- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-34-282-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Irena Ivanovienė
- Kaltinamasis
- P. N. E., B. L. L.
- Advokatai
- Arūnas Petrauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
išteisintųjų P. N. E. ir B. L. L. gynėjams advokatams Arūnui Petrauskui ir Redai Kurlavičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. E. ir B. L. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. N. E. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) (toliau-Bendrovė) Generaliniu direktoriumi, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., būdamas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, ir pagal Bendrovės 2004-05-19 Įstatų 2.1, 11.1-11.22 straipsnius būdamas atsakingas:
- už visos veiklos organizavimą, už Naftos perdirbimo gamyklos bei jos įrenginių produktyvų ir efektyvų funkcionavimą, racionalų jos turto naudojimą (2.1, 11.5.1 str. str.);
- už Bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus nustatymą (11.5.9 str.);
- už Bendrovės turto apsaugos ir gausinimo užtikrinimą (11.5.17 str.);
- už visų įmanomų veiksmų, iškilus nepaprastai situacijai, vykdymą, nepaisant to, ar tam turi įgaliojimus, ar ne, kad apsaugotų turtą (11.18 str.);
- už visų kitų teisių, kurių įstatymai ir virš paminėti įstatai nepriskiria kitų Bendrovės organų kompetencijai, įgyvendinimą (11.5.22 str.);
- už savarankišką Bendrovės Valdybos pavestų funkcijų, įgaliojimų ir įgalinimų vykdymą (11.5.6 str.);
- už paruošimą ir pateikimą valdybai patvirtinti bei už valdybos patvirtintų Bendrovės valdymo planų (11.5.7 str.) įgyvendinimą,
be to, turėdamas Bendrovėje visus administracinius (11.5.5-11.5.7) įgalinimus ir praktiškai neribotą teisę disponuoti piniginėmis lėšomis (10.8.6 str.), bei neribotai veikti šios Bendrovės vardu (11.5.10-11.5.14), tame tarpe turėdamas visus Bendrovės valdybos valdymo planų įgyvendinimui reikalingus įgalinimus ir kompetenciją (11.5.7 str.), nesiėmė reikiamų ir pakankamai veiksmingų priemonių organizuoti Bendrovėje kapitalinį remontą, t. y. dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, nepanaudojo savo teises, įgaliojimus ir įgalinimus, kad išvengti didelės žalos, kurią patyrė Bendrovė dėl gaisro, įvykusio 2006-10-12, apie 14.34 val. Bendrovės gamybos padalinyje Nr. 2 mazuto giluminio perdirbimo komplekso mazuto vakuuminiame rektifikacijos ir gudrono visbrekingo įrenginyje vakuuminėje kolonoje K 601, kitaip tariant dėl nusikalstamo nerūpestingumo jis nors ir nenumatė, kad dėl kapitalinio remonto neorganizavimo, t.y. jo neveikimo, gali atsirasti Bendrovei virš paminėta didelė žala, nors pagal jo veikos aplinkybes, turint omenyje jo teises, įgaliojimus ir įgalinimus ir jo asmenines savybes (ilgametė patirtis, praktika vadovaujančiame darbe naftos perdirbimo pramonės srityje) galėjo (nes tam turėjo virš paminėtas galimybes) ir turėjo (nes dirbo Bendrovės generaliniu direktoriumi ir turėjo neribotus įgaliojimus pavaldžių struktūrų atžvilgiu) tai numatyti, o būtent:
jis, būdamas atsakingas už visos veiklos organizavimą, už produktyvų, efektyvų įrenginių funkcionavimą, tame tarpe ir minėtos vakuuminės kolonos K-601 funkcionavimą, žinodamas, kad ji intensyviai eksploatuojama ilgą laiką, nuo 1988 m., nesiėmė reikiamų organizacinių priemonių tinkamai ir savalaikiai organizuoti pasiruošimo kapitaliniam remontui.
Dėl jo tokio pareigų neatlikimo, t. y. kapitalinio remonto neorganizavimo, intensyviai eksploatuojant neleistinai susidėvėjo minėto įrengimo mazgai ir sudedamosios dalys. Tame tarpe neleistinai susidėvėjo, suplonėjo nuo ilgos eksploatacijos be kapitalinio remonto nurodytos vakuuminės kolonos K-601 išeinančio atvamzdžio sienelės. Vamzdžių sienelės vietomis dėl korozijos neleistinai susidėvėjo net iki 0,15 mm storio. Jos neatlaikė įkaitusio gudrono slėgio ir plyšo. Pro plyšį išsiveržė karštas gudronas, kuris sąlyčiu su oro deguonimi užsidegė ir degantis, verždamasis pro plyšį sukėlė didelį gaisrą, kurio pasekoje užsidegė visa vakuuminė kolona K-601 ir gaisro metu nuvirto. Dėl to AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė, - 355.006 828 Lt žala.
B. L. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) Generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai, žinodamas naftos perdirbimo gamyklos gamybos pajėgumus ir gerai išmanydamas įrenginių mechaniką techninio aptarnavimo ir remonto srityse, turėdamas patirtį stabdant įrenginių darbą ir atliekant kapitalinį įrenginių remontą, turėdamas savo pavaldume Bendrovės priskirtus inžinerinius, kontrolinius, profilaktinius, remonto padalinius ir sutinkamai su AB (duomenys neskelbtini) Generalinio direktoriaus pavaduotojo inžinerijai 2004 m. pareigybiniais nuostatais būdamas įpareigotas vadovauti ir vystyti Bendrovės profilaktinio ir eksploatacinio patikimumo kapitalinio remonto procedūrų vykdymo veiklą, remonto projektų vykdymo bei su tuo susijusio centralizuoto planavimo ir biudžetų sudarymo veiklą, ir būdamas atsakingas Bendrovėje:
- už tinkamą techninio parengimo lygio užtikrinimą;
- už priežiūros ir kontrolės sistemų gerinimą;
- už jo pavaldume esamų padalinių funkcijų, atsakomybės nustatymą;
- už veiklos valdymą, gamybos įrenginių priežiūros sistemos gerinimą ir jų eksploatacinio patikimumo užtikrinimą vykdant profilaktinį ir kapitalinį remontą;
- už profilaktinio ir kapitalinio įrenginių ir įrengimų remonto projektų centralizuotą planavimą, biudžeto sudarymą, darbo grafikų ruošimą, vykdymą ir kontrolę;
- už medžiagų ir sutarčių dėl profilaktinio ir kapitalinio remonto valdymą bei administravimą, įskaitant pirkimus ir dalyvavimą sutarčių sudaryme ir derinime, krovinių pristatymą ir atsargų kontrolę;
- už atliktų darbų kritinę analizę, įvertinimą bei valdymą, kad darbai kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu būtų atliekami pagal standartų reikalavimus;
- už leidimų darbams stabdymo kapitaliniam remontui, projektų vykdymo valdymą;
- už bendrųjų priežiūros reikalavimų, siekiant efektyviam darbui užtikrinti, valdymą;
- už veiklos valdymą optimizuojant darbo jėgą ir efektyvų inžinierių - technologų, mechanikų - inžinierių pajėgumų panaudojimą ir veiksmingą visų sričių inžinerinės veiklos koordinavimą;
