Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „Baltijos medicina“ ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Atsakovo atsakymas į Pretenziją yra nepagrįstas turinio prasme, nes nenurodė nė vieno argumento, dėl kurio Pretenzija yra atmetama. Perkančiosios organizacijos Sprendime nėra pateikta nė vieno argumento, dėl kurio tiekėjas galėtų suprasti, kodėl buvo atmestas jo reikalavimas nežymiai pakeisti Ginčijamą reikalavimą (sumažinti ±3,29%; iš 1,52 į 1,47). Toks griežtas reikalavimas apskritai negalėjo būti suformuluotas. Dėl viešojo pirkimo sąlygų proporcingumo buvo ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 507/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

4. Pažymėjo, kad galimybė nustatyti tam tikrus (specifinius) ar itin detalius reikalavimus viešojo pirkimo objektui, kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, suteikiama išimtiniais atvejais bei tinkamai ją pagrindus. Poreikis itin detaliai apibrėžti pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus turi būti pagristas nurodant detalius, jį patvirtinančius argumentus, o ne apibendrintus teiginius apie teikiamų paslaugų sudėtingumą ar jų ypatingą svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019). Perkamos prekės yra skirtos nuolatinei atsakovo veiklai, jis šiemet vykdo jau antrą intraokulinių lęšiukų pirkimą, pirkimo dokumentuose nėra pateikta jokia informacija apie specifinę ar išskirtinę perkamų intraokulinių lęšiukų paskirtį. Ginčijamas reikalavimas negalėjo būti nustatytas, nes jis yra neproporcingas, pernelyg siauras ir itin detalus, apribojantis reikšmingai daliai rinkos dalyvių teikti pasiūlymus šiame Pirkime. Tokio siauro refrakcijos indekso netaiko jokios kitos gydymo įstaigos, pirkdamos intraokulinius lęšius - VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos nuo 1,46 iki 1,55; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos nuo 1,50 iki 1,55; VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nuo 1,46 iki 1,55.

5. Atsakovo perkamos prekės nenumatomos naudoti jokiai specifinei (išskirtinei klinikine prasme) paskirčiai. Kad ginčijamas reikalavimas yra pernelyg specifinis ir neproporcingas, patvirtina tai, kad tokio siauro refrakcijos indekso atsakovė savo vykdytuose pirkimuose iki šiol netaikydavo. Atsakovas vykdydamas analogišką intraokulinių lęšių pirkimą prieš du mėnesius nustatė kitokį refrakcijos indekso reikalavimą: nuo 1,44 iki 1,55. Šio Pirkimo atveju, atsakovas ne tik nepateikė jokio paaiškinimo ar pagrindimo, dėl kokių priežasčių atmetė ieškovo reikalavimą pakeisti Pirkimo dokumentų reikalavimą, apatinę ribą iš 1,52 į 1,47, kodėl pimąsyk savo praktikoje nustatė naujus reikalavimus perkamiems lęšiams, nukrypdamas nuo jo poreikius dar prieš du mėnesius inicijuotame konkurse atitinkančios refrakcijos indekso apatinės ribos - 1,44. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad vykstant viešojo pirkimo procedūrai perkančioji organizacija iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas.

6. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi viešą rekomendaciją, kad kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos, pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą. Atsakovui turėjo būti žinoma, kad nustačius objektyvų poreikį koreguoti Pirkimo dokumentus, negalima atmesti Pretenzijos tik tuo pagrindu, kad neteisėtos Pirkimo sąlygos jau yra nustatytos. Vadovaujantis VPT rekomendacija ir VPĮ 29 str. 3 d., atsakovas privalėjo nutraukti Pirkimą ir pakoregavus ginčijamą reikalavimą jį paskelbti iš naujo.

