Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

O. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir O. Š. naudai iš K. K. priteista 439,36 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 524,65 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2013 m. rugsėjo 18 d., apie 11 val., iš mobiliojo ryšio telefono paskambinus nukentėjusiajai O. Š. į fiksuotojo ryšio telefoną, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius vidaus reikalų tyrėju Š. bei nurodžius klaidingas aplinkybes apie neva daromą nusikalstamą veiką ir būtinybę pateikti prisijungimo prie jos vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijus O. Š. vardu išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2013-09-18, 12:12:55 val. kompiuteriu, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini)užsiregistravus O. Š. vardu ir neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – O. Š. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus ir taip pažeidžiant AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei taip pateikiant žinomai melagingas žinias apie sąskaitos naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, prisijungus prie banko elektroninės bankininkystės sistemos, pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke registracijos mokestį – po 0,01 Lt, taip neteisėtai atlikus finansinę operaciją, po ko, pateikus melagingą informaciją, kad O. Š. nori gauti paskolą, užpildžius paskolos paraišką į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu išduoti 1000 Lt momentinę paskolą, o šių apgaulingų duomenų pagrindu bendrovei priėmus paskolos paraišką ir pervedus 1000 Lt sumą į minėtą O. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą, vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tęsiant nusikalstamą veiką 2013 m. rugsėjo 18 d., 13:10:41 val., iš mobiliojo ryšio telefono, naudojant prisijungimo prie interneto IP adresu (duomenys neskelbtini), užsiregistravus O. Š. vardu ir asmens duomenimis interneto svetainėje, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – O. Š. vardu atidarytos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus ir taip pažeidžiant AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei taip pateikiant žinomai melagingas žinias apie sąskaitos naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, prisijungus prie banko elektroninės bankininkystės sistemos, pervedus į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke registracijos mokestį – po 0,01 Lt, taip neteisėtai atlikus finansinę operaciją, po ko, pateikus melagingą informaciją, kad O. Š. nori gauti paskolą, užpildžius paskolos paraišką interneto svetainėje ir kreipusis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu išduoti 1500 Lt momentinę paskolą, o šių apgaulingų duomenų pagrindu bendrovei priėmus paskolos paraišką ir pervedus 1500 Lt sumą į minėtą O. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą, 2013 m. rugsėjo 18 d., vykdant nusikalstamos veikos planą, nusikalstamų tikslų įgyvendinimui K. K. perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo, t. y. – K. K. banko sąskaitos duomenis, po ko tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio ir šios sistemos naudotojo autentifikavimo langelyje įvedus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko klientės O. Š. elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus bei prisijungdamas prie O. Š. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje suformavus ir atlikus pavedimą iš O. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. K. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ banke 2013-09-04 atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) viso 3990 Lt bei informavus K. K. apie atliktas finansines operacijas, ko pasėkoje jis, t. y. K. K., žinodamas apie neteisėtai atliktas finansines operacijas, 2013 m. rugsėjo 18 d., adresu: (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate, iš savo sąskaitos išgrynino dalį pervestų pinigų, t. y. 2900 Lt ir juos nenustatytomis dalimis pasidalino su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – O. Š. priklausančius 1490 Lt (431,53 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1000 Lt (289,62 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1500 Lt (434,43 Eur), iš viso: 3990 Lt (1155,58 Eur) svetimo turto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis ginčija kaltę nusikalstamos veikos padarymo įrodymų nepakankamumo atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 1 d. visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios O. Š. parodymais, iš dalies ir paties nuteistojo K. K. parodymais, taip pat pateiktais AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ bankų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, telefoninių skambučių išklotine ir visais kitais bylos medžiagoje esančiais duomenimis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. neneigia, kad jis davė savo sąskaitos duomenis paskambinusiam asmeniui, kad į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos jis pats nuėmė ir atidavė nepažįstamai merginai. Tačiau nuteistais teigia, kad jis pats buvo apgautas, nes nežinojo, kad į jo banko sąskaitą bus pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai, t. y. nuteistasis neigia jo veiksmuose buvus tyčią sukčiauti. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis K. K. taip pat tvirtino, kad, kai jam 2013 m. rugsėjo mėnesį iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų paskambino S. ir prisistatęs brolio draugu paprašė jo (K. K.) banko sąskaitos numerio, jis nežinojo, jog gali būti daromas nusikaltimas, skambinęs asmuo jam paaiškino, kad pinigai bus iš užsienio (1 t., 173–176, 187–190 b. l.). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokią nuteistojo versiją ir tvirtinimą, kad už atliekamus veiksmus jis jokios naudos neturėjo, galvojo, kad daro savo broliui paslaugą (1 t., 174 b. l.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tik gynybine nuteistojo versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko aiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Todėl apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-197/2011).

Nagrinėjamu atveju K. K. bendravimas su nenustatytu asmeniu telefonu dėl asmeninės sąskaitos duomenų nurodymo ir pinigų išgryninimo leidžia daryti išvadą, kad jis suprato, jog su juo kontaktavęs asmuo ketina jo pateiktus sąskaitos duomenis panaudoti sukčiavimui, o tai, kaip jau minėta, patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti objektyvūs įrodymai. Pažymėtina, kad nuteistajam paskambino visiškai nepažįstamas asmuo, esantis pataisos namuose, šiam asmeniui jis (K. K.) padiktavo savo turimos sąskaitos duomenis, operatyviai pagal nepažįstamos merginos teikiamus nurodymus per kelis kartus į jo sąskaitą pervestus pinigus išgrynino ir atidavė minėtai nepažįstamai merginai. Akivaizdu, kad nuteistasis suprato, jog su juo kontaktavę asmenys, veikdami slaptai, per jį bando nuslėpti tikrąjį pinigų gavėją ir daromos nusikalstamos veikos mechanizmą. Aplinkybę, kad tarp K. K. ir nenustatytų asmenų buvo susitarimas sukčiauti, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir tai, kad K. K. jam pervestus pinigus išgrynino praėjus kelioms minutėms po kiekvieno atlikto pavedimo į jo sąskaitą (58, 63 b. l.). Be to, pastebėtina ir tai, kad K. K. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių jis tvirtino, jog jam skambino brolio draugai, pats pinigų neišgrynino, kortelę davė atvažiavusiai merginai, jam niekas nesakė, kokiam tikslui reikalinga jo banko sąskaita (94–95 b. l.). Tačiau bankui pateikus vaizdo medžiagą, K. K. savo parodymus pakeitė ir pripažino, kad pinigus išgrynino pats, teigė, kad juos atidavė merginai, taip pat nurodė, jog jam skambino brolio draugas S., kuriam buvo reikalinga sąskaita, kad būtų pervesti pinigai iš užsienio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi teisminio nagrinėjimo metu ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie skambučius, kontaktavimą su nepažįstamais asmenimis, aplinkybes, kada ir kaip buvo išgryninti pinigai, paneigia K. K. versiją, kad jis apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visumą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo K. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.