- už pavaldžių padalinių, pavaldinių darbo efektyvumo analizę ir vertinimą;
- už priemonių veikai gerinti, planavimą ir planų įgyvendinimą, už perspektyvos formavimą;
be to, turėdamas Bendrovėje administracinius įgalinimus savo srityje leisti organizacinius tvarkomuosius dokumentus, derinti, tvirtinti planus bei kitus dokumentus ir atstovauti Bendrovę valstybinėse institucijose bei santykiuose su kitomis organizacijomis ir asmenimis, 2003-2006 metų laikotarpyje nesiėmė reikiamų ir pakankamai veiksmingų priemonių išanalizuoti įrengimų ir įrenginių, tame tarpe Bendrovės gamybos padalinio Nr. 2 mazuto giluminio perdirbimo komplekso mazuto vakuuminiame rektifikacijos ir gudrono visbrekingo įrenginyje vakuuminės kolonos K-601 techninį stovį. Neužtikrino jos eksploatacinio patikimumo, neorganizavo vadovavimo profilaktiniam remontui, nesiėmė priemonių kapitaliniam remontui, nesiėmė priemonių kapitalinio remonto investiciniam projektui sudaryti, neorganizavo projektinės dokumentacijos kapitaliniam remontui paruošimo, neužtikrino tinkamo techninio parengimo lygio priežiūros ir kontrolės sistemų srityse, nesiėmė priemonių medžiagų reikiamų kapitaliniam remontui užpirkti ir ryšium su tuo sutarčių sudarymui, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą techninio parengimo lygį aptarnaujant, kontroliuojant ir tikrinant vakuuminę koloną K-601, nesukūrė ir negerino priežiūros ir kontrolės sistemos tikrinant koloną K-601, tuo pačiu laiku neužtikrindamas vakuuminės kolonos K-601 eksploatacinio patikimumo. Be to, žinodamas, kad kolona K-601 įvesta į eksploataciją 1988 m. ir jau ilgą laiką, nuo 2003 m., dirba be kapitalinio remonto, jos vamzdžiai galėjo neleistinai susidėvėti, neatliko to įrenginio patikrinimo rezultatų kritinės analizės ir vertinimo ir negerino, netobulino patikrinimo metodikos tam, kad visos vamzdžių atkarpos ir visi kolonos K-601 mazgai būtų apimti ir kontroliuojami patikrinimo metu, t.y. neužtikrino efektyvaus darbo, efektyviai nepanaudodamas inžinierių - technologų ir mechanikų - inžinierių pajėgų, veiksmingai nekoordinuodamas visų sričių inžinierių veiklos, nesuplanavo priemonių veiklai gerinti. Dėl to nebuvo kritiškai ir tinkamai įvertinta situacija dėl vakuuminės kolonos K-601 techninio stovio, nebuvo savalaikiai pasiruošta kapitaliniam remontui, jis nebuvo atliktas, o intensyviai eksploatuojant, faktiškai nekokybiškai (nepakankamai) kontroliuojant, neleistinai susidėvėjo minėtos vakuuminės kolonos K-601 mazgai, sudedamosios dalys, vamzdžiai ir išeinančio atvamzdžio sienelės. Vamzdžių sienelės vietomis dėl korozijos neleistinai susidėvėjo net iki 0,15 mm storio. Jos neatlaikė įkaitusio gudrono slėgio ir 2006-10-12 apie 14.34 val. plyšo. Pro plyšį išsiveržė karštas gudronas, kuris sąlyčiu su oro deguonimi užsidegė ir degdamas, verždamasis pro plyšį sukėlė didelį gaisrą, dėl ko užsidegė visa vakuuminė kolona K-601 ir gaisro metu nuvirto. Dėl to AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė - 355.006 828 Lt žala.
Kitaip tariant, jis, žinodamas, kad turi pareigą veikti, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, aukščiau paminėtu neveikimu, elgdamasis neapdairiai ir neatidžiai, neatliko savo pareigų, nepanaudojo savo teisių, įgaliojimų ir įgalinimų, kad išvengti didelės žalos, kurią patyrė Bendrovė dėl įvykusio minėto gaisro vakuuminėje kolonoje K-601. Jis nors ir nenumatė, kad dėl kontrolinės veiklos netobulinimo ir kapitalinio remonto neorganizavimo, t.y. jo neveikimo, gali atsirasti Bendrovei didelė žala, nors pagal jo veikos aplinkybes, turint mintyje jo teises, įgaliojimus ir įgalinimus ir jo asmenines savybes (ilgametė profesinė patirtis, kvalifikacija, praktika vadovaujančiame darbe naftos perdirbimo pramonės srityje), galėjo (nes tam turėjo virš paminėtas galimybes) ir turėjo (nes dirbo Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai ir turėjo visus įgaliojimus pavaldžių struktūrų atžvilgiu) numatyti, kad netinkamai kontroliuojama eksploatacija be kapitalinio remonto vakuuminės kolonos K-601 sukels neleistiną vamzdžių susidėvėjimą, gedimą, gaisrą ir didelę žalą, kas ir įvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu P. N. E. ir B. L. L. pagal BK 229 straipsnį išteisino jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
P. N. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, ir nubausti jį 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda;
kardomąją priemonę – 1 000 000 Lt užstatą, sumokėtą 2007 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymu AB (duomenys neskelbtini) banke (7 t. b. 1.47), nuosprendžiui įsiteisėjus P. N. E. panaikinti, ir grąžinti užstato davėjui (duomenys neskelbtini).;
B. L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, ir nubausti jį 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda;
kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus;
daiktus: voką su medžiagų pavyzdžiais, metalinį bidonėlį, dvi dalis atvamzdžio, vamzdžio V619/1-1 dalis, vamzdžio V615/5-1 dalis, 11 atidalintų metalinių vakuuminės kolonos dalių, dėžutę su nuodėguliais, perduotus saugoti Telšių APVK Mažeikių rajono policijos komisariatui (4 t. b. 1. 89, 92), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, nes jie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
AB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentų originalus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti AB (duomenys neskelbtini) (anksčiau - AB (duomenys neskelbtini)) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
konstatuoti, jog specialistui L. N. imunitetas nuo sulaikymo, arešto arba kito asmens laisvės apribojimo, baigėsi. Įpareigoti Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrą apie šį sprendimą pranešti L. N.;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsniu, specialistui docentui V. B. sumokėtą 3000 Lt sumą už suteiktą specialisto išvadą ir D. S. sumokėtą 1180 Lt sumą už atliktus tiriamojo objekto kietumo matavimus ir cheminės sudėties tyrimą pripažinti proceso išlaidomis ir iš P. N. E. išieškoti 2090 Lt, iš B. L. L. išieškoti 2090 Lt.
