko interesus, Skyrius pritaria, kad iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo vaikui įsiskolinimas, jeigu teismui bus pateikti tokio įsiskolinimo susidarymo įrodymai. Šalių šeima Skyriuje dėl netinkamos nepilnamečio vaiko U. R., gim. (duomenys neskelbtini), priežiūros ir vaiko teisių pažeidimų Skyriuje nėra žinoma. Gavus teismo įpareigojimą pateikti išvadą, aiškinantis ieškinyje nurodytas aplinkybes, pokalbiui į Skyrių 2019 m. liepos 9 d. iškviesta ieškovė nurodė kartu su dukra U. gyvenanti vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame ieškovės mamai. Ieškovė dirbai (duomenys neskelbtini) barmene, jos darbo užmokestis apie 570 Eur į mėnesį, taip pat gauna 50 eurų išmoka vaikui. Ieškovė nurodė, jog dukra U. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio pradės lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę. U. yra sveika, specialūs poreikiai jai nėra nustatyti. Ieškovės teigimu, U. lanko šokių būrelį (duomenys neskelbtini), jis nemokamas, tačiau reikia pirkti aprangą. Taip pat U. lanko šokių būrelį mokykloje, už jį reikia mokėti po 12 Eur į mėnesį, už U. lankomą prailgintą grupę mokykloje taip pat reikės mokėti po 12 Eur į mėnesį. Nuo šių metų rudens U. pradės lankyti šokių pamokas (duomenys neskelbtini), už jas reiktų mokėti po 50 eurų į mėnesį, taip pat pirkti reikalingas priemones. Ieškovės teigimu, dukters U. išlaikymui ji išleidžia maždaug po 500–600 Eur į mėnesį. Ieškovė nurodė, jog materialiai jai padeda užsienyje dirbantis brolis. Pasak ieškovės, ji skyriumi nuo atsakovo gyvenanti apie 5 metus, pradėjus gyventi atskirai, dukra U. liko gyventi kartu su ieškove. Ieškovės teigimu, atsakovas anksčiau teikdavo išlaikymą U. maždaug po 200 Eur į mėnesį, šiuo metu – neteikia. Ieškovės teigimu, atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) santechniku, jo darbo užmokestis apie 400 Eur į savaitę. Ieškovės teigimu, be dukters U., atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi. Su dukra U., pasak ieškovės, atsakovas bendrauja epizodiškai, atsakovas atvyksta į Lietuvą 1 arba 2 kartus per metus, tuo metu jis susitinka su dukra. U. yra vieną savaitę atostogavusi pas atsakovą. Ieškovės teigimu, atsakovas retai pasidomi savo dukra. Ieškovė nurodė, jog dėl ieškinio reikalavimų ji nesikalbėjo su atsakovu, tačiau ji mano, kad atsakovas neprieštarautų, jog U. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Ieškovė nurodė, jog ji ir atsakovas yra sveiki ir darbingi.

Nedalyvaujat tėvams, Skyriuje išklausyta nepilnametės U. R. nuomonė. U. nurodė gyvenanti kartu su mama ir jos draugu, kurio vardas V., su kuriais sutaria gerai. Namuose jos niekas neskriaudžia. U. teigimu, ja rūpinasi mama. U. tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), U. kartais jam paskambina, tačiau tėtis retai atsiliepia, tėtis sako, kad dirba ir neturi laiko. Apie tai, kas U. svarbu, ji dažniausiai pasikalba su mama arba jos draugu, taip pat kartais ir su tėčiu bei močiute. U. nurodė norinti gyventi kartu su savo mama, yra dėl to tvirtai apsisprendusi, norėtų su mama gyventi, nes yra įpratusi su ja gyventi ir gerai su ja sutaria. U. nurodė, jog su savo tėčiu ji norėtų bendrauti, kartais norėtų pas jį nuvykti į svečius. Skyrius neturi duomenų, kad nepilnametės U. išreikšta nuomonė, jog jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jos mama, prieštarautų vaiko interesams. U. R. šalims pradėjus gyventi skyriumi liko gyventi kartu su ieškove, duomenų, jog ieškovė netinkamai atlikti pareigas savo nepilnametės dukters atžvilgiu, nebuvo gauta.

Tėvų pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnametės dukters U. R. išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 380 eurų į mėnesį iki vaiko pilnametystės. Materialinio išlaikymo iš atsakovo priteisimas, vaiko gyvenamąją vietą nustačius kartu su ieškove, atitinka teisėtus nepilnamečio vaiko interesus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgtina ir į aplinkybę, jog išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis neturėtų būti ribojamas tik minimalių vaiko poreikių patenkinimu. Skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimas neprieštarauja teisėtiems vaiko interesams. Skyrius šiuo metu neturi objektyvių duomenų apie užsienyje gyvenančio atsakovo turtinę padėtį.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2019 m. spalio 30 d. teisme gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriame atsakovas nurodo: „Mes su N. R. sudarėme taikos sutartį, pridedu failą, ir noriu patvirtinti, kad su taikos sutartimi susipažinau ir su viskuo sutinku, tikiuosi tai padės teismui priimti sprendimą, nes posėdyje dalyvauti negalėsiu“. Prie pareiškimo yra pridėti 2019 m. spalio 30 d. ieškovės pasirašytas pareiškimas dėl taikos sutarties sudarymo ir ieškovės pasirašyta 2019 m. spalio 30 d. taikos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš gimimo liudijimo kopijos (b. l. 4) nustatyta, kad nepilnametės U. R., gim. (duomenys neskelbtini), mama yra ieškovė N. R., o tėvas – atsakovas M. R., kurie abu toliau vadinami šalimis. Taip pat nustatyta, kad šalys nėra ir niekada nebuvo susituokusios. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog šalys kartu gyveno tris metus, po išsiskyrimo su atsakovu (2014 metų pabaiga/2015 metų pradžia) ieškovė laikinai gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja epizodiškai, į Lietuvą atvyksta apytiksliai 1 (vieną) arba 2 (du) kartus per metus ir atvykimo laikotarpiu susitinka su dukra, dukra vieną kartą buvo atostogavusi pas atsakovą (duomenys neskelbtini). Skyriuje apklausus nepilnametę dukrą U. R., pastaroji nurodė gyvenanti kartu su mama ir jos draugu V., su mama ir jos draugu sutaria gerai, niekas jos neskriaudžia. Šalių nepilnametė duktė taip pat yra nurodžiusi, kad jos tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), U. kartais paskambina tėčiui, tačiau tėtis retai atsiliepia, vėliau paaiškindamas dukrai, kad dirba ir neturi laiko.

Atsakovas į Skyrių kviečiamas neatvyko, į telefono skambučius neatsiliepė, todėl jo nuomonės išklausyti dėl ieškinio reikalavimų Skyrius neturėjo galimybės. Be to, atsakovas neatvyko ir į teismo posėdį, neteikė teismui atsiliepimo. Tai, jog būtent atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė 2019 m. spalio 30 d. taikos sutartį su prierašu, jog ,,su taikos sutartimi susipažinau ir su viskuo sutinku“, teismo nuomone, duoda pagrindą išvadai, jo atsakovas visiškai sutinka su ieškovės patikslintais reikalavimais, nors taikos sutarties atsakovas ir nepatvirtino savo parašu.

Iš taikos sutarties, kurią teismui atsiuntė atsakovas elektroninių paštu, matyti, kad šalys taikiai susitarė dėl šių punktų:

1. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), darbovietės adresas: (duomenys neskelbtini), įsipareigoja kas mėnesį iki 17 d., dukros U. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), pilnametystės mokėti po 250 Eur išlaikymui, pervedant lėšas į N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank", AB.

2. M. R. įsipareigoja išmokėti likusį iš 1 846,16 Eur 400 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą iki 2019 m. lapkričio 30 d.

3. Nustatyti U. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios registruota gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

4. Abi šalys patvirtina, kad joms yra aiškios bei žinomos visos šios Sutarties pasirašymo teisinės pasekmės.

5. Šalys susitaria, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu padengia abi šalys lygiomis dalimis.

Dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina

CK 3.174 straipsnyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja vaiko interesams. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą, 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, 3) vaiko norus ir pažiūras (LAT Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 35 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium)“.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, vadovaujasi Konstitucija, 1989 m. JT Vaiko teisių apsaugos konvencija. Teismų praktikoje turi būti laikomasi nuostatos, kad vaiko gyvenimo sąlygos su vienu iš tėvų pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos, bei intelektualios asmenybės augimas ir tobulėjimas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą, tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant, prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo, vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį), tėvo, (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes. (LAT 2006 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2005 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-242/2005).

Kadangi šalys taikos sutarties 3 puntu susitarė, kad nepilnametės U. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina, nelikus dėl to šalių ginčo, teismas nepilnametės U. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustato su motina N. R., kurios registruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis dukrai priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, popamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Kadangi atsakovas nurodė sutinkantis su taikos sutartimi, kurios 1 ir 2 punktais atsakovas įsipareigojo nuo 2019 m. lapkričio 1 d. kas mėnesį iki 17 d. mokėti po 250 Eur materialinį išlaikymą dukrai, lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. sumokėti 400 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą, teismas iš atsakovo priteisia nepilnametei dukrai U. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur dydžio kasmėnesinį materialinį periodinį išlaikymą, pinigus mokant nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki dukros pilnametystės, priteistą kasmėnesinį materialinį išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei nepilnametės dukros U. R. interesais, ir ieškovei priteisia 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, įpareigojant atsakovą jį sumokėti iki 2019 m. lapkričio 30 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma tokiu būdu: bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas; dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą; bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys ginčą išsprendė taikos sutartimi (kuri netvirtinta tik todėl, jog nebuvo atsakovo pasirašyta), vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisia ne 202 Eur (100 Eur + 250 Eur x 12 mėn. x 0,03 + 400 Eur x 0,03 = 202), o tik 50,50 Eur žyminio mokesčio (202 x 0,25), t. y. 25 procentų dydžio negrąžintiną dalį. Be to, iš atsakovo priteistina 3,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies punktas), viso iš atsakovo priteisiant 54,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį, kurio reikalavimai patikslinti 2019 m. spalio 30 d. taikos sutartimi, tenkinti.

Nepilnametės U. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios registruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 eurų (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio kasmėnesinį materialinį periodinį išlaikymą, pinigus mokant nuo 2019 m. lapkričio 1 d. kas mėnesį iki dukters pilnametystės, priteistą kasmėnesinį materialinį išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas iki einamojo mėnesio 17 dienos pervedant į N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavesti disponuoti vaikų motinai N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros U. R. interesais.

Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 eurų (keturių šimtų eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą, jį sumokant iki 2019 m. lapkričio 30 d.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,04 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 4 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.