- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- 1-2-517/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. Z.
- Nukentėjusysis
- A. L., R. P.
- Civilinis ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas
- Kategorijos
civiliniam ieškovui - Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovei Daivai Brazauskienei, veikiančiai pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999 m. rugpjūčio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 310 str. 3 d.(LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 3 m l/a ir 30 MGL 3.750,- Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio bauda, LR BK 47¹ str. (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 2) 2008 m. birželio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 20 MGL 2.600,- Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, 2010 m. kovo 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neatlikta bausmė - nesumokėta bauda 2.600,- Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų ir 00 ct.) sumoje pakeista į 120 (vieno šimto dvidešimties) valandų trukmės viešuosius darbus, abu teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. Z. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. pasikėsino padaryti paprastą svetimo turto pagrobimą, o būtent:
2013 m. spalio 25 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, kaltinamasis E. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš A. L. ir E. U. priklausančio miško, esančio adresu (duomenys neskelbtini), girininkijos 451 kvartalo, 2 sklypo (sklypo kadastrinis Nr. 8150/0002:121), jo (kaltinamojo E. Z.) pasamdytai miško kirtėjų brigadai nupjovus žalius medžius, juos supjausčius į rąstus, kurie buvo palikti kirtavietėje vėlesniam išvežimui, pasikėsino pagrobti 8 vnt. ąžuolo medienos, kurios bendras tūris yra 38,637 m³, vieną baltalksnį, kurio tūris 0,175 m³, ir vieną uosį, kurio tūris yra 2,098 m³ (viso 40,91 ktm medienos), tuo padarydamas nukentėjusiesiems A. L. ir E. U. bendrą 21.368,47 Lt (6188,74 Eur) turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes dėl miško vagystės buvo informuota policijos įstaiga.
Kaltinamasis E. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. U. su juo atsiskaitė vogtu mišku. 2013 m. rugsėjo mėnesį pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo P. P. su A. U., prašė padėti priregistruoti A. U. automobilį. Už paslaugą pažadėjo leisti išsipjauti malkų, sausuolių iš A. U. miško. A. U. ir P. P. pas jį atvažiavo dar po savaitės. A. U. pasiskundė, kad jo anūkė įvedė internetą ir už jį nemoka, o skolos ateina A. U.. A. U. paprašė, kad jis sutvarkytų šią problemą su internetu, o A. U. duos išsipjauti jam miško. A. U. sakė, kad miško yra ir jis galės pjauti. Sutiko A. U. padėti. A. U. jam davė žodinį leidimą pjauti iš jo miško sausuolius, parodė, kur yra miškas prie automagistralės Vilnius - Panevėžys link Panevėžio nuo Kurėnų k., apie 1 kilometrą nuo Statoil degalinės, parodė ribas. Vienas miško plotas yra prie pat magistralės, o dar kitas gabaliukas už 100 m. Vėliau nuvažiavo pas A. U. tartis dėl dokumentų ir jam A. U. pasakė, kad P. su sūnumi pjauna mišką. Jis pats rugsėjo mėnesį matė, kad P. P. pjauna A. U. mišką. A. U. priekaištavo, kad jis atlikinėja paslaugas, o mišką pjauna P. P.. Spalio 22 d. atvežė A. U. paruošęs sutartį, kad A. U. jam leidžia išsipjauti iš miško visus sausus, nulūžusius ir išvirtusius medžius, kuriems išpjauti nereikia leidimo. A. U. miško nuosavybės dokumentų jam nerodė, sakė, kad visi dokumentai yra pas anūką Šaukuvoje. Sutartį A. U. pasirašė 2013 m. spalio 22 d., jam žodžiu patvirtino, kad yra miško savininkas. Po sutarties pasirašymo jis susirado kirtėjų brigadą, kurios vadovas vardu Arūnas. Kirtėjų brigada atvažiavo spalio mėnesį. Jie susitiko prie Statoil degalinės, Kurėnų k. Ukmergės r. Arūnui parodė A. U. sutartį. Jis kirtėjus nuvedė į A. U. mišką ir jie pamatė, kad A. U. miške yra pripjauta žalių medžių. Darbininkams pasakė tuos medžius suskersuoti, nes jie jau nupjauti. Taip pat darbininkai nupjovė tik sausus medžius, kuriuos jiems rodė vadovas A. K.. Jis tik parodė, kur pjauti ir darbininkai patys dirbo. Medžius tik supjaustė gabalais, paruošė išvežimui, bet tam nebuvo galimybės, kadangi buvo aplinkui rapsų laukai ir labai šlapia. Išvežimą atidėjo. Incidentas su P. P. įvyko lapkričio 4 d. Jis norėjo išsiaiškinti, ar P. P. leista vežtis medieną, norėjo, kad P. P. daugiau nesivežtų, nes jau buvo daug išsivežęs. Matė, kad tą dieną buvo vežamos uosio šakos. Jie nuvyko pas A. U. ir išsiaiškino, kad P. P. turėjo žodinį leidimą pjautis ir vežtis medieną. Jam grįžus į namus, atvažiavo tas traktorius su malkomis ir jo namo kieme išvertė priekabą malkų. A. U. leido jam pjauti malkas savo miške už tai, kad jis jam suteikė teisinę pagalbą. Žalių medžių miško kirtėjams pjauti jis neliepė, jokio miško nepjovė. Įrodymų, kad buvo nupjauti žali medžiai, nėra.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. Z. neprisipažino padaręs pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų A. L. ir R. P. bei liudytojų K. B., A. K., R. P., K. G., E. U., E. V., A. Č., V. G., E. B. ir K. A. parodymais, iš dalies S. K. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. pagrindu pagarsintais šiuo metu jau mirusių nukentėjusiosios E. U. ir liudytojo P. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 33, 43-45, t. 1), byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsintais liudytojo A. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 14, 49, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 18, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu apie nekilnojamojo turto priklausomybę (b.l. 21-24, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 6, t. 1) ir vietovės schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 7-13, t. 1), pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentas) (b.l. 78, t. 2), privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma (b.l. 145, t. 3), metalinės ruletės patikros sertifikatu (b.l. 21, t. 4), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 104, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. AB „Teo LT“ raštu dėl skolos už suteiktas paslaugas bei kvitu (b.l. 105, t. 1), taip pat UAB „Sergel“ informacinio pobūdžio raštu apie skolos išieškojimą (b.l. 19, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 102, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. sutartimi dėl A. U. asmeninės nuosavybės miško pjovimo (b.l. 103, t. 1, b.l. 83, t. 3), miško pjovėjų brigados vadovo A. K. vestu žurnalu (sąsiuviniu) apie vykdytus miško pjovimo darbus įvairiose Lietuvos Respublikos vietovėse (b.l. 145, t. 2), parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 52-53, t. 1) ir vietovės žemėlapio vaizdu bei fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 54-59, t. 1), tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 88-1-00906-13 (b.l. 66, t. 1), Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kaltinamojo E. Z. paduoto skundo dėl P. P. ir A. U. sukčiavimo (b.l. 84-86, 93, t. 3) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2013-11-05 jam paskambino jo dukra V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad pas jos senelį, o jo uošvį A. U. Kurėnų k., Ukmergės r. yra policija ir aiškinasi aplinkybes dėl išpjauto miško. Nuvykęs pas A. U., rado tyrėją, taip pat buvo P. Jų šeimai priklauso du sklypai. Šiuo metu A. U. jokie miškai ir žemė nepriklauso. Kažkada A. U. priklausė miškai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau A. U. juos padovanojo jo žmonai, kuriai mirus, pagal paveldėjimą nuo 2012 metų miško dalis priklauso jam. Atvykęs pas A. U. jis sužinojo, kad A. U. kažkam leido kirsti sausuolius iš jam priklausančio miško ir, kad be sausuolių yra nupjauti ir žali medžiai. Kada ir kas nupjovė šiuos medžius, jis nežino. Jis pats niekam leidimo kirsti medžius nedavė. Miško bendrasavininkė E. U. to padaryti taip pat negalėjo, kadangi tam ji turėtų gauto jo sutikimą, o be to, ji gyveno Vilniuje. Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai buvo jo miške ir apskaičiavo, kad yra nupjauti 8 žali ąžuolai, 1 žalias uosis, 1 žalias baltalksnis, kurių bendras tūris 40,91 m³. Medžiai buvo išpjauti ir palikti miške, nes privažiuoti iki miško yra labai sunku, kadangi šlapia. Jis pats apėjo visą teritoriją, buvo išpjauti ąžuolai, uosis, nupjauti statūs, geri ąžuolai. Visi kelmai buvo šviežiai nupjauti. Medžiai buvo išpjauti pirmame sklype, kurio Nr. 121. Iš pradžių jis buvo padavęs ne tuos dokumentus. Kitame sklype medžiai nebuvo kirsti. Visas kirtimas nustatytas pirmame sklype, tik nurodytas ne tas sklypas. Iki tol miške nebuvo buvęs nuo 2008 metų. Jis pats gavo privačių miškų tarnybos leidimą išsivežti nupjautus medžius. Išpjautus likusius medžius jis išvežė ir saugo.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad A. U. yra jos dėdė. Kokie dėdės santykiai buvo su kaltinamuoju, ji nežino. Kai teko bendrauti su dėde, sakė, kad jis pasamdė žmogų, nes buvo reikalinga pagalba. Dėdė įsivaizdavo, kad tas miškas yra jo nuosavybė. U. yra kurčias, negirdintis, nežino, ar ką jis pasakytų. Šiaip jis protaujantis, tik turi trūkumų, jis sunkiai girdi, sunku su juo bendrauti. Puikiai suvokia, ką jis daro. Savarankiško ieškinio ji nereiškia, ji prisijungia prie L., sutinka su ieškinio patikslinimu, su U. pareikšta valia. Kai nuvažiavo aplankyti U., jis papasakojo, kad jam kažką turėjo duoti, bet nedavė, kad turėjo parduoti tą mišką ir jam pinigų duoti, minėjo skolą dėl interneto, kai buvo mamos laidotuvės, kad kažkokios problemos dėl interneto. Miške yra buvusi prieš mamos mirtį, 2014 m. vasarą, jau po to įvykio, mama viską aprodė. Matėsi kamienai likę, mama sakė, kad geriausi medžiai iškirsti, nieko nelikę. Alksniai, drebulės, ąžuolai ten augo. Pagrinde buvo seni ąžuolai, uosiai. Mama labai gailėjo, kad iškirsti tie medžiai. Tai yra jos senelio žemė, ten praėjo jos vaikystė. U. buvo savininkas kartu su jos tėčiu. Jie buvo bendrasavininkai. U. padovanojo savo dalį dukrai, šitą jis žinojo. Dėdė minėjo, kad kažkokį dokumentą yra pasirašęs, kažką su miško iškirtimu. Dėdė buvo piktas, kai sužinojo apie šį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti šiuo metu jau mirusios nukentėjusiosios E. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji ir A. L. yra šio miško bendrasavininkiai. Ji tik apklausos dieną (E. U. apklausiama 2014-04-24) sužinojo, kad jų miške buvo išpjauti medžiai. Ji į mišką nevažiuoja ir kiek bei kokių medžių išpjauta ji nežino. P. P. ji nepažįsta. E. Z. ji nepažįsta. Ji miško pjauti niekam neleido (b.l. 33, t. 1).
Liudytoja K. B. teisme paliudijo, kad policijos pažymoje buvo padaryta klaida nurodant, kur atliktas kirtimas. Kirtimas buvo atliktas 21, o ne 22 sklype. 2013 m. lapkričio 18 d. gavo pranešimą, o gruodžio 5 d. apsilankė miške. Lankėsi abiejuose sklypuose. Pradžioje apsilankė, kur nurodė policija, tačiau tame sklype nerado iškirstų medžių. Tada apsilankė gretimame sklype, dalyvavo savininkas L., jis sakė, kuriame sklype kirsta. Konstatavo kirtimą. Buvo iškirsta ir sausuolių, virtuolių, kurių nematavo, todėl negali pasakyti, kiek iš viso buvo iškirsta medžių. Valdos plotas yra 2 ha. Iškirsta daugiau iš vieno šono. Visas miškas yra atskiras miškelis viduryje laukų. Rado nukirstus 8 žalius ąžuolus. Matavo kelmus žalius, matėsi, kad buvo sveiki medžiai. Nukirstas baltalksnis. Jei medis būtų išvirtęs, matytųsi, kad išvirtęs. Jei medis sausas, taip pat matyti iš kelmo. Ar vienu metu daryti pjovimai, tiksliai nepamena. Pjovimas tarp mėnesio ar dviejų, nesiskirs. Jei pjauta žiemą ar vasarą, tuomet skiriasi. Nemažai buvo uosių, kurie virsta iš šaknų, jie serga ir griūna. Neišgriuvusių uosių rado tik vieną. Galėjo būti taip, kad policijos pareigūnai, kurie yra nespecialistai, sumaišė medžių rūšis. Jiems neatitiko, ką policija nurodė rašte. Jie atliko savo matavimą. Atliekant patikrinimą, dalyvavo jos kolega Kolka ir miško savininkas L.. Viską suskaičiavo, apėjo kelmus. Žala gamtai yra žalių medžių iškirtimas. Savininkai nesikreipė dėl leidimo kirsti medžius, todėl laiko, kad iškirsta neteisėtai. Jei būtų kreipęsi, būtų leidę iškirsti tik 6 kubus per du sklypus, o iškirsta 40 kubų. Žala aplinkai padaryta, kadangi medis auga daug metų, nebėra paties medžio, deguonies, dirvožemio, samanos išnyksta. Matavo pagal taisykles, siauriausioje vietoje pagal skersmenį. Kelmas nėra lygus apskritimas. Sumatavo tik tuos 10 kelmų. Gulinčių medžių nematavo. Nerūšiavo, kiek gulėjo ąžuolų, uosių. Jie išdavė leidimą L. išsivežti medieną, leidimas yra nustatytos formos. Leidimas išduotas išsivežti 40 kubų. Ąžuolai turėjo sudaryti apie 38 kubus, 2 kubai uosio.
Liudytojas A. K. parodė, kad 2013 m. spalio – lapkričio mėn., tikslios dienos jis neprisimena, jo UAB (duomenys neskelbtini), užsiimanti miškų pjovimu, darbininkai pjovė mišką, esantį Ukmergės r., prie automagistralės Vilius – Panevėžys, netoli degalinės Statoil. Su asmeniu, prisistatančiu Adu, susitiko prie šios degalinės. Jis atvažiavo su brigada, kurią sudarė septyni žmonės. Trys jų dirba su pjūklais, o keturi tvarko šakas. Buvo pjovėjai U., G ., Č.. Degalinėje prie jo privažiavo šviesios spalvos Peggo automobilis, kuriame ir sėdėjo asmuo vardu Adas, kuris prisistatė, jį atpažįsta kaip E. Z.. Pastarasis nuvedė juos į mišką ir parodė, ką reikės pjauti, rodė kažkokią sutartį, bet jis jos neskaitė. E. Z. miške aprodė medžius, kuriuos jis norėjo išsipjauti. Tame miške brigada dirbo tik vieną dieną. Jis pabuvo apie valandą iš ryto, o paskui išvažiavo ir atvažiavo tik pažiūrėti, ką padarė per dieną. Per dieną pjauti jie nebaigė. Prie miško privažiuoti buvo šlapia, todėl susitarė, kad kai E. Z. sureguliuos traktorių, tada jis atvažiuos ir išpjaus likusius medžius. E. Z. pinigų taip ir nesumokėjo. Su juo sutarties nebuvo sudaręs. Savavališkai su darbininkais nieko nedarė. Ką E. Z. parodė, tą jie ir pjovė. Pjovė ąžuolus ir uosius. Negali pasakyti, kiek buvo nupjauta stačių medžių. Vienas žalias ąžuolas, pažeistas žaibo, vienas pažeistas uosis, o visi kiti medžiai sausi. Negalėjo nupjauti sveikų 8 ąžuolų. Vykdė sanitarinį kirtimą, kuriam leidimas nereikalingas. Kai jie atėjo į mišką pjauti medžių, ar buvo jau pjautų medžių, pasakyti negali. Turi užrašus apie vykdytus darbus, tai yra paprastas sąsiuvinis, į kurį rašėsi, kiek žmonių dirbo ir kur dirbo, kurį gali pateikti teismui.
Iš Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei prie jo pateikto vietovės žemėlapio vaizdo bei fotolentelių matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. K. iš esmės patvirtino savo parodymus ir nurodė, kokius medžius Ado nurodymu pjovė (b.l. 52-59, t. 1).
Liudytojas A. K. teismui pateikė sąsiuvinį ir nurodė, kurioje vietoje yra įrašas apie nurodytus jo vadovaujamos brigados medžių kirtimo darbus. Iš šio įrašo matyti, kad įrašas darytas spalio 25 d., ties Džigito, Šaro, V. K.., A. Č.., Kęsto, Čarlio ir Vaido vardais yra nurodyti skaičiai 60 arba 70, taip pat žemiau nurodyta „Ąžuolai Kurėnuose“ (b.l. 145, t. 2).
