Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

2021-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1012-336/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-22
Bylos Nr.
II-1012-336/2021
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00215-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla (S)
Nr. II-1012-336/2021
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00215-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 22 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

skundą padavusiam asmeniui S. Š.,nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens S. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2827-2021, kuriuo S. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir teismo posėdžio metu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2827-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad minėtu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2021 m. rugsėjo 10 d., 8 val. 53 min., (duomenys neskelbtini) įvažiavo į prie policijos pastatų esančią automobilių stovėjimo aikštelę pravažiuodamas kelio ženklą „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 303 punktą. Paaiškino, kad jis yra advokatas. 2021 m. rugsėjo 10 d., prieš 9 val., į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatą atvyko dėl policijos pareigūnės V. K. pranešimo atlikti jo kliento apklausos ikiteisminio tyrimo byloje. Atvykimo laikas ir vieta su tyrėja buvo suderinti iš anksto. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Mano, kad minėtu nutarimu jis buvo nubaustas nepagrįstai, nes tą dieną į policiją vyko darbo reikalais, t. y. dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu atliekame procesiniame veiksme ginant savo klientą. Kelių eismo taisyklių 3.1 punkte yra numatyta, kad aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Mano, kad šiuo atveju jo atvykimas į policijos įstaigą savo automobiliu atlikti darbo funkcijų prilygintinas aptarnaujančiam transportui kaip dirbančio asmens. Į Kėdainių rajono policijos komisariatą darbo reikalais jis važinėja daugiau kaip 20 metų, kelio ženklas Nr. 303, draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą, buvo įrengtas tik įvykio išvakarėse. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas tik 1 kartą. Mano, kad vertinant jį teigiamai, galimai padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas pasekmes, yra pagrindas jo galimai padarytą pažeidimą laikyti mažareikšmiu ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nurodė, kad šiuo metu vykdamas į Kauno a. VPK Kėdainių r. PK savo automobilį stato kitoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra priešingoje pusėje, 10-15 m. atstumu nuo policijos komisariato. Nurodė, kad jis įvažiuodamas į stovėjimo aikštelę, KET pastatyto ženklo „303“ įvykio išvakarėse, nepastebėjo.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateiktu atsiliepimu skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė, (duomenys neskelbtini), yra apribota kelio ženklo Nr. 303 ir priklauso Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pareiškėjo vairuotas automobilis neatitinka nė vienos minėto ženklo galiojimo išimties, kadangi pareiškėjas neatvežė jokių krovinių ar jų nepasiėmė, jo transporto priemonė nėra taksi automobilis, nėra pažymėta skiriamuoju ženklu „neįgalusis“. S. Š. negyvena nurodytu adresu, taip pat jis nėra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojas, t. y. nedirba kelio ženklo Nr. 303 galiojimo zonoje. Pažeidėjo skunde nurodytas argumentas, jog įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę savo veiksmus atliko praktiškai automatiškai iš įpročio, laikytinas ydingu ir netgi pavojingu, kadangi tai suponuoja, jog pažeidėjas vairuodamas transporto priemonę nuolatos neatkreipia dėmesio į jį supančią įprastą aplinką, taip nepastebėdamas pasikeitimų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovas A. M. nurodė, kad jis visiškai palaiko pateiktą atsiliepimą į skundą ir jame išdėstytus motyvus. Papildomai teismo posėdžio metu parodė, kad neginčija, jog pareiškėjas atvyko į PK dalyvauti ikiteisminio tyrimo atliekamuose procesiniuose veiksmuose, kaip advokatas. Nurodė, kad KET ženklas „303“ (duomenys neskelbtini) prie policijos komisariato buvo pastatytas 2021-09-09, 13.06 val. Mano, kad nepastebėjimas draudžiamųjų įvažiavimą ženklų, laikytinas ydingu ir pavojingu. Nurodė, kad PK nelaiko pareiškėjo dideliu pažeidėju. Nurodė, kad prie policijos komisariato, lygiagrečiai, prie buvusios areštinės, yra automobilių stovėjimo aikštele be jokių apribojimų, kur piliečiai stato savo automobilius. Skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2827-2021, buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2021 m. rugsėjo 10 d., 8 val. 53 min., (duomenys neskelbtini) įvažiavo į prie policijos pastatų esančią automobilių stovėjimo aikštelę pravažiuodamas kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 303 punktą. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 30 Eur dydžio bauda. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodoma, kad ženklas Nr. 303 draudžia motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. KET 3.1 punkte nurodyta, jog aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti.