Šalies argumentai
Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nemotyvuotas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kaltinamieji išteisinti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl darytina išvada, kad nuosprendis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Anot apelianto, teismas savo sprendimą motyvavo ne loginiu ir faktiniu nustatytų duomenų konstatavimu, o rėmėsi subjektyvia nuomone, akivaizdžiai naudinga P. N. E. ir B. L. L.. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi ne visais objektyviai nustatytais duomenimis, o tik išteisintiesiems P. N. E. ir B. L. L. naudingais duomenimis ir liudytojų apklausų fragmentais. Teigia, jog teisėjų kolegija visiškai neanalizavo teismo posėdžių metu nustatytų P. N. E. ir B. L. L. kaltę pagrindžiančių objektyvių duomenų, rėmėsi tik paviršutinišku subjektyviai atrinktų duomenų įvardinimu. Pažymi, kad liudytojai A. L., V. R., A. D., P. V., A. G., L. K. apklausų metu nurodė, jog laiku atlikus kapitalinį remontą, turėjo ir privalėjo būti atliktas kaltinime nurodyto įrenginio inspektavimas, įrenginys turėjo būti užpildomas vandeniu, turėjo būti atliekamas hidraulinis bandymas, kurio metu be jokių abejonių būtų buvęs pastebėtas neleistinas metalo susidėvėjimas ir būtų išvengta avarijos. Nurodo, kad pagrindinis tikslas buvo nustatyti dėl kieno kaltės ir savo pareigų netinkamo atlikimo šis kapitalinis remontas nebuvo atliktas ir dėl ko įvyko avarija. Nors specialistai vienareikšmiškai nurodė du atsakingus asmenis – P. N. E. ir B. L. L., tačiau teisėjų kolegija šių parodymų ir specialisto išvadų tinkamai neanalizavo, kitais įrodymais jų nepaneigė. Kolegija taip pat be pagrindo, pažeisdama BPK normose numatytas procedūras, nepripažino leistinais įrodymais specialistų M. B. (5 t., b. 1. 14-24), L. N. (12 t., b. 1.188-202) bei V. D. (14 t., b. 1.67-78) išvadų ir jomis nepagrįstai nesivadovavo.
Prokuroras pažymi, kad atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys. Byloje turi būti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. Nenustačius tokio priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį.
Skunde nurodoma, kad 2006-10-12 apie 14:34 val. AB (duomenys neskelbtini) bendrovės gamybos padalinio Nr. 2 mazuto giluminio perdirbimo komplekso mazuto vakuuminiame rektifikacijos ir gudrono visbrekingo įrenginyje vakuuminės kolonos K-601 apatinėje dalyje plyšo vamzdžio, esančio tarp kolonos K-601 ir atkertančios vamzdyno V619/1 sklendės, sienelė, pro plyšį išsiveržė karštas gudronas, kuris sąlyčiu su oro deguonimi užsidegė ir degantis, verždamasis pro plyšį sukėlė didelį gaisrą, dėl ko užsidegė visa vakuuminė kolona K-601 ir gaisro metu nuvirto. Šias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, taip pat ir papildomos įvykio vietos apžiūros bei objektų apžiūros metu užfiksuoti duomenys.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2007-02-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog tirti pateiktų vamzdyno V619/1 atidalinto vamzdžio tarp vakuuminės kolonos K-601 ir atkertančiosios sklendės dalių sienelės storis prieš gaisrą buvo 7,0-0,15 mm, t. y. kad atskirose vamzdžio sienelės vietose prieš gaisrą buvo erozinių (korozinių) suplonėjimų, siekiančių iki 0,15 mm, o pats vamzdžio pažeidimas yra plėštinis, susidaręs vamzdžiui plyšus dėl didelio slėgio jo viduje (4 t. 58-73). Gaisro židinio vietą patvirtina ir 2007-04-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (4 t. b. l. 76-82).
Taip pat pažymi, kad 2007-09-18 (duomenys neskelbtini) universiteto organinės chemijos katedros docento V. B. specialisto išvadoje (4 t., b. l. 148-155) nurodyta, jog iš ST 20 plieno pagaminto 426x12 GOST 8732-78 vamzdžio V619 atkarpa buvusi tarp kolonos K 601 apačios ir atkertančio sklendės, galėjo tarnauti tik iki ribinio suplonėjimo – 4 mm storio (RD38.13.004-86 instrukcija). Kadangi nustatyta, kad vamzdyno V619/1 atskirose vamzdžio tarp vakuuminės kolonos K-601 ir atkertančiosios sklendės dalių sienelės vietose prieš gaisrą buvo erozinių (korozinių) suplonėjimų, siekiančių iki 0,15 mm, reikia išsiaiškinti pagrindines priežastis, kas įtakojo sienelių suplonėjimą ir kodėl nebuvo savalaikiai sureaguota ir pastebėtas toks neleistinas ir pavojingas įrenginio sienelių suplonėjimas.
Prokuroras atkreipia dėmesį, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjų kolegija nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog „specialistui V. B., atlikusiam byloje technologinį tyrimą, buvo pateikti ir nesusiję su jo kaip technologo kompetencija klausimai. Atlikęs tyrimą, kuris buvo užfiksuotas 2007 m. rugsėjo 18 d. išvadoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisiamajame posėdyje duodamas paaiškinimus dėl išvadoje suformuluotų teiginių, pats specialistas V. B. nurodė, kad išvadoms dėl pasiruošimo kapitaliniam remontui naftos perdirbimo įmonėje, tokių remontų planavimo, periodiškumo, indo priežiūros, eksploatavimo būtinų specialių žinių jis pakankamai neturėjo. Specialistas, duodamas bendrą išvadą, į kurią patenka ir tos išvados, kurių pagrindas nebuvo jo kompetencijos specialios žinios, realiai viršijo savo kompetencijos ribą, todėl teismas V. B. išvados šioje dalyje nevertina kaip įrodymų šaltinio“. Apelianto tvirtinimu, teismas be pagrindo nesivadovavo šio patyrusio specialisto duota išvada, juolab, kad teismo posėdyje specialistas V. B. nurodė: „Esu technologas ir kas liečia technologinį režimą aš tą žinau, ne mechaninę dalį. Kiek galėjau, tiek studijavau, žiūrėjau. Nes vis tiek atsakomybę neši, todėl tikrini.“ Teigia, kad specialistas V. B. savo pateiktoje specialisto išvadoje rėmėsi tuo, ką jis išmano, kam tirti turi specialių žinių ir įgūdžių. Pastebi, kad nei vienas kitas specialistas ar liudytojas nepaneigė specialisto V. B. išvadoje nurodytų duomenų, priešingai, liudytojai ir kiti specialistai tik patvirtino specialisto V. B. duotos išvados teisingumą ir pagrįstumą.