7. Pateiktu dubliku papildomai nurodo, kad ieškovas nereikalavo koreguoti ginčijamo reikalavimo išimtinai pagal savo siūlomos prekės gamintojo duomenis, o reikalavo nustatyti tokį dydį, kuris užtikrintų sąžiningą konkurenciją. Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais. Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 509/2011). Atsakovas pagristai ieškovo raštą, įvardintą kaip paklausimas pagrįstai laikė pretenzija VPĮ 102 straipsnio prasme. Šio ginčo atveju, ieškovas naudojosi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir atsakovui pateikė būtent pretenziją, o ne prašymą paaiškinti Pirkimo dokumentus. Pretenzijoje ieškovas nekėlė jokių klausimų ir neprašė pateikti trūkstamos informacijos, (ii) prašė pakeisti konkrečią Pirkimo dokumentų nuostatą (ginčijamą reikalavimą apatinę ribą iš 1,52 į 1,47), Perkančioji organizacija turėjo pareigą vertinti raštą pagal jo turinį, t. y. kaip pretenziją.

8. Dėl Perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti Pretenziją nepagrįstumo nurodo, kadatsakovas nepaneigė, jog refrakcijos indeksas yra kliniškai nereikšmingas parametras. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją, deklaratyviai teigiama ir nepaaiškinama, kodėl reikalavimai tam pačiam objektui per du mėnesius pasikeitė. Atsakovas Pirkime su nustatytu ginčijamu reikalavimu gavo ne daugiau nei 3 tinkamus pasiūlymus, atsakovas 2019-04-24 nustatė pasiūlymų eilę šiame Pirkime, kurią sudaro tik vieno tiekėjo pasiūlymas: Tiekėjo pavadinimas - UAB „Fox Vision“ kaina 69.930,00. Tolimesnė vykdomo Pirkimo eiga patvirtina, kad rinkoje neegzistuoja konkurencija tarp produktų ir tiekėjų. Šiame Pirkime ieškovas pateikė pasiūlymą ir siūlė intraokulinius lęšiukus, kurie, nors yra funkciškai lygiaverčiai atsakovės suformuotiems reikalavimams, neatitinka išimtinai ginčijamo parametro charakteristikos. Taigi, taikydama ginčijamą reikalavimą ir dirbtinai ribodama konkurenciją, PO neracionaliai naudoja lėšas ir bent 30 % permoka už perkamus intraokulinius lęšiukus, nes užkerta galimybę ieškovei dalyvauti Pirkime ir siūlyti funkciškai lygiavertes ir visus kitus reikalavimus atitinkančias prekes, nes ieškovo Pirkime teikto pasiūlymo vertė yra 48 411 Eur, kai 2019-04-24 paskelbto Pirkimo laimėtojo UAB „Fox Vision“ pasiūlymo vertė yra 69 930 Eur.

10. Ligoninės paskelbtų konkurso sąlygų 16 straipsnyje išsamiai nurodyta pretenzijų ir skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, 16.1. punkte nurodytos nuostatos kaip ir imperatyviose LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatose (101 str. 3 d.). Tam, kad tiekėjas galėtų reikšti pretenziją perkančiajai organizacijai, o vėliau teikti skundą, ar ieškinį teismui, visų pirma, tam turėtų būti teisinis pagrindas. Perkančioji organizacija jokių pažeidimų nepadarė, jokių pažeidimų savo pasiūlyme nenurodė ir ieškovas. Nepagrįstai teigiama, kad Ligoninė, pateikdama atsakymą į pretenziją, neva, šio atsakymo nemotyvavo. IĮ „Baltijos medicina“ pasiūlymą Komisija išsamiai išnagrinėjo, apsvarstė ir jį argumentuotai bei teisiškai atmetė, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir nuosekliai formuojama teismų praktika, kurioje pasisakoma, kad perkančiosios organizacijos negali keisti savo pačios paskelbtų konkurso sąlygų, tame tarpe ir patvirtintos techninės specifikacijos.

11. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad nepakeitus paskelbtos Techninės specifikacijos duomenų, t. y. nustatyto lęšiukų refrakcijos indekso, gali būti varžoma konkurencija. Pasisakymus paneigia aplinkybės, kad perkančioji organizacija nustatė net 4 gamintojus, kurie siūlo nustatytus techninius reikalavimus atitinkančias prekes bei tai, kad perkančioji organizacija gavo net 4-ių tiekėjų pasiūlymus, tame tarpe ir ieškovo. Nurodytos aplinkybės neleidžia vertinti ginčijamos konkurso sąlygos kaip dirbtinės ir specialiai pritaikytos vienam konkrečiam tiekėjui.

13. Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad tarnybos vertinimu, atsakovas turi turėti objektyviai pagrįstus motyvus dėl konkretaus techninės specifikacijos reikalavimo būtinumo, o teisės aktuose nėra įtvirtintas įrodymų, kurie yra pakankami ir tinkami, perkančiajai organizacijai grindžiant vienokių ar kitokių reikalavimų būtinumą sąrašas. Tarnyba nevertina specifinių žinių reikalaujančio ginčijamo techninės specifikacijos reikalavimo (ne) teisėtumo, ir ieškovo pateiktų argumentų dėl būtinybės pakeisti ginčijamą reikalavimą, pagrįstumo.

14. Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nurodė, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pagal Įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punktą pateikti per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos. Ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje (CPK 4233 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad ieškovo kreipimasis dėl ginčijamo reikalavimo pakeitimo laikytinas ieškovo pasiūlymo pakeisti Pirkimo sąlygas pateikimu, o ne vertintinas kaip pateikta ieškovo pretenzija. Ieškovas laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad atsakovui pateikė būtent pretenziją, o ne prašymą paaiškinti Pirkimo dokumentus, nes, anot ieškovo, pretenzijoje nebuvo keliama jokių klausimų ir neprašoma pateikti trūkstamos informacijos, o buvo prašoma pakeisti konkrečią Pirkimo dokumentų nuostatą (pakeisti ginčijamo reikalavimo apatinę ribą iš 1,52 į 1,47). Jeigu perkančioji organizacija iš informacijos turinio ir kitų požymių gali nustatyti, kad tai pretenzija, net jeigu pats dokumentas nepavadintas „pretenzija“, tuomet tiekėjo pateiktas dokumentas turi būti nagrinėjamas kaip pretenzija.?

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau - Perkančioji organizacija) vykdo supaprastintą viešąjį pirkimą „Intraokuliniai lęšiukai“ (pirkimo Nr. 426190), pirkimui taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.

16. Atsakovas patikė duomenis, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ir tiekėjų 2017-02-21 sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. 3.1-K1-88-PR-331/17 ir 2017-03-21 sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. 3.1-KL1 -152-PR331/17, pagal kurias Ligoninė savo pacientų gydymui buvo įsigijusi intraokulinių lęšių, baigėsi 2019-02-20 ir 2019-03-20. 2018 m. lapkričio mėnesį organizuoto ir vykdyto viešojo pirkimo intraokuliniams lęšiams pirkti (pirkimo Nr. 411840) pirkimo procedūra, atsakovo teigimu, užsitęsė dėl ginčo su tiekėju, ligoninėje trūkstant pacientams implantuotinų intraokulinių lęšių, skubos tvarka buvo tikslinamas 2019 metų viešųjų pirkimų planas ir organizuotas papildomas intraokulinių lęšių pirkimas, su parengta ir patvirtinta Technine specifikacija, 2019-03-18 buvo paskirta užduotis viešojo pirkimo komisijai.

17. Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės viešojo intraokulinių lęšiukų pirkimo komisija 2019-03-19 posėdyje nutarė pirkimą vykdyti atviro konkurso (supaprastinto pirkimo) būdu. 2019-03-19 Ligoninės direktoriaus patvirtintos atviro konkurso intraokuliniams lęšiukams pirkti sąlygos, patvirtinta reikalingų lęšiukų Techninė specifikacija, kurioje nurodyti lęšiukų duomenys, reikalaujamas refrakcijos indeksas - 1,52 - 1,55. VŠĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė apie viešą pirkimą paskelbė CVP IS.

18. Ieškovas 2019-03-25 kreipėsi į Perkančiąją organizaciją, prašydamas pakeisti Techninėje specifikacijoje nurodytus duomenis, lęšiukų refrakcijos indeksą mažinant nuo Ligoninės paskelbto 1,52 iki 1,55 iki šio tiekėjo nurodyto 1,47-1,55, motyvuojant, kad refrakcijos indeksas nelemia klinikinių rezultatų ir tik nežymiai įtakoja intraokulinio lęšio storį, dėl to, konkurse galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų.