Liudytojas R. P. parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį A. U. paprašė jo ir jo tėvo pripjauti jam malkų. Jie sutiko. Dienos neatsimena, kai jis su tėvu nuvažiavo į A. U. mišką, esantį Skabeikių k., ir pripjovė išvartų. Kadangi A. U. leido malkų prisipjauti ir jiems, tai jie pripjovė vieną priekabą malkų A. U., o kitą priekabą sau. Traktorius buvo samdytas. Malkas kaladėmis jie pjovė iš miško krašto. A. U. nesakė, kad miškas ne jo. Jis yra girdėjęs, kad A. U. E. Z. yra prašęs sutvarkyti mašinos dokumentus, bet smulkmenų nežino. 2013 m. spalio mėnesį, dienos neatsimena, pas juos atvažiavo A. U. ir paprašė, kad jis su tėvu nuvažiuotų su juo kartu į mišką ir pažiūrėtų, kas darosi. Atvažiavę jie pamatė, kad yra išpjauta daug žalių medžių. Tuomet apžiūrint mišką A. U. pasiūlė išvežti bent šakas. Šakas vežė E. K.. Jis kartu su juo sėdėjo traktoriaus kabinoje. Jiems būnant prie plento, atlėkė E. Z. ir užkirto traktoriui kelią. E. Z. pradėjo rėkti‚ ką jūs darot, kad už pjovimą jo yra sumokėti dideli pinigai ir čia yra jo malkos. Jis E. Z. pasakė, kad malkos yra A. U. ir jis tuoj atvažiuos su P. P.. Jiems atvažiavus E. Z. aiškinosi su P. P.. E. Z. pamojo kažkokiu lapu, kažkokia sutartimi. Jie visi nuvažiavo į A. U. kiemą, kuriame tarp E. Z. ir P. P. vėl kilo konfliktas. Šakos buvo nuvežtos E. Z..
Liudytojas K. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), jis dirba gal jau porą metų. Jis yra pjūklininkas ir pjauna medžius. 2013 m. rudenį jis pjovė medžius miške, esančiame prie magistralės, Ukmergės r. Į darbo vietą, kaip ir kiekvieną dieną jį su bendradarbiais nuvežė viršininkas A. K.. Buvo matyti ankstesnis pjovimas, rado nupjautus ąžuolus, gal dar buvo uosių, matė kelis išpjautus kelmus. Kokius reikės medžius tame miške pjauti jiems rodė direktorius, buvo ir savininkas, tai yra vyras, kuris šiuo metu yra salėje – E. Z.. Jie dviese vaikščiojo ir rodė, ką pjauti. Jis pagrinde pjovė sausuolius, buvo ten dar privirtusių uosių, sausų ąžuolų. Žalių ąžuolų ir kitų medžių jie nepjovė. Buvo vienas žaibo trenktas žalias medis, kurį nupjovė, bet daugiau žalių medžių nepjovė. Rado nupjautų ąžuolų. Tą dieną brigada nupjovė apie 30 kubų medienos. Nematė, kad kuris kolega būtų nupjovęs sveiką ąžuolą ar uosį. Pats savininkas sakė, kad pjauti tik sausus medžius. Kada buvo išvežti jų nupjauti medžiai, jis nematė. Nepastebėjo, ar A. K. buvo išvažiavęs, ar ne, po mišką vėliau matė vaikščiojant savininką.
Liudytojas E. U. parodė, kad iki 2013 m. spalio ar lapkričio mėn. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), Jis pjovė medžius. Tą dieną jo viršininkas A. K. jį su kolegomis savo transportu vežė į mišką. A. K. privažiavo prie degalinės, esančios ant kelio Vilnius - Panevėžys, ir pasakė, kad palauks miško savininko, tai asmuo, sėdintis salėje prie advokato, kuris parodė kelią į mišką, kuriame reikės tvarkyti medžius. Tas vyras miške jiems, t.y. pjūklininkams, rodė kuriuos medžius reikės pjauti. Medžių jis niekaip išskirtinai nežymėjo, o tik parodė. Jis rodė nudžiūvusius, ligų ir žaibo pažeistus medžius: ąžuolus, uosius. Kiek tų medžių parodė, jis neprisimena. Taip pat jis rodė įvairias medžių išvartas, kurias reikės sutvarkyti. Tame miške, toje vietoje, kurioje jie pjovė nesveikus medžius, taip pat jau buvo ir nupjautų sveikų medžių, kuriuos jam buvo pasakyta suskersuoti, t.y. supjauti į gabalus po 3 metrus. Tai buvo ąžuolas. Kiek jo buvo, neprisimena. Jam susidarė įspūdis, kad tie ąžuolai galėjo būti nupjauti vienos savaitės bėgyje. Tai jis sprendžia iš kamieno ir kelmo išpjovų, bei pjuvenų spalvos. Nei jis, nei jo kolegos tikrai nepjovė sveikų, augančių medžių. Kada išvažiavo miško savininkas, jis neprisimena. Tą dieną tame miške jie dirbo apie kelias valandas ir išvažiavo į namus, kadangi A. K. pasakė, kad jie atvažiuos kitą dieną, kai bus traktorius, tada ir supjaus viską. Tačiau daugiau A. K. jų į tą mišką nevežė.
Liudytojas E. V. parodė, kad tą dieną, kiek jis prisimena jo darbdavys A. K. jį su kolegomis kaip ir kiekvieną dieną vežė dirbti i mišką. Jie sustojo prie degalinės, esančios už Ukmergės m., važiuojant į Panevėžio m. pusę. Į degalinę atvažiavo žmogus, kuris turėjo parodyti, kurioje vietoje ir ką reikės pjauti. Jie važiavo paskui tą vyrą. Tą vyrą jis matė pirmą kartą, atpažįsta kaip E. Z.. Atvažiavus prie miško E. Z. parodė pjūklininkams, kuriuos medžius reikia pjauti. Kad tas žmogus žymėtų medžius, kuriuos reikės pjauti, nepastebėjo. Kokius medžius tas žmogus rodė, jis nežino, nematė. Jis tvarkė nupjautų medžių nupjautas šakas, t.y. jas sukrovė į krūvas. Savininkas nedalyvavo visame miško pjovimo darbe. Jie žino, ką jiems reikia pjauti. Jo darbas tik tvarkyti. Jis matė, kad jie pjovė ąžuolus, uosius, išvirtusias drebules. Ąžuolas, kurį nupjovė, buvo be žievės. Jis matė, kad toje vietoje, kur tvarkė šakas, yra anksčiau nupjautų medžių, nes matė kelmus. Pačių medžių nupjautų jis nematė. Prieš kiek laiko buvo nupjauti medžiai, kurių kelmus jis matė, pasakyti negali. Nupjautų anksčiau ir gulėti paliktų medžių nematė.
Liudytojas A. Č. parodė, kad jis pas A. K. dirbti pradėjo 2013 m. birželio mėn. 2013 m. rudenį, dienos neprisimena, jį kartu su kitais bendradarbiais A. K. vežė pjauti miško, esančio Skabeikių k., Vidiškių sen., Ukmergės r. Tą dieną kaip ir kiekvieną darbo dieną A. K. savo autobusiuku atvažiavo į kiekvieno savo darbuotojo namus ir juos visus susirinko. Jis pasakė, kad važiuos į privatų mišką pjauti nesveikų medžių. Jiems privažiavus magistraliniame kelyje Vilnius - Panevėžys esančią degalinę Statoil, A. K. sustojo. Kaip suprato, prie degalinės A. K. laukė, kol atvažiuos miško, kurį reikės tvarkyti, savininkas. A. K. miško savininkas gestu parodė važiuoti paskui jį. Atvažiavus į mišką A. K., miško savininkas ir E. U. nuėjo apžiūrėti miško, o jis su kitais darbuotojais liko ruošti darbo įrankius. Jiems buvo pasakyta pjauti tiktai pažeistus ir sausus medžius, kuriuos parodė. Jis medžių tą dieną nuo kelmų nepjovė, o tik nupjautų medžių šakas genėjo. Nuo kelmų medžius pjovė E. U.. Genėdamas nupjautų medžių šakas jis nepastebėjo, kad bent vienas iš genimų medžių prieš juos nupjaunant sveikas. Visi medžiai buvo pažeisti. Jis genėjo ąžuolo ir uosio šakas. Nupjautų medžių kamienų skersmens vidurkis buvo apie 50 ar 60 cm. Jis matė, kad yra nupjautų ir sveikų medžių, trys ąžuolai ir vienas uosis. Du nupjautus uosius suskersavo. Bet jam susidarė vaizdas, kad tie medžiai yra nupjauti maždaug prieš savaitę laiko. Taip nusprendė todėl, kad šviežiai nupjauto medžio spalva pjūvio yra šviesi, o seniau nupjauto - tamsi. Ten gulėję nupjauti sveiki medžiai, galėjo būti nupjauti gal prieš savaitę. Viso tame miške jie dirbo apie 4 val., galėjo būti išpjauta apie 10 medžių, iš jų 2 uosiai ir 8 ąžuolai. Pjovė žalią ąžuolą, bet jis buvo pažeistas žaibo. Išvažiuodami medžių šakas paliko tvarkingai sukrautas į krūvas, o pačius medžius paliko tose vietose, kur jie ir buvo nupjauti. Daugiau į tą mišką jis dirbti nevažiavo. Kiek jis prisimena, miško savininkas medžių pjovime nedalyvavo. Po to, kai A. K. ir E. U. parodė, kuriuos medžius pjauti, E. Z. išvažiavo.