Atkreipia dėmesį, kad 2007-09-18 (duomenys neskelbtini) universiteto organinės chemijos katedros docento V. B. specialisto išvadoje (4 t., b. l. 148-155) nurodytą teiginį, jog „tiksliam inspektavimui tiek kolona K-601, tiek ir vamzdynas V619 turėjo būti visiškai sustabdyti, išleistas produktas, ataušintas, o visa tai galima buvo padaryti tik kapitalinio remonto metu“ patvirtina ir teisėjų kolegijos apklausti liudytojai A. L., V. R., A. D., P. V., A. G., L. K.. Teigia, kad minėti liudytojai, duodami parodymus, nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai negali kelti abejonių. Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai neaptarė šių liudytojų parodymų, be to, nuosprendyje nurodytose liudytojų apklausose dėl nesuprantamų priežasčių nenurodyti esminiai dalykai, kuriais rėmėsi valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai.
Skundu apeliantas atkreipia dėmesį ir į liudytojo A. L. 2011-01-29 parodymus, kad kolona K-601 buvo įtraukta į kapitalinio remonto defektinius dokumentus ir šiame įrenginyje turėjo būti atliekama inspekcija ir hidraulinis bandymas, nes visi aparatai, dirbantys su slėgiu, periodiškai turi būti inspektuojami. A. L. taip pat nurodė, jog „Taisyklės reikalauja, kad bet koks aparatas inspekcijos atlikimo metu turi būti visiškai sustabdytas“. A. L. taip pat pažymėjo, kad jam žinoma, jog 2006 m. kolonoje buvo atliekami darbai: „Buvo pakeistas antgalis ir buvo valymas nuo kokso“, tačiau po šio remonto kolonos įrenginys nebuvo išbrauktas iš kapitalinio remonto inspektavimo sąrašo. Šį faktą patvirtina ir 2011-01-18 liudytojo A. D., kuris 2006 m. dirbo įrenginio vadovu, duoti parodymai, kad kapitalinio remonto metu turėjo būti remontuojama kolona ir vamzdynas, o po to privalomai daromas hidraulinis bandymas. 2011-01-19 V. R. apklausos metu teismui parodė, kad „vis tiek kolona 601 per kapitalinį remontą turėjo būti remontuojama, galbūt ne remontuojama, o valoma. Vis tiek norim ar ne, hidraulinis bandymas privalomas ir kad atvamzdžio dalis į hidraulinį bandymą papultų, nes iškart po kolonos išeina. Neįmanoma kitaip uždėti, kad neišbandyti tą ruožą“. 2011-01-18 liudytojas P. V. į advokatės klausimą „Ar jums žinoma, kokie darbai su kolona K-601 ir vamzdynu 619/1 turėjo būti atliekami planuojamo kapitalinio remonto metu 2006 metais?“, konkrečiai atsakė, kad „Buvo suplanuota galvoninę vidinę įrangą dalinai pakeisti, kolonos inspekciją, vamzdyne buvo planuotas remontas – pervirinimas. Buvo virinta nerūdijančiu elektrodu“ bei parodė, kad „Hidraulinis bandymas turi būti atliktas po kolonos remonto“.
Objektyviai įvertinus visus duomenis, prokuroro įsitikinimu, galima kategoriškai teigti, kad savalaikiai atliekant kapitalinį remontą, jo metu privalėjo būti atliekamas kolonos K-601 ir vamzdyno V619 remontas ir inspektavimas, kurio metu kolonoje K-601 privalėjo būti atliekamas hidraulinis bandymas, o jo metu neabejotinai turėjo būti pastebėtas vamzdžio V619 atkarpos tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės sienelių suplonėjimas. Pažymi, kad šį faktą patvirtina ir anksčiau minėtų liudytojų P. V. ir V. R. parodymai, jog hidraulinio bandymo metu galima nustatyti, kad įrenginyje seniai veikianti detalė yra neleistinai suplonėjusi. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ne tik atliekant hidraulinius bandymus būtų pastebėtas neleistinas metalo susidėvėjimas. 2011-01-29 liudytojas A. G. parodė, kad „Kiekvieno kapitalinio remonto metu kolona stabdoma, praplaunama dyzeliniu kuru, po to pragarmama vandens garų, po to užpildoma pilnai vandeniu ir, užpildžius vandeniu, kelių parų laikotarpiu lėtai drenuojama lauk. Užpildžius koloną vandeniu, kadangi jos aukštis daugiau nei 36 metrai, slėgis toje linijoje kur defektas būtų buvęs vos ne 4 barai, tai vienareikšmiškai jis būtų praleidęs“.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad apie tai, jog Bendrovėje praeityje buvo panaudotas netinkamos markės plienas, buvo žinoma visiems, ir ši klaida buvo taisoma ne vienerius metus iki 2006-10-12 kilusio gaisro, taip pat ir po jo. Prašo atkreipti dėmesį, kad 2011-01-29 liudytojas A. G. parodė, jog „to pasekoje, kad rastas nekokybiškas metalas, buvo daug platesnė programa sudaryta, ir galiu pridėti, kad ne tik blogas metalas buvo, pagrindinė problema buvo karštų produktų vamzdynų suvirinimas. Tarybiniais laikais chrommolibdeninis plienas buvo virinamas nerūdijančio plieno elektrodais. Visi vamzdynai, taip suvirinus, atidirbus tam tikrą laiko tarpą, pradėdavo trūkinėti. Dėl to įmonėje buvo kilę mažiausiai 3-4 gaisrai. Netinkamo metalo suradimo ir pašalinimo programa bei siūlių pervirinimas tęsiasi iki šiol. <...> ateinančio kapitalinio remonto metu ta programa turėtų būti užbaigta“. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. K. taip pat nurodė: „Po 1994 metais gamykloje kilusio gaisro 23 cechui iškelta užduotis iki artimiausio kapitalinio remonto nustatyti vamzdynus, kuriuose įdėtas netinkamos sudėties metalas, iki gaisro nebuvo visiškai įgyvendinta, kadangi ne visi vamzdynai buvo paruošti (sustabdyti) patikrinimui. Patikrinimą galima daryti tik sustojimo metu. Tikrinant reikia pastatyti pastolius, nuimti izoliaciją, nuvalyti mechaniniu būdu“. Prokuroras pažymi, kad aplinkybę, jog vamzdžio V619 atkarpa tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės buvo netinkamo metalo, konstatavo ir teisėjų kolegija. Tačiau teismas ir toliau laikėsi nepagrįstos nuomonės, kad niekam apie šį projektinį priimtą ir patvirtintą 1987 m. sprendimą nebuvo žinoma. Kitame dokumente „Gamybinių nesklandumų aktas Nr. 3 dėl 1994 m. vasario 17 d. kilusio gaisro“ buvo nurodytos 1994 m. vasario 17 d. gaisro priežastys – vamzdyno 619/3 trūkimas dėl korozinio – erozinio susidėvėjimo, ir pateikti nurodymai atitinkamiems AB (duomenys neskelbtini) darbuotojams patikrinti gretimų vamzdynų (įskaitant 619/1) metalų sudėtį bei pakeisti jų elementus, neatitinkančius standarto RU-86 reikalavimų. Prokuroro teigimu, tai dar vienas dokumentas, kuriuo remiantis darytina neginčytina išvada, jog ir pats kaltinamasis P. N. E. turėjo ir privalėjo žinoti apie šią problemą. Atkreipia dėmesį, kad visa dokumentacija, net to paties 1994 m. kilusio gaisro medžiaga, aktai ir kiti dokumentai, buvo prieinami vadovaujantiems darbuotojams, įskaitant ir patį generalinį direktorių. Vien faktas, kad žinant apie problemą dėl netinkamos markės naudojamų detalių buvimą ir kapitalinio remonto atidėliojimą, kai jo metu turėjo būti pakeistos nustatytos netinkamos detalės, leidžia teigti apie buvusį nusikalstamą nerūpestingumą.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, objektyvius duomenis, liudytojų ir specialistų duotas išvadas, apelianto įsitikinimu, galima daryti kategorišką, objektyvią ir neginčytiną išvadą, kad vamzdžio V619 atkarpos tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės sienelių kritinis suplonėjimas neabejotinai būtų buvęs pastebėtas kapitalinio remonto metu. Pagrindinė 2006-10-12 gaisro priežastis buvo tai, kad atidedant kapitalinį remontą, įrenginyje nebuvo atliekami būtini remonto ir inspektavimo darbai, ir nebuvo savalaikiai pastebėtas vamzdžio V619 atkarpos tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės sienelių kritinis suplonėjimas, t. y. nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kapitalinio remonto atidėliojimo ir su tuo susijusiomis kilusiomis pasekmėmis.