19. Komisija, 2019-03-27 posėdyje konstatavo, kad patvirtinta ir paskelbta Techninė specifikacija nėra pritaikyta vienam gamintojui, tokią (paskelbtą) specifikaciją atitinka ne mažiau kaip 4 gamintojai, t. y.: Hoya, Nidek, Bausch &Lomb Ine bei Alcon.

20. 2019-03-27 priėmė Sprendimą atmesti prašymą ir nurodė, kad (i) Perkančioji organizacija formuluoja techninius reikalavimus, atsižvelgdama į savo poreikius pirkimo objektui; (ii) vykstant viešojo pirkimo procedūrai, perkančioji organizacija iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas.

21. Ieškovas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 102 str. 1 d. 1 p. nustatytu 5 d. d. terminu (skaičiuojamo nuo Sprendimo išsiuntimo), pateikė ieškinį. Ginčas byloje yra kilęs dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ne) teisėtumo.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

22. Viešųjų pirkimų Įstatymo 101 straipsnyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pagal Įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus yra tai, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais.

23. CPK 423-3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Ieškovas nurodo, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus privalo vertinti turiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011). Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad tiekėjų teikiami raštai vertinami pagal aukščiau nurodytas taisykles, jei iš rašto turinio matyti, jog tiekėjas jame ne tik dėstė savo poziciją dėl taikytinos teisės, pirkimo sąlygų, bet ginčija pirkimo sąlygas ir reikalauja, kad perkančioji organizacija jas pakeistų, todėl raštas, įvardintas kaip paklausimas pagrįstai laikomas pretenzija VPĮ 102 straipsnio prasme.

25. Teismas pritaria ieškovo argumentams, kad atsakovui buvo pateikta būtent pretenzija, o ne prašymas paaiškinti Pirkimo dokumentus, nes, pretenzijoje nebuvo keliama klausimų ir nebuvo prašoma pateikti trūkstamos informacijos, o buvo prašoma pakeisti konkrečią Pirkimo dokumentų nuostatą (pakeisti ginčijamo reikalavimo apatinę ribą iš 1,52 į 1,47). Turi būti vertinamas pateikiamos informacijos (prašymo, paklausimo) turinys, ir jeigu perkančioji organizacija iš informacijos turinio ir kitų požymių gali nustatyti, kad tai pretenzija, net jeigu pats dokumentas nepavadintas „pretenzija“, tiekėjo pateiktas dokumentas turi būti nagrinėjamas kaip pretenzija. Teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija iš informacijos turinio galėjo nustatyti, jog ieškovas nepavadindamas dokumento „pretenzija“, pateikė būtent pretenziją, kuri ir buvo nagrinėjama kaip pretenzija. Taigi spręstina, kad teisme skundžiami perkančiosios organizacijos veiksmai, prieš tai ieškovui su pretenzija kreipusis į perkančiąją organizaciją, nepažeidžiant privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos.

Dėl ginčijamo techninio reikalavimo

26. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į Kasacinio teismo išaiškinimus, kai keliami klausimai dėl ginčo Pirkimų techninės specifikacijos sąlygų ribojančių tiekėjų konkurenciją, jų diskriminavimą, egzistuoja pagrindas ieškovo iškeltus reikalavimus teismui spręsti ex officio. VPĮ 25 straipsnyje (šiam ginčui aktualios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 37 straipsnyje) yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas, kiek jis aktualus perkančiosios organizacijos veiksmams, susijusiems su techninėmis specifikacijomis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo, draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai peržengia privačių santykių ribas. Jei teismas pripažįsta, kad pirkimo sąlygos diskriminuoja tiekėjus, privalo ex officio tokį pirkimą pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

27. Perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio reikalavimus turi nurodyti tokias technines specifikacijas, kokios objektyviai yra reikalingos. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje, o techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad imperatyvas, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Sutiktina su viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau kartu ši diskrecija yra ribojama Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (šiam ginčui aktualios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 17 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat VPĮ 25 straipsnyje (šiam ginčui aktualios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 37 straipsnyje) nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (LAT 2011-12- 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešųjų pirkimų principai yra pamatinės teisinio reguliavimo nuostatos, kurių pagrindu vertinamas perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumas ir tai, ar šios neperžengė įstatymų suteiktos diskrecijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Perkančioji organizacija geriausiai žinodama pirkimo objektą, jo pobūdį, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, turi nurodyti tokias technines specifikacijas, kokios dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingos.

29. Pažymėtina, kad procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodo, jog ligoninėje trūkstant pacientams implantuotinų intraokulinių lęšių, skubos tvarka Ligoninėje teko tikslinti 2019 metų viešųjų pirkimų planą ir organizuoti reikalingu intraokulinių lęšiu pirkimą su parengta ir patvirtinta reikalingų lęšių Technine specifikacija, kurioje išsamiai nurodyti reikalingų lęšiukų duomenys, tame tarpe ir reikalaujamas refrakcijos indeksas - 1,52 - 1,55. Patvirtinta ir paskelbta Techninė specifikacija nėra pritaikyta kokiam nors vienam gamintojui, kad tokią (paskelbtą) specifikaciją atitinka ne mažiau kaip 4 gamintojai t. y.: Hoya, Nidek, Bausch &Lomb Ine bei Alcon. Komisija nusprendė netenkinti pateikto pasiūlymo ir paskelbtos Techninės specifikacijos nekeisti bei apie tai informuoti visus tiekėjus per CVP IS, ir 2019-03-27 pranešime Komisija argumentavo priimą sprendimą. 2019-03-29 Komisijos posėdyje vyko susipažinimas su pateiktais tiekėjų pasiūlymais, buvo gauti 4 pasiūlymai, laimėtoju pripažino tiekėją UAB „Fox Vision“, o kitų teikėjų, tame tarpe ir ieškovės IĮ „Baltijos medicina“, pasiūlymus atmetė. Ligoninei, kuri implantuoja intraokulinius lęšius, yra žinoma kokių konkrečiai reikia prekių ir kokie tų prekių techniniai duomenys reikalingi. Perkančiosios organizacijos prerogatyva nustatyti, kokie intraokuliniai lęšiai bus reikalingi, todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog nepakeitus paskelbtos Techninės specifikacijos duomenų, t. y. nustatyto lęšiukų refrakcijos indekso, gali būti varžoma konkurencija.

30. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūra privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad vykstant viešojo pirkimo procedūrai perkančioji organizacija iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse. Perkančioji organizacija išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar papildyti pirkimo sąlygas, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi tiekėjai (LAT CBS 2016 m. kovo 30 d. nutartis c. b. bylos Nr. 3K-3-177-916/2016; LAT CBS 2017 m. vasario 14 d. nutartis c. b. bylos Nr. e3K-7-23-248/2017).

31. Atsakovas pagrindė, kad ligoninės Akių ligų skyriaus gydytojai atlieka akių operacijas pacientams, jiems implantuodami reikalingus lęšiukus, ir tik gydytojai yra atsakingi už sėkmingą savo pacientų gydymą, todėl turi teisę nuspręsti, kokių techninių duomenų lęšiukų reikia, o ieškovo argumentai, kad Ligoninė ankstesnėse intraokulinių lęšių pirkimo procedūrose buvo nurodžiusi kitokius reikalavimus pirktiems, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Ieškovo argumentai apie nereikšmingą techninį parametrą - refrakcijos indeksą, yra nepagrįsti įrodymais, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės neleidžia vertinti ginčijamos konkurso sąlygos kaip dirbtinės ir specialiai pritaikytos vienam konkrečiam tiekėjui. Teismas sprendžia, kad atsakovas nepažeidė pareigos pagrįsti konkretaus techninės specifikacijos reikalavimo būtinumą ir aptartu požiūriu ginčijama konkurso sąlyga negali būti vertinama kaip diskriminacinė ar ribojanti konkurenciją.

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas prašė iš ieškovo priteisti 37,50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atmetus ieškinį, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo IĮ „Baltijos medicina“ (juridinio asmens kodas 302656166) atsakovui VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei (juridinio asmens kodas 245386220) 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.