Liudytojas V. G. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku. Jo darbas surinkti ir sutvarkyti medžių šakų, malkas. 2013 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, jo viršininkas A. K. jį ir kitus darbuotojus vežė dirbti į mišką. Jie važiavo į Panevėžio m. pusę. Jis prisimena, kad degalinėje laukė miško, kurį reikės tvarkyti, savininko. Miško savininkas vaikščiojo po mišką su A. K.. Nematė, kad kirtimo metu būtų nupjautas bent vienas žalias medis. Ąžuolas buvo trenktas žaibo, sausas, žievė apsilupinėjusi, nebuvo lapų.
Liudytoja E. B. teisme paliudijo, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Ji perėmė bylos tyrimą po pusės metų, iki tol atlikinėjo ikiteisminį tyrimą du tyrėjai. Ji apklausė liudytojus. Kabinete pasirodė ir pats įtariamasis, kai apklausinėjo liudytojus, nors jo nekvietė ir neinformavo. Jis atnešė prašymą susipažinti su medžiaga. Nustebo, kaip gali būti tokių sutapimų. Apklausinėjo 5-6 vyrus po pietų. Vieno vyro apklausos metu įėjo įtariamasis, dėl ko ji surašė tarnybinį pranešimą. Nepavyko susiekti su įtariamuoju, kai reikėjo įteikti kopijas. Jam buvo padarytos kopijos, ko jis pageidavo. Paskui jai nepavyko susisiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei šaukimu. Visi liudytojai buvo fojė antro aukšto, kas ten vyko, nebeprisimena. Jie stovėjo už tamsintų durų. Jai atrodo, kad kažkuris ir pasakė apklausos metu, kad praėjo įtariamasis koridoriumi, pas juos buvo aqtėjęs. Liudytojai nenurodė, kad būtų patyrę kokį poveikį iš kaltinamojo.
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato KPS tyrėjos E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014 m. gegužės 8 d., nuo 13 val. iki 16.39 val., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 88-1-00906-13 buvo apklausiami liudytojai A. Č., E. V., E. U., Š. G., K. K., V. G., į policijos komisariatą atvyko vienu metu, laukė policijos komisariato antrojo aukšto fojė ir paeiliui buvo kviečiami į apklausas. Liudytojo E. V. apklausos metu į kabinetą, kuriame buvo apklausiamas liudytojas, turėdamas klausimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atėjo E. Z., kuriam šioje byloje yra pareikštas įtarimas (b.l. 66, t. 1).
Liudytojas K. A. parodė, kad P. prašymu yra vežęs malkas vieną kartą, malkos jau buvo supjautos kaladytėmis, malkos prastos, nedidelio skersmens, alksnio, o ąžuolų tikrai nebuvo. Malkas išpylė pas P. kieme, kiemas buvo tuščias, daugiau malkų ant kiemo nebuvo. Traktorių buvo pasiskolinęs iš S. K..
Liudytojas S. K. teisme parodė, kad turėjo P. P. vežti malkas, pasikrovė priekabą, viduryje laukų atvažiavo E. Z. ir pasakė, kad tai jo miškas, jie tarpusavyje susiginčijo. Tada nuvežė medieną E. Z. į namus, į Deltuvos miestelį. Tarp jo vežamos medienos ąžuolų nebuvo. Ėmė lazdyno, uosio kaladėles, sausuolius, šakas.
Teismo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti šiuo metu jau mirusio liudytojo P. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, spalio mėnesio pradžioje pas jį į namus atvažiavo jo uošvio kaimynas A. U., kuris paprašė pripjauti malkų iš jo miško. A. U. 89 metai ir pats to padaryti negali. A. U. jam parodė, kur yra jo miškas. Miškas yra dešinėje automagistralės Vilnius – Panevėžys, už Statoil degalinės. A. U. sakė pjauti tik išgriuvusius ir sausus medžius. Pjauti medžius pradėjo kažkur 2013 m. spalio 7 d. Jam padėjo jo sūnus R. P.. Pjovė nugriuvusius medžius, kurie yra arčiau krašto, nes toliau nuo krašto yra sunkiau išvežti. Pasamdytu traktoriumi nuvežė vieną priekabą malkų A. U., kitą - sau. 2013 metais, tikslios datos jis neprisimena, bet maždaug prieš mėnesį laiko (P. P. apklausiamas 2013-11-05) jis supažindino A. U. su A. Z., kuris prisistatinėja advokatu. A. U. turėjo problemų dėl mašinos registracijos. Ką A. U. tarėsi su E. Z., jis negirdėjo, tik girdėjo, kad už paslaugas A. U. leis E. Z. pasipjauti savo miške malkų. Dar su A. U. pas E. Z. važiavo dėl interneto. Po gerų dviejų savaičių, kai jis A. U. nuvežė priekabą malkų, pas jį atvažiavo A. U. ir paprašė jį palydėti į jo mišką, nes anūkas matė, kad miške yra išpjauta daug žalių medžių. Jis su A. U. nuvažiavo į mišką ir tikrai pamatė, kad yra išpjauta daug žalių ąžuolų ir uosių, todėl jis paskambino į policiją. Kol laukė policijos, A. U. pamatė degalinėje traktorių ir paprašė, kad jis su priekaba nuvežtų į Kurėnus šakų, traktoristas sutiko. Miške dar buvo jo sūnus Raimondas, kuris padėjo prikrauti šakų nuo tų žalių nupjautų medžių. Traktoriui važiuojant link kelio, jį sustabdė iš kažkur atsiradęs E. Z.. Jis pradėjo reikšti pretenzijas, kad vežasi jo šakas. Jis tuo metu A. U. parvežė namo, o jo sūnus Raimondas važiavo traktoriumi, rodė kelią. Sūnus jam paskambino ir pasakė, kad E. Z. neduoda pravažiuoti, todėl jis nuvažiavo į vietą. E. Z. rėkė, kad čia jo malkos. Jis nusileido E. Z.. Kai atvažiavo policininkas, jis ir A. U. parodė miške nupjautus medžius. Jis nežinojo, kad tas miškas ne A. U.. Jis tame miške žalių medžių nepjovė, žalius medžius išpjovė E. Z. samdyti pjovėjai, tik E. Z. nespėjo išvežti medienos. E. Z. visą kaltę dėl išpjautų medžių nori suversti jam (b.l. 43-45, t. 1).
Teismo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti liudytojo A. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013 m., maždaug spalio pabaigoje pas jį į namus atvažiavo P. P. su kažkokiu nepažįstamu vyru. Tas nepažįstamas vyras turėjo sutvarkyti jo internetą ir šis už tai leido šiam vyrui miške, esančiame Sabeikių k., Ukmergės r., pjauti sausuolius. Šis miškas anksčiau priklausė jam, o šiuo metu priklauso jo žentui A. L.. Jis namie neturi jokių dokumentų. Apie tai, kad leido pjauti sausuolius, žentui jis nesakė. 2013-11-05 ryte pas jį atvažiavo P. P. ir pasakė, kad yra išpjauti ne tik sausuoliai, bet ir žali medžiai. Jis leido E. Z. pjauti tik išvirtusius medžius. Jam E. Z. buvo davęs tokį popierių pasirašyti, kad jis leidžia jam pjauti išvartas iš miško, o jis išpjovė viską neklausę. Jis sunkiai vaikšto, beveik niekur neina, taip pat beveik nieko negirdi. P. P. jis buvo leidęs prisipjauti priekabą išgriuvusių medžių sau ir jam. E. Z., kaip žmogui už pagalbą, jis leido prisipjauti priekabą išgriuvusių medžių, o jis jį apgavo. Jis ne tik nepadėjo jam su internetu ir mašinos technikine, bet dar ir išpjovė ąžuolus. E. Z. pasinaudojo jo senatve (b.l. 13, 49, t. 1).
Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. L. pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-01-19 išrašus, iš kurių matyti, kad Skabeikių k., Vidiškių sen., Ukmergės r., esančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 8150-0002-0121, kadastrinis Nr. 8150/0002:121 Rečionių k.v., ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 8150-0002-0122, kadastrinis Nr. 8150/0002:122 Rečionių k.v., nuosavybės teisės registruotos po ½ dalį E. U. vardu Paveldėjimo teisės liudijimo, 2002-08-01, Nr. 7016-G, pagrindu ir A. L. vardu Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2011-01-13, Nr. RS-231, pagrindu (b.l. 18, 21-24, t. 1).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2013 m. lapkričio 5 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta - A. L. priklausantis miškas, esantis Skabeikių k, Vidiškių sen., Ukmergės r., važiuojant keliu Vilnius - Panevėžys sustojus prie 81-ą km žyminčio ženklo, dešinėje pusėje už 90 m matomas 200 m pločio miškelis. Įėjus į mišką ir paėjus apie 30 m matomas nupjautas uosis, kurio kelmo skersmuo 104 cm. Medis supjaustytas apie 3 m ilgio gabalais. Paėjus į dešinę pusę už 20 m, 10 m iki miško krašto matomas nupjautas ąžuolas, kurios kelmo skersmuo plačiausioje vietoje 103 cm. Dešinėje pusėje už 30 m matomas nupjautas ąžuolas. Medžio kelmo skersmuo 125 cm, paėjus dar dešiniau už 25 m matomas nupjautas uosis, kurio kelmo skersmuo 130 cm. Nuo šio medžio paėjus gilyn į mišką, už 5 m matomas nupjautas uosis, kurio kelmo skersmuo 92 cm. Priekyje maždaug už 18 metrų, šiek tiek dešiniau matomas nupjautas uosis, kurio kelmo skersmuo 92 cm. Kairės už 30 m yra nupjautas uosis, kurio kelmo skersmuo 100 cm. Priekyje už 30 m, 25 m nuo dešinio miško krašto yra nupjautas uosis, kurio kelmo skersmuo 66 cm. Priekyje maždaug už 30 m, miško gale yra nupjautas ąžuolas, kurio kelmo skersmuo 93 cm. Visi nupjauti medžiai supjaustyti į maždaug 3 m. ilgio gabalus. Prie visų kelmų matosi šviežios pjuvenos. Nupjauti medžiai apgenėti, be šakų. Žiūrint nuo kelio Vilnius– Panevėžys pusės, dešinėje miško pusėje pasėliuose yra išvažinėtas lauko kelias, kuris veda link Kurėnų k. Kelias šlapias, juo privažiuoti dėl šlapios žemės nėra galimybės. Matosi sulyti traktoriaus ratų pėdsakų fragmentai. Dešinėje miško pusėje yra supjaustyti medžiai ir šakos (b.l. 6, t. 1).
Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateiktoje fotolentelėje užfiksuotas įvykio vietas vaizdas iš viršaus bei nupjauti medžiai ir likę kelmai (b.l. 7-13, t. 1).
Pažymoje apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmente nurodyti miško žemės sklypai Nr. 8150/0002:121 Rečionių k.v. ir Nr. 8150/0002:122 Rečionių k.v. (b.l. 78, t. 2).
Iš 2013-12-05 Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė K. B. patikrino A. L. ir E. U. privatų miško sklypą, kadastrinis Nr. 8150/0002:122 ir nustatė, kad jame nėra neteisėtų miško kirtimų. Medžiai neteisėtai iškirsti netoliese esančiame, tiems patiems savininkams priklausančiame privačiame miško sklype, kadastrinis Nr. 8150/0002:121, esančiame Ukmergės miškų urėdijos, Taujėnų girininkijos 451 kvartalo 2 sklype. Neteisėtai iškirstų žalių medžių kelmų skersmenys yra 1) A-89 cm, 2) A-67 cm, 3) A-100 cm, 4) A-115 cm, 5) A-44 cm, 6) A-100 cm, 7) A-77 cm, 8) A-83 cm, 9) U-56 cm, 10) Bt-20 cm (b.l. 145, t. 3).
Iš 2013-10-04 Patikros sertifikato Nr. 1269074 matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos metalinė ruletė Nr. K 960 4 (medienos ir žemės naudmenų matavimui) yra tinkama, patikros sertifikatas galioja iki 2016-10-04 (b.l. 21, t. 4).
Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis E. Z. pateikė AB Teo LT raštą dėl skolos už suteiktas paslaugas bei mokėjimo kvitą 313,52 Lt sumai, adresuotus A. U., taip pat UAB „Sergel“ 2013-10-08 raštą, adresuotą A. U. dėl skolos (b.l. 19, 104, 105, t. 1).
Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis E. Z. pateikė 2013-10-22 Sutartį dėl A. U. asmeninės nuosavybės miško pjovimo, iš kurios turinio matyti, kad A. U. leidžia E. Z. nuo 2013-10-22 iki 2013-12-31 neatlygintinai išsipjauti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame miške visus sausuolius medžius: ąžuolus, uosius, klevus, beržus ir kitus medžius, juos pasiimti ir parsivežti (b.l. 102, 103, t. 1, b.l. 83, t. 3).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2014-04-25 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. Z. skundą, nes P. P. ir A. U. savo veiksmais nėra padarę nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. (b.l. 84-86, 93, t. 3).
Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL (nuo 2015 m. sausio 1 d. viršija 3 MGL, t. y. 390 Lt (112,98 Eur) dydį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija), juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014). Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Skabeikių k., Vidiškių sen., Ukmergės r., kadastrinis Nr. 8150/0002:121 Rečionių k.v., 2013 m. spalio 25 d. nuosavybės teise po ½ dalį priklausė A. L. ir E. U., kuri šiuo metu jau yra mirusi ir jos teises baudžiamajame procese perėmė dukra R. P., paveldėjusi E. U. nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo dalį (b.l. 123, 124, 143, 144, t. 2, b.l. 4-13, t. 3).
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šiame miškų ūkio paskirties žemės sklype 2013 m. spalio 25 d. buvo iškirsti 8 žali ąžuolai, 1 žalias uosis ir 1 žalias baltalksnis, kurių bendras tūris 40,91 m³. Nors įvykio vietos apžiūros protokole buvo nurodyta, kad įvykio vietoje iškirsti 3 ąžuolai ir 6 uosiai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įvykio vietos apžiūrą 2013-11-05 atlikęs tyrėjas nėra miškų ūkio specialistas, galintis tinkamai aprašyti įvykio vietą ir teisingai įvertinti nukirstų medžių rūšis, remiasi Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiosios specialistės K. B. 2013-12-05 Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma ir joje pateiktomis išvadomis, jog miško sklype, kadastrinis Nr. 8150/0002:121, esančiame Ukmergės miškų urėdijos, Taujėnų girininkijos 451 kvartalo 2 sklype neteisėtai iškirsti žali medžiai: 8 ąžuolai, 1 uosis ir 1 baltalksnis. Teisme apklausta K. B. patvirtino, jog atlikdama patikrinimą, matė, jog sklype buvo iškirsta ir sausuolių, taip pat buvo išvirtusių uosių, tuo tarpu ji aprašė ir išmatavo tik iškirstus žalius medžius, kuriuos matė buvus sveikus medžius. Teismas neturi pagrindo netikėti šios specialistės atlikto patikrinimo, kuris buvo atliktas sertifikuota metaline rulete, iš karto gavus pranešimą apie neteisėtą kirtimą, tai yra 2013-12-05, rezultatais bei jos teisme duotais parodymais, kuriuos be to patvirtina ir kiti bylos įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu kaltinamojo pateiktas Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matuotojų R. M. ir G. B. iškirstų medžių tūrio įvertinimas pagal kelmus buvo atliekamas 2015-10-27, tai yra praėjus dvejiems metams nuo medžių iškirtimo. Tiek miškų tarnybos specialistė, tiek nepriklausomi matuotojai įvykio vietoje naudojo vizualinį metodą, todėl akivaizdu, kad tikslesnis medžio būklės įvertinimas yra tas, kuris darytas iš esmės iš karto po jų iškirtimo, o ne praėjus dvejiems metams. Be to, iš pateiktų atestatų (b.l. 146-149, t. 3) matyti, kad R. M. ir G. B. suteikta nepriklausomo medienos matuotojo matavimo rąstų matavimo linijomis arba kitomis automatizuotomis tūrio matavimo linijomis kvalifikacija, nenukirsto miško matavimo kvalifikacija ir apvaliosios medienos matavimo rankiniu būdu kvalifikacija, taip pat suteikta teisė vykdyti nenukirsto miško matavimą, ir stiebų medienos kokybės vertinimą, apvaliosios medienos matavimą rankiniu būdu ir automatizuotomis tūrio matavimo linijomis bei medienos kokybės vertinimą. Tuo tarpu kad šiems matuotojams suteikta teisė vertinti iškirstų medžių tūrį bei jo būklę pagal kelmus, byloje duomenų nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, nepriklausomų medienos matuotojų pateiktomis išvadomis teismas nesiremia.