Skundu apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog P. N. E., duodamas parodymus teismui, akcentavo, kad jo dėka ir iniciatyva bendrovė kviesdavo ir samdydavo ne Lietuvos firmas, kad šios patikrintų įrenginių būklę ir pateiktų išvadas dėl remonto būtinumo. Pastebi, jog šį faktą patvirtina ir 2007-09-18 (duomenys neskelbtini) universiteto organinės chemijos katedros docento V. B. specialisto išvadoje (4 t., b.l. 148-155) nurodyta aplinkybė, kad įrenginių remontui ir patikrai dažniausiai yra samdomos užsienio firmos, kurios ne visuomet sąžiningai atlieka savo darbą, todėl reikalauja ypatingos kontrolės ir priežiūros. Tai, kad pasamdyta firma netinkamai atliko pavestas užduotis, patvirtina ir liudytojo V. V. 2011-01-11 duoti parodymai, jog „buvo pasamdyta užsienio kompanija (duomenys neskelbtini), 25 žmonės apie pusę metų dirbo, bet praktiškai nieko nepadarę išvažiavo namo. Buvo taip suvadovauta, kad vietiniai žmonės nedalyvavo tame procese, todėl vietoj jų bandė pasamdyti rangovinę organizaciją, kuri atliktų tą darbą“, o tam suvadovavo B. L. L.. Teigia, kad nors P. N. E. samdydavo užsienio firmas, kad šios patikrintų įrenginių būklę ir pateiktų išvadas dėl remonto būtinumo, tačiau neorganizavo tinkamos ir griežtos kontrolės, kad šios firmos kvalifikuotai ir tinkamai atlikusios savo darbą pateiktų išvadas ir būtų užkirstas kelias nelaimėms.
Pasak prokuroro, teisėjų kolegija skundžiamame nuosprendyje nenagrinėjo priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo, o abstrakčiai nurodė, kad 2006-10-06 kilusio gaisro priežastis yra netinkamos markės metalo panaudojimas niekam nežinant ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodoma, kad teismas nepagrįstai savo sprendimą nesiremti liudytojų M. B., L. N., V. D. parodymais motyvavo tuo, kad „minėtų liudytojų apklausos buvo atliktos nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos – Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, o lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė duoti parodymus jų gimtąja kalba suteikiant teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Šiuo atveju liudytojai buvo apklausti rusų kalba, nedalyvaujant vertėjui ir vėliau apklausos protokolai, kaip kiti rašytiniai dokumentai, buvo pateikti išversti į valstybinę kalbą. Teismas nepripažįsta leistinais įrodymais ir specialistų M. B. (5 t., b. 1. 14-24), L. N. (12 t., b. 1.188-202) bei V. D. (14 t., b. 1.67-78) išvadų bei jomis nesivadovauja, nes įstatymas neleidžia specialistui dalyvauti procese ir duoti išvadą, jeigu jis byloje buvo apklaustas kaip liudytojas (LR BPK 57 straipsnio 2 dalis, 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas)“. Prokuroro teigimu, tokie teismo motyvai ir argumentai yra neteisingi, neteisėti, priimti pažeidžiant BPK normas.
Apeliantas pažymi, kad remiantis BPK 242 straipsniu, teismas pirmiausia privalėjo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti liudytojus teisme ir t.t., ir tik tada vertinti apklausos metu gautus duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismas negali vertinti, negali jais grįsti nuosprendžio. Be to, BPK 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad liudytojas turi teisę duoti parodymus savo gimtąją kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba. O tai reiškia, kad apklausa gali vykti jam suprantama kalba, t. y. kalba, kurią moka jis ir apklausą vykdantis asmuo (tyrėjas, prokuroras). Minėto straipsnio dispozicija suformuluota taip, kad neabejotinai galima suprasti, jog tai gali būti ir ne lietuvių kalba, o asmeniui (liudytojui) suprantama kalba. Vėliau, vadovaujantis įstatymu, atliekamas vertimas į valstybinę kalbą. Mano, kad teismo nurodytas netikslumas dėl kalbos galėjo būti ištaisytas teisme, jeigu teismui būtų pavykę iškviesti M. B., L. N. ir V. D. į teismo posėdį. Tačiau teismas to nepadarė.
Be to, anot apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, kad specialistų M. B., L. N. ir V. D. išvadų nepripažįsta leistinais įrodymais todėl, kad įstatymas neleidžia specialistui dalyvauti procese ir duoti išvadą, jeigu jis byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. Mano, kad taip teismas pats sau prieštarauja – konstatuoja, kad M. B., L. N. ir V. D. apklausos atliktos netinkamai ir dėl to jų nelaiko įrodymais bei nuosprendžio negrindžia, tačiau tuo pat metu nesivadovauja M. B., L. N. ir V. D. išvadomis tuo pagrindu, kad pastarieji buvo apklausti liudytojais (nors jų parodymų ir nelaiko įrodymais).
Prokuroro tvirtinimu, teismas pažeidė ir BPK 59 straipsnio reikalavimus. Pastebi, kad iki įrodymų tyrimo teisme pradžios dėl M. B., L. N. ir V. D. nušalinimo nesikreipė nei vienas 57 straipsnio 1 dalyje išvardytas asmuo, be to, iki nuosprendžio priėmimo teismas nebuvo priėmęs spendimo dėl M. B., L. N. ir V. D. nušalinimo. Esant tokioms aplinkybėms, anot prokuroro, neišsprendęs specialistų nušalinimo klausimo, teismas nepagrįstai sprendė klausimą pripažinti ar nepripažinti minėtų asmenų išvadas leistinais įrodymais.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į minėtų specialistų išvadas ir nesuprato jų esmės bei prasmės. Teigia, kad šių išvadų atskirais įrodymais laikyti negalima, nes jokių naujų įrodymų jose nėra, t. y. specialistai išvadose naujų atskirų įrodymų nepateikė. Specialistų išvadų esmė yra ta, kad jos sudaro galimybę suprasti kitus įrodymus. Nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog M. B., L. N. ir V. D. byloje nušalinti nebuvo, darytina išvada, kad jų specialisto išvados yra gautos teisėtai, vadovaujantis BPK normomis, todėl jos turi būti laikomos įrodymais. Teigia, kad byloje nustatyta, jog generalinis direktorius ir jo pavaduotojas inžinerijai turėjo pakankamai galių bei galimybių užtikrinti, kad nelaimė neįvyktų. Šį faktą patvirtina ir įmonės dokumentuose esantis 2006 m. birželio 22 d. Generalinio direktoriaus pasirašytas sprendimas „Dėl kapitalinio remonto pradžios datos“ (3 t., b. 1. 64-85), kuriuo pratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas iki 2007 m. balandžio mėnesio.
Skundu prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kapitaliniam remontui nebuvo tinkamai pasirengta, nebuvo supirktos reikalingos medžiagos, pasiruošimo remontui darbai atsiliko nuo grafiko, buvo samdomos netinkamos firmos ir dėl to tinkamai nebuvo atliekama įrenginių diagnostika, netinkamai buvo organizuojamas darbas, todėl pasiruošimas kapitaliniam remontui vyko labai lėtai, nes tie patys žmonės buvo atsakingi ir už įrenginių sustojimus, ir už kapitalinį remontą. Visai remonto tarnybai vadovavo ir už viską buvo atsakingas B. L. L.. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai V. V., P. V., D. P., A. G. ir A. L.. Mano, kad aukščiau minėtame sprendime nurodyta didelė perdirbimo marža negali būti pakankamu argumentu nusprendžiant pratęsti įrenginių darbą, nes įrenginių eksploatacija, neužtikrinus saugaus jų darbo, gali tapti ypač didelių nuostolių priežastimi.
Analizuojant pareiginius nuostatus, anot apelianto, galima teigti, jog Mechanikos -Inžinerijos tarnyba buvo tiesiogiai atsakinga už savalaikį pasirengimą kapitaliniam remontui bei jo atlikimą. Tą patvirtina Generalinio direktoriaus pavaduotojo inžinerijai pareiginių nuostatų 5 ir 6 skirsniai. Kapitalinio remonto organizavimas bei atlikimas priskirtinas ir prie Generalinio direktoriaus pagrindinių darbo funkcijų, ir šią aplinkybę patvirtina AB (duomenys neskelbtini) įstatų 11 skirsnis, nustatantis Generalinio direktoriaus veiklos kompetenciją. Todėl, apelianto įsitikinimu, galima konstatuoti, jog Generalinis direktorius savo parašu patvirtino leidimą pratęsti įrenginių eksploataciją ne todėl, kad jie saugiai gali būti eksploatuojami, o todėl, kad konkrečiu metu (planuotam kapitaliniam remontui) sustabdyti bendrovės veiklą būtų buvę labai nuostolinga. Be to, paprasčiausia priežastis yra ta, kad vadovaujant P. N. E. ir B. L. L. nebuvo tinkamai ir laiku pasiruošta kapitaliniam remontui. Šį faktą patvirtino teisme apklausti liudytojai V. V., P. V., D. P., A. G. ir A. L..
Prokuroras prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog Mechanikos - Inžinerijos tarnyba su visais savo padaliniais buvo atsakinga ir už saugų įmonės eksploatavimą, už profilaktinių bei kapitalinio remonto parengimą ir pravedimą. Šiai tarnybai nuo 2003 m. vadovavo B. L. L., kuris į minėtas pareigas buvo paskirtas rekomendavus Generaliniam direktoriui P. N. E.. Pats P. N. E. paskirtas AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi 2002 m. gruodžio 19 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. 1. 91, 105-109). Paskutinis kapitalinis įmonės remontas vyko 2003 m. pavasarį. Atliekant šį remontą, tiek P. N. E., tiek B. L. L. jau ėjo savo pareigas. Todėl darytina išvada, jog jiems buvo pakankamai laiko susipažinti su situacija įmonėje, su įmonės technologiniu stoviu bei tinkamai ir savalaikiai pasirengti kitam kapitaliniam remontui po dviejų ar trejų metų. Apeliantas tvirtina, kad analizuojant teisme apklaustų liudytojų A. L., V. R., A. D., P. V., A. G., L. K. parodymus, 2007-09-18 (duomenys neskelbtini) universiteto organinės chemijos katedros docento V. B. specialisto išvadoje (4 t., b. l. 148-155) nurodytus duomenis, galima daryti kategorišką išvadą, kad pilnai nesustabdžius įmonės, faktiškai neįmanoma atlikti kokybiškos vakuuminės kolonos K-601 patikros. Vamzdžio dalies, kuri trūko gaisro metu, temperatūra yra ypatingai aukšta, todėl, nesustabdžius ir neataušinus kolonos, faktiškai neįmanoma prisiartinti ir patikrinti minėtos kolonos atkarpos tinkamumo eksploatacijai. Todėl, patikrinus tik viršutinę kolonos dalį (tai buvo 2006 m. pradžioje), negalima teigti, jog koloną galima pripažinti tinkama naudojimui.
Nurodo, kad įmonės dokumentuose esantis 2006 m. birželio 22 d. Generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl kapitalinio remonto pradžios datos“ liudija, jog klausimą dėl kapitalinio remonto darbų nukėlimo sprendė Generalinis direktorius, atsižvelgęs į Mechanikos – Inžinerijos tarnybos rekomendaciją. Peržvelgus 2004 m. – 2006 m. Mažeikių naftos valdybos posėdžių protokolus (3 t. b. 1. 64-85; 3 t., b. 1. 142; 3 t., b. 1. 152) galima teigti, jog klausimas dėl kapitalinio remonto ar jo nukėlimo niekuomet nebuvo svarstytas. Atsižvelgiant į Generalinio direktoriaus įgaliojimus rengti medžiagą NPĮ valdybos posėdžiams, galima būtų daryti prielaidą, kad toks svarbus klausimas galėjo būti aptartas įmonės valdybos lygiu. Tačiau peržiūrėjus NPĮ valdybos posėdžių darbotvarkę bei protokolus negalima rasti nei vienos užuominos apie tai. Pasak apelianto, iš to galima daryti išvadą, jog įmonės Generalinis direktorius prisiėmė visą atsakomybę dėl pasirengimo kapitaliniam remontui ir jo atlikimo, taipogi prisiėmė visą atsakomybę dėl saugios įmonės veiklos užtikrinimo.
