Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Akmenės energija“ ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2007-06-26 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-06-11 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šildymas ginčo laikotarpiu yra registruotas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis bei nuotekų šalinimas, dujos – gamtinės. Iš pateikto 2010-10-07 prašymo matyti, kad atsakovas pateikė prašymą ieškovei dėl naujos paslaugos, mokėjimo pranešimus, atsakovui priklausantiems butams, esantiems esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), ant prašymo nurodyta atsakovo vardas ir pavardė – S. N., prašymas pasirašytas. Iš pateikto karšto vandens skaitiklių akto matyti, kad 2010-10-07, atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeistas karšto vandens skaitiklis. Aktas pasirašytas ieškovės atstovų ir atsakovo. Tarp ieškovės ir daugiabučių namų administratoriaus VšĮ „Akmenės būstas“ 2010-10-07 sudaryta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigoja atlikti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą šilumos ir karšto vandens vartotojams – fiziniams ar juridiniams asmenims Naujosios Akmenės, Akmenės ir Ventos miestuose. Ieškovė tiekė šilumos energiją atsakovo butui. Atsakovas įsipareigojo numatytais terminais ir tvarka mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją bei sistemų priežiūrą. Atsakovas savo prievolės ieškovei nevykdo nuo 2010-06-01. Atsakovui paskaičiuota skola už ieškovės teikiamas šildymo bei karšto vandens tiekimo paslaugas nuo 2010-06-01 iki 2011-09-01 liko sudaro 3 465,13 Lt, nuo 2011-03-01 iki 2011-09-01 paskaičiuotų delspinigių suma sudaro 178,44 Lt, tai patvirtina byloje esanti mokesčių paskaičiavimo pažyma už 2010-06–2011-08. Atsakovui teikiami mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį pranešimai ataskaitiniam vieno mėnesio laikotarpiui, kartu pateikiama detalizuota informacija apie mokėjimą ir šilumos paskirstymą už ataskaitinį laikotarpį. Ieškovė 2011-06-21 pranešimu kreipėsi į atsakovą, įpareigodama jį per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti skolą.

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 45 dalis numato, kad šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendime nustatė, kad atsakovui S. N. nuo 2007-06-26 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute įvestas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o ieškovei UAB „Akmenės energija“ 2003-12-22 išduota licencija Nr. L4-ŠT-13 verstis šilumos tiekimo veikla – teikti šilumą Akmenės rajono savivaldybėje. Namo, esančio(duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nėra pasirinkę šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo. 2010-10-07 tarp ieškovės ir VšĮ „Akmenės būstas“ sudarytos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 2010/10-07-01, kurios pagrindu minėtas sistemas prižiūri šilumos tiekėja – ieškovė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Apeliaciniame skunde keliamas sutartinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimo klausimas. Apeliantas nurodo, jog jis nėra su ieškove pasirašęs jokių sutarčių, todėl ieškovė negali reikšti reikalavimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Toks apelianto argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo – pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas neneigė šilumos energijos tiekimo jam fakto, neginčijo aplinkybės, jog jam nuosavybės teise priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas teisės aktų reglamentuota tvarka atsijungė nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, ar reiškė ieškovei UAB „Akmenės energija“ pretenzijas dėl ginčo laikotarpiu apskaičiuojamo patalpų šildymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis šiuo atveju sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir įgyvendinama, vadovaujantis standartinėmis šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais sąlygomis. CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai. Šių santykių pagrindu atsakovui S. N. atsiranda pareiga sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją, taip pat ir kitus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis, 6.161 straipsnio 1 dalis), šios sutarties sąlygos yra standartinės, neindividualizuotos, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos apeliantui buvo žinomos ir, nuosavybės teise valdydamas gyvenamąsias patalpas, į kurias tiekiama šilumos energija, apeliantas prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas neturi įtakos apelianto prievolei vykdyti atsiskaitymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-09-01 suteiktą šilumos energiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat akcentuoja faktą, kad bute, adresu(duomenys neskelbtini), tiekti šildymą neužsakė, todėl butas neturėjo būti šildomas, karšto vandens nenaudojo. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris šiomis aplinkybės remiasi. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis šilumos energija bei karštu vandeniu nesinaudojo. Iš ieškovės pateiktos mokesčių skaičiavimo pažymos už 2010 m. birželio–2011 m. lapkričio mėn. matyti, kad atsakovas S. N. 2010 m. birželio mėn. turėjo 380,46 Lt neapmokėtos skolos likutį, o nuo 2010 m lapkričio apskaičiuotas mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą. Taip 2011 m. rugpjūčio mėn. sąskaita sudarė 3 465,13 Lt. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad bute niekas negyveno ir negyvena, tačiau jis iš ieškovės gaudavo tiekiamą šilumos energiją, todėl jam atsirado prievolė sumokėti už gaunamą šilumos energiją ir karštą vandenį.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovui Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-10 nutartimi buvo atidėtas 109 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos (b. l. 82). Kadangi 109 Lt suma paduodant apeliacinį skundą atsakovo nesumokėta, todėl ši suma priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. N. 109 Lt valstybei nesumokėto žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.