Teisme nustatyta, kad 2013 m. spalio 25 d. miške, kadastrinis numeris 8150/0002:121 Rečionių k.v., medžius pjovė (duomenys neskelbtini), darbininkai, vadovaujami A. K., kuris teisme patvirtino, kad medžius pjovė E. Z. prašymu, pats E. Z. miške parodė, kuriuos medžius pjauti. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir medžių pjovimo bei tvarkymo darbus atlikę K. G., E. U., E. V., A. Č. ir V. G., paneigdami E. Z. nurodytą aplinkybę, kad jis nerodė konkrečiai kuriuos medžius pjauti. Ir nors tiek kaltinamasis E. Z., tiek jo prašymu darbus atlikę UAB „Derukas“ darbuotojai teisme tvirtino, kad pjovė tik sausus medžius, išskyrus vieną žalią ąžuolą, kuris buvo pakirstas žaibo, bei vieną pažeistą žalią uosį, teismas šiuos parodymus vertina kritiškai.
Kaltinamojo E. Z. parodymai vertinami kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, jo parodymai nebuvo nuoseklūs, prieštarauja kitiems bylos įrodymams, taip yra ir nelogiški. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad tik pasamdė brigadą, kuri suskersavo P. P. ir R. P. nupjautus medžius, pats matė P. P. ir R. P. pjaunančius žalius medžius, tuomet ir pasirašė su A. U. sutartį, kad pastarasis jam leidžia išsipjauti sausus medžius.
Motyvuojamoji dalis
Tuo tarpu medžių pjovimo bei tvarkymo darbus kaltinamojo užsakymu atlikusios įmonės (duomenys neskelbtini), darbuotojai teisme patvirtino, kad pjovė tuos medžius, kuriuos jiems parodė kaltinamasis E. Z.. Taigi kaltinamojo E. Z. nurodytos aplinkybės, kad jo pasamdyti žmonės tik suskersavo jau nupjautus medžius, paneigti liudytojų A. K., K. G., E. U., E. V., A. Č. ir V. G. parodymais.
Be to, kaltinamojo aiškinamos aplinkybės, žinant, kad kaltinamasis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atrodo nelogiškos dėl to, kad kaltinamasis, pasirašydamas sutartį su A. U., neįsitikino, kad senolis tikrai yra miško savininkas, dėl medžių kirtimo su A. U. pasirašė jau po to, kai matė, jog P. P. neva neteisėtai pjauna svetimą mišką. Pažymėtina ir tai, kad pats neteisėtų veiksmų nebandė stabdyti, įrodymų, kad pranešė atsakingoms tarnyboms apie neteisėtus kitų asmenų veiksmus, byloje taip pat nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek kaltinamasis, tiek jo prašymu medžių pjovimo darbus atlikę darbininkai nurodo, kad kirto tik sausus medžius, išskyrus vieną žalią ąžuolą, pakirstą žaibo, bei pažeistą uosį. Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, kad būtent po šių medžių kirtimo darbų buvo nustatyta, kad be sausų medžių iškirsta ir 8 žali ąžuolai, 1 žalias uosis ir 1 žalias baltalksnis. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojo A. K., kuris vadovavo miško pjovėjų brigadai, parodymai šiuo klausimu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad kaltinamasis miške aprodė medžius, kuriuos jis norėjo išpjauti, pagrinde – ąžuolus, liepė pjauti ir sausus, gulinčius medžius, ir žalius ąžuolus, kai atėjo į mišką, matė, kad ten pjautos malkos, bet kad būtų išpjauti žali medžiai, to jis tikrai nematė. Akistatos su E. Z. metu A. K. patvirtino, kad E. Z. parodytų išpjauti medžių dalis buvo žalių. Ir tik papildomos apklausos metu liudytojas A. K. jau nurodė, kad įvykio vietoje matė išpjautus didelius medžius. Tuo tarpu teisme pasakyti, ar atėjus į mišką buvo išpjautų medžių, negalėjo. Teisme A. K. jau paliudijo, kad jo brigada nupjovė vieną žalią ąžuolą, pažeistą žaibo, vieną pažeistą uosį, visus kitus medžius – sausus. Kad miške jau buvo nupjautų medžių, parodė liudytojai K. G., E. U. ir A. Č., tuo tarpu liudytojas E. V. nurodo, kad matė tik medžių kelmus, paliktų nupjautų medžių nematė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą buvo apklaustas 2014-04-08, tuo tarpu akistata su kaltinamuoju įvyko 2014-04-30 ir iš karto po to liudytojas A. K. patikslino savo parodymus. Teismas pažymi, kad kiti medžių pjovimo darbus atlikę asmenys kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo byloje buvo apklausti jau vėliau, tai yra 2014-05-08. Tyrėjos E. B. teisme duoti parodymai bei byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad visi liudytojai, tai yra A. Č., E. V., E. U., Š. G., K. G., V. G. į policijos komisariatą atvyko vienu metu, laukė policijos komisariato antro aukšto fojė ir paeiliui buvo kviečiami į apklausas, o liudytojo E. V. apklausos metu į kabinetą atėjo ir pats E. Z., kas leidžia teismui manyti, jog kaltinamasis, liudytojų apklausos dieną būdamas policijos komisariato patalpose, galėjo įtakoti atitinkamų, jam palankių parodymų davimą, nes iš šių parodymų turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai, duodami parodymus, galimai juos buvo suderinę, šių parodymų iš esmės laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas remiasi pirminiais A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, šiuos pirminius parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Būtent A. K. teismui pateikė sąsiuvinį su savo užrašais apie vykdytus darbus, iš kurių nustatyta, kad medžių kirtimas vyko būtent spalio 25 d., o tai, kad prie šios dienos įrašų nurodyta „Ąžuolai Kurėnuose“, akivaizdu, kad kaltinamojo E. Z. užsakytų šių darbų tikslas buvo nupjauti atitinkamą kiekį ąžuolų, kas, teismo vertinimu, ir buvo padaryta. Kaltinamojo iškelta versija, kad jau atvykus į mišką su pasamdyta brigada, jis rado nupjautus žalius medžius, kuriuos jo pasamdyti darbininkai tik supjovė, o patys pjovė tik sausus medžius, nepasitvirtino.
Teisme iš P. P. (pastaba: pastarojo, kaip mirusio asmens, parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu) ir R. P. parodymų matyti, kad jie A. U. prašymu miške, esančiame Skabeikių k., taip pat pjovė malkas, o teisme apklaustas liudytojas R. P. patvirtino, kad pjovė tik išgriuvusius ir sausus medžius. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje. Be to, aplinkybė, kad leido prisipjauti P. P. sausuolių, yra patvirtinta ir bylos procese nedalyvavusio A. U. pagarsintais parodymais teisme. Kad P. P. prašymu vežė malkas, teisme patvirtino liudytojas K. A., nurodęs, kad malkos buvo prastos, alksninės, nedidelio skersmens. Kitą kartą P. P. prašymu malkas vežė S. K. jau po to, kai kaltinamojo prašymu pasamdyta brigada atliko medžių kirtimo darbus. Liudytoju apklaustas S. K. teisme patvirtino P. P. ir R. P. nurodytas aplinkybes, kad tą kartą tarp P. P. ir E. Z. kilo ginčas, E. Z. nurodė, kad tai jo (kaltinamojo E. Z.) miškas, atitinkamai pakrautą medieną nuvežė ne P. P., o E. Z., kas tik patvirtina, kad būtent kaltinamasis E. Z. pretendavo į tuo metu miške jo prašymu pasamdytos brigados iškirstus medžius.
Kaltinamasis E. Z. teismui pateikė 2015-09-02 antstolės Jūratės Blažienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. 8150/0002:121, yra 77 nupjauti medžių kelmai (b.l. 149-169, t. 2), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės konstatuotos praėjus beveik dvejiems metams po nagrinėjamo įvykio, jos nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai. Be to, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad miške buvo pjaunami ir sausi medžiai, todėl bendras nupjautų medžių kelmų skaičius nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalykas šiuo atveju yra tik žali medžiai.
Tai, kad kaltinamasis E. Z. su A. U. 2013-10-22 sudarė sutartį dėl A. U. miško pjovimo, jo kaltės nepaneigia. Kaip matyti iš sutarties turinio, E. Z. sutartimi buvo leista neatlygintinai išsipjauti visus sausus medžius, tuo tarpu byloje nustatyta, kad E. Z. užsakymu be sausų medžių buvo išpjauti 8 žali ąžuolai, 1 žalias uosis ir 1 žalias baltalksnis, kuriems iškirsti leidimas įstatymų nustatyta tvarka išduotas nebuvo, be to, be miško savininkų žinios. Kaltinimas dėl sausų medžių išpjovimo ir pasikėsinimo juos pagrobti E. Z. apskritai nebuvo pareikštas.