Taigi, iš minėtų KET normų darytina išvada, kad S. Š. nepaisyti kelio ženklo Nr. 303 galėjo esant šioms sąlygoms:

1. Jei jo vairuota transporto priemonė priklausytų minėtu kelio ženklu pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;

2. jei jis pats gyventų ar dirbtų minėtu kelio ženklu pažymėtoje zonoje;

3. jei jis būtų vairavęs taksi ir į minėtu kelio ženklu pažymėtoje zonoje būtų atvežęs keleivius arba atvykęs jų paimti;

4. jei į minėtu kelio ženklu pažymėtoje zoną būtų atvežęs krovinį arba atvažiavęs jo paimti;

5. jei įmonė, įstaiga ar organizacija, į kurią vežamas (išvežamas) krovinys, yra kelio ženklo Nr. 303 galiojimo zonoje.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo ir pats S. Š. pripažįsta faktą, kad jis su savo vairuojama transporto priemone buvo atvažiavęs į prie policijos pastatų esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pravažiuodamas kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Tačiau pats pareiškėjas teigia, kad jis, vadovaujantis anksčiau išdėstytomis KET nuostatomis, įvykio metu turėjo teisę pravažiuoti pro minėtą kelio ženklą, kadangi į policijos įstaigą vyko darbo reikalais, t. y. dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu atliekame procesiniame veiksme ginant savo klientą. Ši išimtis yra numatyta KET.

Teismas pažymi, kad KET nėra atskleista sąvokos „toje zonoje dirbantiems asmenims“ reikšmė, t. y. nėra vienareikšmiškai nurodyta, ar taisyklėse numatyta minėta išimtis apima asmenis, kurių nuolatinė darbo vieta yra zonoje, kurioje draudžiamas transporto priemonių eismas, ar ir asmenis, kurie į šią zoną atvyksta tik trumpam, atlikti tam tikras darbo funkcijas.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokato darbo vieta registruojama Lietuvos advokatūroje. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad pareiškėjo darbo vieta yra Kėdainiuose, Knypavos rinkos a. 3. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pažeisti kelio ženklo Nr. 303 reikalavimus jis turėjo teisę, kadangi į policijos komisariatą atvyko dėl policijos pareigūnės pranešimo atlikti jo kliento apklausos ikiteisminio tyrimo byloje, laiko juos nepagrįstais. Pažymėtina, kad advokatas, atstovaudamas savo klientų interesus ir teikdamas teisines paslaugas, t. y. vykdydamas ir darbines funkcijas, gali vykti į įvairias įstaigas ir organizacijas. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, vykdamas į kitą įstaigą ar organizaciją, pareiškėjas turėtų teisę pažeisti kelio ženklo Nr. 303, reikalavimus, jei šis ženklas galimai būtų kitų įstaigų ar organizacijų, nei pareiškėjo oficiali darbo vieta, galiojimo zonoje. Šiuo atveju, S. Š. nėra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojas, t. y. nedirba kelio ženklo Nr. 303 galiojimo zonoje. Be to, byloje nėra nustatyta ir jokių kitų anksčiau paminėtų išimčių, dėl kurių pareiškėjas būtų turėjęs teisę pravažiuoti kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus. Darytina išvada, kad jo vairuotos transporto priemonės, šiuo atveju, negalima priskirti aptarnaujančiam transportui. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2827-2021, pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas taip pat mano, kad vertinant jį teigiamai, padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas pasekmes, yra pagrindas jo galimai padarytą administracinį nusižengimą laikyti mažareikšmiu ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad ANK 591 straipsnyje nėra numatyta tokių administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindų, kuriuos nurodo pareiškėjas. Be to, pareiškėjo padaryta veika nepatenka į ANK 12 straipsnyje nurodytų mažai pavojingų veikų sąrašą, kuriose šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, o teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas S. Š. yra profesionalus teisininkas, advokatas, todėl privalo nepriekaištingai laikytis KET reikalavimų. Teismas taip pat laiko ydinga praktika, jog pareiškėjas įvažiuodamas į automobilių aikštelę nepastebėjo draudžiančių ženklų, nors minėtas ženklas buvo pakeistas tik 2021-09-09, 13.06 val. ( pažeidimas padarytas 2021-09-10, 8.53 val.) toks nepastebėjimas pasikeitimų, gali būti skaudžios nelaimės pasekmė ateityje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, negalima vadovautis vien formaliais pagrindais. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus tai, kad S. Š. nors formaliai ir nevykdė kelio ženklo Nr. 303 reikalavimų, tačiau tuo metu jis savo automobiliu vykdė savo tarnybines funkcijas į policijos įstaigą vykdamas atstovauti savo kliento interesus (priešingų duomenų byloje nėra), automobilis buvo pastatytas netoli policijos pastato, tam skirtoje vietoje, atlikti veiksmai niekam nesukėlė jokių nepatogumų ar pavojaus, vairuodamas automobilį protokole nurodytoje vietoje, jis nesiekė pažeisti KET 303 punkto reikalavimų, o vykdė jam įstatymu priskirtas funkcijas ir uždavinius. S. Š. nurodė, kad po šio įvykio automobilį stato kitoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad S. Š. administracine tvarka praeityje yra baustas tik vieną kartą, o tai leidžia charakterizuoti pareiškėją teigiamai.

Esant išdėstytai aplinkybių visumai, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeičiant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2827-2021 ir S. Š. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti švelnesnę nuobaudą, negu ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. įspėjimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Laikytina, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo S. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2827-2021, ir S. Š. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti įspėjimą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė