Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-483/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-26Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
1A-246-483/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45531-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas, Viktoras Kažys (pran.), Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
K. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-483/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45531-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 1.2.29.1.1; 1.2.29.3.1; 2.4.6.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Algimanto Valantino,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergej Bekiš),gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 430 MGL (16 193,80 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 240 MGL (9 038,40 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766,00 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, buvo subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – 450 MGL (16 947,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (11 298,00 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. pažeisdamas nustatytą tvarką neteisėtai gabeno ir laikė pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. ir 3 str. 11 d. akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutarti ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, 3.4 punkto reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų – 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės akcizais apmokestinamas prekes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 p. nustatyta tvarka, o būtent ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Alytaus r., Miroslavo sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, neteisėtai gabeno veždamas automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautus 6004 pakelius „Minsk Super Slims“, kurių vieno pakelio vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,02 Eur, 4000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių vieno pakelio vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,02 Eur, kurių bendra vertė 30 212,08 Eur, bei jas neteisėtai laikė namuose automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 12.40 val. kratos metu cigaretės buvo surastos policijos pareigūnų, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 18.00 val. Alytaus r., Miroslavo sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose neteisėtai gabeno veždamas automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautas akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos banderolėmis – 7500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, kurių vieno pakelio vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,02 Eur bei 4996 pakelius cigarečių „Minsk Super Slims“, kurių vieno pakelio vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3,02 euro, iš viso 37 737,92 Eur, iki kol 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip neteisėtai gabeno ir laikė akcizinių prekių 67 950,00 Eur vertės.

Be to, K. L. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017 m. rugpjūčio 30 d., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą bei jį panaudojo, o būtent radęs Marijampolės m., iš M. A. įgytame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktą J. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), jį laikė su savimi ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo, pateikdamas pase nurodytus asmens duomenis sudarant automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su I. K. bei toliau jį neteisėtai laikė automobilyje ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo 5 d., kol dokumentas buvo paimtas policijos pareigūnų.

K. L. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – I. K. surašant 2017 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jai sudiktavo grafoje „pirkėjas“ įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, apie automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėją, nurodydamas, kad automobilį įgyja J. V., bei iš jo paso sudiktuodamas įrašyti jo asmens kodą bei po to pasirašė už J. V. grafoje „transporto priemonę pirko“ ir žinomai suklastotą sutartį laikė automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo 5 d., kol dokumentas buvo paimtas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę iki 100 MGL dydžio baudos, nustatant 24 mėnesių terminą šiai baudai sumokėti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitus kriterijus, todėl priėmė neteisingą nuosprendį ir paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Pasak nuteistojo, bausmės dydis parinktas nepakankamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardino jį apibūdinančius ir charakterizuojančius duomenis bei visiškai ignoravo daugelį svarbių teisingam bausmės paskyrimui aplinkybių. Anot nuteistojo, nebuvo analizuota jo turtinė padėtis, kuri yra itin sunki (neturi pastovaus ir legalaus pajamų šaltinio, yra registruotas darbo biržoje ir aktyviai ieškosi legalaus darbo, prižiūri vienišą ir garbaus amžiaus savo mamą) ir iš esmės lėmė nusikalstamos veikos padarymą. Be to, nuteistojo vertinimu, jo padaryti nusikaltimai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, kad jo padarytų nusikaltimų tikslai nebuvo tokie pavojingi visuomenei, kad būtų paskirta tokia griežta bausmė. Pasak nuteistojo, jo veika daugiau primena realią gyvenimo kasdienybę, o ne padidintą pavojingumą visuomenei. Nuteistojo manymu, nors vienas iš jo padarytų nusikaltimų yra sunkus ir priskiriamas nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai kategorijai, tačiau šis nusikaltimas yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, reali žala įstatymo saugomoms vertybėms - ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai - nekilo, nelegaliai įgytos ir gabentos cigaretės buvo surastos ir nerealizuotos, o tai rodo ne tokį didelį rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo K. L. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis K. L. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas K. L. bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, kad šis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 199² straipsnio 1 dalis) bei apysunkį (BK 302 straipsnio 1 dalis) ir nesunkų (BK 300 straipsnio 1 dalis) tyčinius nusikaltimus. K. L. neteisėtai gabentų ir laikytų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių bendra vertė (67 950,00 Eur) daugiau kaip septynis kartus viršija BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą 250 MGL dydžio sumą, nuo kurios už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis kyla baudžiamoji atsakomybė. Neteisėtai gabendamas cigaretes K. L. mėgino išvengti policijos pareigūnų sulaikymo – nepakluso teisėtam jų reikalavimui sustoti ir buvo persekiojamas tol, kol automobiliu nuo kelio nuvažiavo į griovį ir buvo sulaikytas. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kaltininko asmenybę: neteistas, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedirba, registruotas darbo biržoje. BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką K. L. padarė siekdamas neteisėtai gauti piniginių lėšų, nes oficialaus ir legalaus pajamų šaltinio neturi. Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog jis savo kaltę pripažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas paskyrė K. L. švelniausios rūšies bausmes, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijose – baudas, kurių dydžius nustatė ženkliai mažesnius už BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 dalyse numatytus baudų vidurkius. Bausmės, paskirtos pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), o ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis). Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Pirmosios instancijos teismo K. L. paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis ir jas švelninti įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. L. bausmes ir nustatydamas jų dydį, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių K. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatytų ženkliai mažesnių už vidurkį bausmių paskyrimas K. L. už nusikalstamų veikų padarymą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. L. taip pat prašo nustatyti 24 mėnesių terminą jam paskirtai baudai sumokėti. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendyje nenurodytas konkretus terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta K. L. paskirta bauda, tačiau nenurodydamas tokio termino pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių baudos bausmės įvykdymo būdus. Nuosprendžio paskelbimo metu nuteistajam buvo išaiškinta baudos sumokėjimo tvarka ir terminai. Šiuo atveju nustatyti 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą nėra jokio pagrindo.

Tenkinti nuteistojo K. L. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasViktoras KažysAlgimantas Valantinas