Pažymėtina, kad pagal E. Z. skundą dėl galimai neteisėtų P. P. ir A. U. veiksmų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. požymius, nes tariama nusikalstama veika, kuomet P. P. ir A. U., neva susitarę ir žinodami, kad miškas yra ne A. U., atliko neteisėtus veiksmus, yra akivaizdžiai neteisinga.
Visų šių baudžiamosios bylos duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad E. Z. tik prisidengęs su A. U. sudaryta sutartimi, kuri be kita ko buvo sudaryta net ir ne su tikruoju miško savininku, pasamdė žmones, ir nors žinojo, kad leidimas kirsti žalius medžius teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduotas, rodė, kokius medžius kirsti ir pastarieji iškirto žalius medžius bei juos suskersavo, taip paruošė išvežimui aštuonis ąžuolus, kurių bendras tūris yra 38,637 m³, vieną baltalksnį, kurio tūris 0,175 m³, ir vieną uosį, kurio tūris yra 2,098 m³ (viso 40,91 ktm medienos). Tokiu būdu kaltinamasis E. Z. pasikėsino šiuos medžius pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes dėl miško vagystės buvo informuota policijos įstaiga.
Įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog E. Z. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. E. Z. kaltė byloje yra įrodyta visiškai, kaltinime patikslinant pasikėsinimo padaryti vagystę aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. Z. buvo inkriminuojami nusikalstami veiksmai ir pagal žymes nusikaltimo, numatyto BK 270 str. 1 d., tai yra patikslinus kaltinimą, E. Z. buvo kaltinimas tuo, kad jis, pažeisdamas 2004 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. DI-386 d. „Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo“ 3 str. (teisė kirsti mišką įgyjama, gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos) reikalavimus ir 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir panaudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 str. (leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: 20.1. šviesinimo ir valymo kirtimus iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose; 20.2. rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos; 20.3. rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertamos tik vėjalaužos; 20.4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu koks medelyno amžius; 20.5. neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medelynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 20.6. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę) reikalavimus, laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. lapkričio 5 d., neturėdamas leidimo, iš A. L. ir E. U. priklausančio miško, esančio adresu: Skabeikių k., Vidiškių sen., Ukmergės raj., Taujėnų girininkijos 451 kvartalo, 2 sklypo (sklypo kadastrinis Nr. 8150/0002:121), išpjovęs ir pasikėsinęs pagrobti žalius medžius, t.y. 8 (aštuonis) ąžuolus, 1 (vieną) uosį ir 1 (vieną) baltalksnį (viso: 40,91 ktm medienos), gamtai padarė didelę 1.800,04 Lt žalą.
Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams, ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, traukiamas atsakomybėn pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 270 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti ne tik žalos dydį, bet ir tai, ar žala galima (BK 270 straipsnio 1 dalis), ar atsiradę padariniai yra realūs (BK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156/2009).
Kadangi BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – šiame straipsnyje numatytų padarinių atsiradimas. Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams, ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme. Pažymėtina, kad BK 270 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra kiek neįprasta, nes padariniais šiuo atveju laikoma ne nusikalstamos veikos nulemta žala, o būtent tokios žalos grėsmė, kuri BK 270 straipsnio 1 dalies prasme yra laikoma padariniu, kurį reikia įrodinėti. Jeigu tokios grėsmės neatsiranda, tai asmeniui už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus gali kilti administracinė atsakomybė. Svarbu ir tai, kad kiekvienas aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas iš esmės gali sukelti pavojų (tačiau realiai nesukelia) tam tikroms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.
BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių, t. y. kartu ir aplinkos teršimo, pažeidimo sudėtis apibūdinama pavojaus ir didelės žalos ar kitų sunkių padarinių grėsmės požymiais. Tuo tarpu BK 270 straipsnio 2 dalyje kalbama apie realiai padarytą žalą. Pažymėtina, kad ir grėsmės (BK 270 straipsnio 1 dalis) ir realios žalos padarymo (BK 270 straipsnio 2 dalis) atvejais žalos dydis apskaičiuojamas pinigine išraiška.
Teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinys įvertinamas ad hoc (konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą). Tai reiškia, kad tokio požymio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą su vertinamuoju požymiu, visų pirma turi išaiškinti tokio požymio turinį, po to įvertinti jį konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2006). Tokiu atveju teismas turi įvertinti, kokiai gyvūnijos ar augmenijos rūšiai ir daliai atsirado grėsmė, gresiančios žalos aplinkai pobūdį, mastą ir pavojingumą, nukentėjusiojo gamtos ištekliaus atkūrimo galimybes, žalos dydžio piniginę išraišką ir kitas aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad privačiame miške neteisėtai buvo iškirsti 8 žali ąžuolai, 1 žalias uosis ir 1 žalias baltalksnis, kurių bendras tūris 40,91 m³. Valstybinė miškų tarnyba vadovaudamasi tuo metu galiojančia tvarka, paskaičiavo, jog šia neteisėta veika miške, aplinkai buvo padaryta 1800,04 Lt žala, kas atitinka 521,33 Eur sumą. Taigi akivaizdu, kad buvo pažeistos teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos taisyklės, reali žala aplinkai buvo padaryta, tačiau apskaičiuoto dydžio, tai yra 521,33 Eur dydžio žala aplinkai, teismo vertinimo, nelaikytina didele. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad buvo įvykdytas neplynas kirtimas, kad tai būtų saugoma teritorija, duomenų byloje nėra. Kad neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo iškirtus 8 žalius ąžuolus, 1 žalią uosį ir 1 žalią baltalksnį, galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, byloje nėra įrodymų. Kadangi nenustatyti BK 270 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, asmuo baudžiamojon atsakomybėn negali būti traukiamas. Esant tokioms aplinkybėms teismas išteisina E. Z., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 270 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji A. L. ir E. U., kurios procesines teises po jos mirties byloje perėmė pastarosios dukra - nukentėjusiąja teisme pripažinta R. P. (b.l. 123, 124, 143, 144, t. 2), pareiškė ieškinį, kurį patikslinęs vienas iš nukentėjusiųjų A. L., prašė iš E. Z. jų naudai lygiomis dalimis priteisti padarytą ir neatlygintą 21368,47 Lt turtinę žalą, kuri atitinka 6188,74 Eur sumą bei 1400 Lt (405,47 Eur) dydžio advokato išlaidas.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems nuosavybės teise priklausančiame miško sklype buvo neteisėtai iškirsti 8 žali ąžuolai, kurių bendras tūris 38,637 m³, 1 žalias uosis, kurio bendras tūris 2,098 m³ ir 1 žalias baltalksnis, kurio tūris 0,175 m³. Ikiteisminio tyrimo metu, tai yra 2013-12-09, įvykio vietoje visa rasta mediena buvo perduota saugojimui nukentėjusiajam A. L. (b.l. 25, t. 1). Išmatavus perduotą medieną, buvo nustatyta, kad A. L. perduotų uosio rąstų tūris - 30,78 ktm, ąžuolo rąstų tūris – 5,19 ktm, ką patvirtina 2014-10-02 VĮ Ukmergės miškų urėdijos raštas (b.l. 74, t. 2). Kadangi nukentėjusiajam grąžintos uosio medienos tūris didesnis už neteisėtai iškirsto žalio uosio tūrį, civilinis ieškinys dėl neteisėtai iškirsto žalio uosio byloje nereiškiamas. Tuo tarpu neteisėtai iškirstų žalių ąžuolų tūris 38,637 m³, o nukentėjusiajam buvo grąžinta tik 5,19 m³, todėl ieškovas pagrįstai prašo jam atlyginti žalą už šią dalį, t.y. už 33,447 m³ negrąžintos ąžuolo medienos ir už 0,175 m³ baltalksnio medienos. Pagal VĮ Ukmergės miškų urėdijos miškų urėdo 2013 m. birželio 28 d. patvirtintas mažmenines apvaliosios medienos pardavimo kainas, įsakymo Nr. T1-61 (b.l. 2, t. 2), baltalksnio medienos 1 ktm. kaina buvo 98,50 Lt. Kadangi šiuo įsakymu žemiausios ąžuolo klasės, tai yra D klasės medienos kainos nepatvirtintos (b.l. 5, t. 2), teismas remiasi VĮ Ukmergės miškų urėdijos miškų urėdo 2014 m. spalio 1 d. patvirtintomis mažmeninės apvaliosios medienos pardavimo kainomis, įsakymo Nr. T1-129 (b.l. 75, t. 2), pagal kurias ąžuolo medienos 1 ktm. kaina buvo 638,36 Lt. Esant nustatytoms aplinkybėms, už negrąžintą 33,447 ktm dalį ąžuolo medienos nukentėjusieji ieškiniu pagrįstai prašo atlyginti 21351,23 Lt turtinę žalą, o už 0,175 ktm baltalksnio medienos – 17,24 Lt turtinę žalą, iš viso 21368,47 Lt, kas sudaro 6188,74 Eur turtinę žalą. Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad neteisėtai nukirstus žalius medžius išsivežė pats kaltinamasis, tačiau jo neteisėti veiksmai, pasirengiant daryti nusikaltimą, tai yra medžių nupjovimas, sudarė sąlygas galimai kitiems pašaliniams asmenims iš miško sklypo išsivežti nukirstą medieną. Kadangi žala nukentėjusiesiems padaryta nusikalstamais E. Z. veiksmais, o žalos dydis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ieškinys yra tenkintinas pilnai (BPK 115 str. 1 d.).
Pagal BPK 115 str. 3 d. nuostatas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Taigi įstatymas numato vienintelį atvejį civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu – kai kaltinamojo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kadangi E. Z. pagal BK 270 str. 1 d. yra išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, baudžiamojoje byloje pareikštas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinis ieškinys dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo yra paliktinas nenagrinėtu.
Nukentėjusysis A. L., pagal įgaliojimą atstovaujantis ir kitos nukentėjusiosios R. P., pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjusios mirusios nukentėjusiosios E. U. turto dalį, interesus, baudžiamojoje byloje reikšdamas patikslintą civilinį ieškinį, šalia kitų dokumentų pateikė teismui ir apmokėjimo kvitą pagal pateiktą sąskaitą (b.l. 76-77, t. 2), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje, paslaugoms apmokėti. BPK 106 str. 2 d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, po 2014 m. rugpjūčio 21 d. bylos perdavimo teismui ir paskyrus pirmą teismo posėdį 2014 m. rugsėjo 9 d., advokatas V. Kersnauskas, pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiojo A. L. interesus byloje nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. (b.l. 125, 131, 136-140, t. 1), kurį atstovavo viso proceso bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi baudžiamąją bylą perdavus į teismą, teisminis procesas truko daugiau kaip dvejus metus, per kurį įvyko 23 (dvidešimt trys) teismo posėdžiai, nukentėjusįjį A. L. atstovaujantis advokatas, kaip jo atstovas byloje, paruošė ir bylos nagrinėjimo teisme metu teikė teismui patikslintą civilinį ieškinį ir kitus raštiškus prašymus, todėl, atsižvelgiant tiek į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo E. Z., kaip dirbančio asmens, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiojo A. L. patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo E. Z., tokiu būdu nukentėjusiojo A. L. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai BPK 106 str. 2 d. pagrindu.
Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. Z. taikymo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.
Kaltinamojo E. Z. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo E. Z. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas du kartus, tame tarpe ir už nusikaltimą nuosavybei, tačiau pastarasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą nuosavybei. Visa tai rodo kaltinamojo E. Z. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo E. Z. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes“ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu (bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.
BK 27 str. prasme kaltinamasis E. Z. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes teistumas už praeityje padarytus nusikaltimus jam inkriminuojamos veikos padarymo šioje baudžiamojoje byloje metu jau seniai yra išnykę (b.l. 76, 79-89, t. 1). Nors kaltinamasis E. Z. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, o dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų atsiradusios pasekmės nėra pašalintos, t.y. nusikaltimu padaryta turtinė žala iki šio laiko dar nėra atlyginta, visgi teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir į tai, kad kaltinamojo padaryta veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, laiko, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Kadangi kaltinamasis E. Z. yra dirbantis asmuo ir turi šeimą, o baudžiamasis įstatymas anksčiau teistiems asmenims nenumato sankcijoje už padarytą veiką numatytų alternatyvių bausmių taikymo apribojimų, teismas, įvertinęs visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi ir jos skyrimo pagrindais (BK 41 str., 54 str.), kad užtikrinti sankcijoje už padarytą nusikaltimą paskirtinos bausmės vykdymo efektyvumą, laiko, jog kaltinamajam E. Z., kaip dirbančiam ir turinčiam legalų pragyvenimo šaltinį asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, - baudą, kurios dydis yra nustatytinas ženkliai mažesnis, nei įstatyme numatytas galimos skirti baudos už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą vidurkis, nustačius ilgesnį baudos susimokėjimo terminą (BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 5 d.).
Kaltinamojo E. Z., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusio gynėjo paslaugų, interesus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gynėjas atstovavo pagal susitarimą BPK 50 str. 2 d. pagrindu (b.l. 43-45, t. 2).
Paskyrus baudžiamąją bylą nagrinėti 2014 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, dar 2014 m. rugsėjo 3 d. teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų kaltinamajam E. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios sudaro 280,- Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų ir 00 ct), kas nuo 2015 m. sausio 1 d. atitinka 81,09 Eur sumą (b.l. 156, t. 1). BPK 106 straipsnis (Lietuvos Respublikos 2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „c“ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.
Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Z., pareiškus jam įtarimą baudžiamojoje byloje ir susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga po ikiteisminio tyrimo atlikimo, nepageidavo, kad jo interesus atstovautų gynėjas (b.l. 97-99, 106, 114-123, t. 1). Kadangi kaltinamajam E. Z., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje (BPK 51 str. 1 d. 2 p.), teisme gautą baudžiamąją bylą paskyrus nagrinėti teisiamajame posėdyje 2014 m. rugsėjo 9 d., buvo kreiptasi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorių dėl gynybos kaltinamajam E. Z. užtikrinimo bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l. 131-132, t. 1). Tarnybos sprendimu kaltinamajam E. Z. buvo paskirtas advokatas V. G., kaip gynėjas pagal paskyrimą, atstovausiantis kaltinamojo interesus teisme, dėl ko buvo priimta ir teisėjo nutartis (b.l. 134-135, t. 1). 2014 m. rugsėjo 9 d. paskirtas pirmas teismo posėdis neįvyko dėl vieno iš nukentėjusiųjų A. L. atstovo pagal susitarimą - advokato negalėjimo atvykti į paskirtą teismo posėdį dėl užimtumo kitoje baudžiamojoje byloje, apie ką bylos proceso šalys, tame tarpe ir kaltinamojo E. Z. gynėjas V. G., buvo iš anksto informuotos (b.l. 136-140, 159, t. 1). Tokiu būdu tarnybos prašomas priteisti byloje turėtas kaltinamajam E. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro tik gynėjo V. G. sugaištas laikas susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga, nes vėlesnio proceso bylos nagrinėjimo teisme metu pagal 2014 m. spalio 2 d. išduotą orderį kaltinamojo interesus byloje toliau atstovavo advokatas L. Belevičius, kaip gynėjas pagal susitarimą, BPK 50 str. 2 d. pagrindu (b.l. 43-45, t. 2).
Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, pats baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje (BPK 51 str. 1 d. 2 p.), o pats įstatymas šiais atvejais numato išimtį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų klausimo sprendime, iš kaltinamojo E. Z. nėra priteistinos pradinėje baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje turėtos kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamojo E. Z. interesus pradinėje baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (BPK 106 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., ir nuteisti, paskiriant 20 MGL 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 eur/ct) dydžio baudą.
Nustatyti E. Z. savanoriško baudos sumokėjimo terminą - penkis mėnesius ir išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
E. Z. pagal BK 270 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo A. L., pagal įgaliojimą atstovaujančio ir kitos nukentėjusiosios R. P., pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjusios mirusios nukentėjusiosios E. U. turto dalį, interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo E. Z. 21.368,47 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus ir 47 ct), kas nuo 2015 m. sausio 1 d. sudaro 6.188,74 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 74 eur/ct.) sumą, nukentėjusiųjų naudai jiems nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, paliekant tarnybai, kaip civiliniam ieškovui, teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš kaltinamojo E. Z. 1.400,- Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų ir 00 ct.), kas nuo 2015 m. sausio 1 d. atitinka 405,47 Eur sumą, turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip vieno iš nukentėjusiųjų A. L. atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo A. L. naudai.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą pradinėje baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje atstovaujant kaltinamojo E. Z. interesus, priteisimo netenkinti.
Daiktinius įrodymus - 5,19 ktm ąžuolo medienos (ąžuolo rąstų), kuri laikinam saugojimui yra perduota saugoti nukentėjusiajam A. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jos teisėtam savininkui - nukentėjusiajam A. L., o daiktinį įrodymą - bylos nagrinėjimo teisme metu prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtą miško pjovėjų brigados vadovo - pil. A. K. vestą žurnalą (sąsiuvinį) apie vykdytus miško pjovimo darbus įvairiose Lietuvos Respublikos vietovėse, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.