Skunde pažymima ir tai, kad M. N. P. Į. sudarytos komisijos gaisro priežastims tirti ataskaitoje yra nurodyta: 1994 m. vasario 17 d. Mazuto giluminio perdirbimo skyriuje (KT 1.1) kilo gaisras. Nors gamybinių nesklandumų ataskaitoje Nr. 3 nebuvo tiesiogiai užsiminta ar korozinis-erozinis vamzdyno susidėvėjimas buvo susijęs su vamzdyno metalo pakeitimu iš kaitrai atsparaus plieno į anglinį plieną, tačiau tos pačios ataskaitos 10 punkte pateiktose rekomendacijose yra pažymėta, kad daugeliui vamzdynų (įskaitant V 619/1) reikia atlikti metalo sudėties patikrinimą, po šios ataskaitos pasirašymo ir iki 2006 m. spalio 12 d, vamzdynas 619/1 nebuvo pilnai tikrintas, kad išsiaiškinti kur konkrečiai yra sumontuoti anglinio plieno ST 20 elementai. Taip pat pažymima, kad 1994 m. M. N. P. Į. vadovybė protokole dar kartą užsiminė, jog Mazuto giluminio perdirbimo skyriaus (KT 1/1) statybos metu vietoj chromo molibdeninio plieno buvo naudojamas anglinis plienas ST 20. Tame pačiame protokole nurodyta, kad anglinis plienas 20 galėjo būti panaudotas sumontuojant vamzdyną 619.1. (6 t., b. 1. 1-9). Apelianto įsitikinimu, visi šie komisijos nustatyti faktai rodo apie nepakankamą Mechanikos – Inžinerijos tarnybos ir jos vadovybės atsakomybę susipažįstant su įrengimais ir juos eksploatuojant. Ypač kapitalinio remonto atidėliojimo faktiniam ketverių metų periodui atveju.
Prokuroro teigimu, apibendrinus visus nustatytus faktinius duomenis, galima daryti išvadą, kad laiku, t. y. 2006 m. pavasarį, atliktas kapitalinis remontas (kai jis buvo iš anksto suplanuotas), panaudojant daugelį prevencinių-technologinių priemonių inspektuojant įrenginį po kapitalinio remonto, būtų leidęs pastebėti esamus trūkumus ir laiku juos pašalinti.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog pasirengimas remontui žymiai vėlavo ir aukšta marža buvo tik šalutinis, nuo naftos perdirbimo įmonės valdymo nepriklausomas faktorius. Pažymi, kad paskutinis kapitalinis remontas buvo tik 2003 m. pavasarį. Įmonės administracija, nukeldama remontą į 2007 m., planavo, kad be sustabdymo dirbs ketverius metus. Nors tame pačiame sprendime minima būtinybė stiprinti įrenginių diagnostiką ir jų tinkamumą tolesniam darbui, pats sprendimas kapitalinių remontų ciklą pratęsti iki ketverių metų laikytinas ypač rizikingu. Kaip vėliau parodė tyrimas, diagnostikos cechas ir visa Mechanikos - Inžinerijos tarnyba nebuvo pajėgi garantuoti saugaus įmonės darbo. Svarbūs skyriai nebuvo patikrinti, neaišku, kas neatkreipė deramo dėmesio į kolonoje esančius projektinius pakeitimus, o pačios kolonos konstrukcija neturėjo ugniai atsparaus padengimo. Atkreipia dėmesį, kad nėra dokumentų, patvirtinančių buvusių kolonos remonto darbų tinkamą kokybę. Tuo pačiu pastebi, jog šiuo metu minėtos aplinkybės patikrinimas neįmanomas, nes gaisras nepataisomai sunaikino koloną. Prokuroro teigimu, esant tokioms aplinkybėms, galima daryti motyvuotą išvadą, jog administracijos nesugebėjimas pasirengti remontui buvo pagrindinė kapitalinio remonto atidėliojimo priežastis, o nesugebėjimas užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo buvo pagrindinė gaisro priežastis.
Anot apelianto, apylinkės teismo teisėjų kolegija, svarstydama kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011. Pažymi, kad toje pačioje nutartyje nurodyta, jog „ultima ratio“ principas taikomas tik kai nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad asmens elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų būti vertintinas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka“. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas „ultima ratio“ praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-396/2009, 2K-421/2007, 2K-86/2006) akcentuoja tai, jog „<...> padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam asmeniui“. Pažymi, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka 2006-10-06 kilusio gaisro pasekmės tėra didelė – 355 006 828 Lt – turtinė žala, nes tuo metu apie įrenginį dirbo daug žmonių, todėl negalima teigti, kad P. N. E. ir B. L. L. elgesys ir neveikimas nesukėlė tokių padarinių, „dėl kurių negalėtų būti vertintinas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka”. Prokuroro manymu, teismas tokiu savo teiginiu, iš esmės prieštaraujančiu pačiam nuosprendžiui, pripažįsta, kad P. N. E. ir B. L. L. netinkamai elgėsi, tačiau nepagrįstai konstatuoja, jog parinktos atsakomybės rūšis yra per griežta.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, galima daryti neginčijamą išvadą, kad P. N. E. ir B. L. L., žinodami, jog turi pareigą veikti, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, neveikimu, elgdamiesi neapdairiai ir neatidžiai, neatliko savo tiesioginių pareigų, nepanaudojo savo teisių, įgaliojimų ir įgalinimų, kad būtų tinkamai ir laiku pasiruošta kapitaliniam remontui, kad savalaikiai atlikus jį būtų nustatytas neleistinas ir kritinis vamzdžio V619 atkarpos tarp kolonos K-601 ir atkertančios sklendės sienelių suplonėjimas ir taip būtų išvengta didelės žalos, kurią patyrė Bendrovė dėl įvykusio minėto gaisro vakuuminėje kolonoje K-601. Apelianto tvirtinimu, kaltinamieji, nors ir nenumatė, kad dėl kontrolinės veiklos netobulinimo, kapitalinio remonto neorganizavimo ir beprasmio atidėliojimo, t. y. jų abiejų neveikimo, gali atsirasti tokios pasekmės ir Bendrovei gali būti padaryta didelė žala, tačiau pagal savo veiklos aplinkybes, turint mintyje jų teises, įgaliojimus ir įgalinimus ir jų asmenines savybes (ilgametė profesinė patirtis, kvalifikacija, praktika vadovaujančiame darbe naftos perdirbimo pramonės srityje) galėjo ir turėjo (nes P. N. E. dirbo Bendrovės generaliniu direktoriumi, o B. L. L. dirbo Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai ir abu turėjo visus įgaliojimus pavaldžių struktūrų atžvilgiu) numatyti, kad netinkamai kontroliuojama eksploatacija be kapitalinio remonto vakuuminės kolonos K-601 sukels neleistiną vamzdžių susidėvėjimą, gedimą, gaisrą ir didelę – 355 006 828 Lt žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti, išteisintasis P. N. E., jo gynėjas ir išteisintojo B. L. L. gynėja prašė prokuratūros skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai P. N. E. ir B. L. L. pagal BK 229 straipsnį išteisino jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymima, kad BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, pareigūnas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją.
Atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys. Vadinasi, byloje turi būti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. Nenustačius tokio priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2011).
Iš baudžiamojoje byloje esančio AB (duomenys neskelbtini) 2002 m. gruodžio 19 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t. 91-92) ir tos pačios dienos darbo sutarties Nr. kopijos (7 t. 105-109) matyti, kad 2002 m. gruodžio 19 d. AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi buvo paskirtas P. N. E..
2004 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos darbdavio ir užsieniečio, neturinčio leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (7 t. 102-104 b. l.) bei darbo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t. 93-96, 97-100 b. l.) kopijos liudija, kad B. L. L. priimtas dirbti AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai.
AB (duomenys neskelbtini) įstatai (7 t. 1-18 b. l.) patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad šios bendrovės generalinis direktorius P. N. E. buvo atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą, jos įrenginių produktyvų ir efektyvų funkcionavimą, racionalų jos turto naudojimą, bendrovėje taikomų turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvų nustatymą, visų įmanomų veiksmų, iškilus nepaprastai situacijai, vykdymą, nepaisant to, ar tam turi įgaliojimus, ar ne, kad apsaugotų turtą, rizikos valdymo programos bendrovėje sukūrimą, paruošimą ir pateikimą valdybai patvirtinti bei už valdybos patvirtintų bendrovės valdymo planų įgyvendinimą ir t. t.
AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojo inžinerijai pareiginiai nuostatai (6 t. 158-159 b. l.) patvirtina, kad B. L. L. pareiga buvo vadovauti ir vystyti veiklą bendrovės profilaktinio remonto ir eksploatacinio patikimumo, kapitalinio remonto ir įmonės stabdymo procedūrų vykdymo, investicinių ir remonto projektų vykdymo bei su tuo susijusio centralizuoto planavimo ir biudžetų sudarymo srityse, jis buvo atsakingas už veiklos valdymą gamybos įrengimų priežiūros sistemos gerinimui ir jų eksploatacinio patikimumo užtikrinimui vykdant profilaktinį ir kapitalinį remontą bei tinkamai atliekant su tuo susijusias įrenginių, įrengimų stabdymo procedūras, taip pat buvo atsakingas už su profilaktiniu, kapitaliniu remontu, įrenginių ir įrengimų stabdymu, investiciniais ir remonto projektais susijusiu centralizuotu planavimu, biudžeto sudarymu ir kt.
Taigi, įvertinęs minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. N. E. ir B. L. L. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje pateiktą valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius ir yra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektai.
Tačiau, kaip jau minėta, būtina nustatyti, kad valstybės tarnautojas neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir tarp padarytos veikos bei atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys.
2006 m. spalio 12 d. akte dėl kilusio gaisro (1 t. 37 b. l.) nurodyta, kad 2006 m. spalio 12 d. 14.32 val. AB (duomenys neskelbtini) teritorijos mazuto giluminio perdirbimo komplekso postamente Nr. 6, kolonoje K 601 pastebėtas gaisras. Gaisro padariniai: vakuuminės distiliacijos kolona K 601, veikiama liepsnos, atitrūko nuo ją jungiančių vamzdynų ir griuvo nuo etažerės į šilumokaičių TK - 606/1, 2; TK – 611; TK – 604/2÷9; TK – 605/1÷ 4, TK - 601/1, 2 pusę, tarp šešto postamento siurblinės ir septinto postamento pravažiavimo. Gaisro kilimo priežastis – gamybinių įrenginių gedimas (išsihermetinimas) ir produkto savaiminis užsiliepsnojimas (1 t., b. l. 37).
P. N. E. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi ir būdamas atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą, produktyvų ir efektyvų įrenginių funkcionavimą, įskaitant ir vakuuminės kolonos K 601 funkcionavimą, žinodamas, kad ji intensyviai eksploatuojama ilgą laiką, nuo 1988 m., nesiėmė reikiamų organizacinių priemonių tinkamai ir savalaikiai organizuoti pasiruošimą kapitaliniam remontui. Dėl jo tokio pareigų neatlikimo, t. y. kapitalinio remonto neorganizavimo, bendrovėje kilo didelis gaisras, dėl kurio AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė – 355 006 828 Lt žala.
B. L. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotoju inžinerijai, pagal savo pareigas ir administracinius įgalinimus savo srityje 2003-2006 metų laikotarpiu nesiėmė reikiamų ir pakankamai veiksmingų priemonių išanalizuoti įrengimų ir įrenginių, tarp jų vakuuminės kolonos K 601 techninio stovio, neužtikrino jos eksploatacinio patikimumo, neorganizavo vadovavimo profilaktiniam remontui, nesiėmė priemonių kapitaliniam remontui, nesiėmė priemonių kapitalinio remonto investiciniam projektui sudaryti, neorganizavo projektinės dokumentacijos kapitaliniam remontui paruošimo, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą techninio parengimo lygį aptarnaujant, kontroliuojant ir tikrinant vakuuminę koloną K 601, nesukūrė ir negerino priežiūros ir kontrolės sistemos tikrinant koloną K 601, tuo pačiu laiku neužtikrindamas vakuuminės kolonos K 601 eksploatacinio patikimumo, neatliko kitų pareigų, dėl kurių nebuvo savalaikiai pasiruošta kapitaliniam remontui, jis nebuvo atliktas, dėl to dėl korozijos neleistinai nusidėvėjus ir plyšus vamzdžių sienelėms, pro plyšį išsiveržęs karštas gudronas užsidegė ir degdamas sukėlė didelį gaisrą, dėl kurio AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė – 355 006 828 Lt žala.
Prokuroras apeliaciniu skundu teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi ne visais objektyviai nustatytais duomenimis, o tik išteisintiesiems P. N. E. ir B. L. L. naudingais duomenimis ir liudytojų apklausų fragmentais. Anot prokuroro, teismas neatsižvelgė į liudytojų A. L., V. R., A. D., P. V., A. G., L. K. parodymus, kad laiku atlikus kapitalinį remontą, turėjo ir privalėjo būti atliktas kaltinime nurodyto įrenginio inspektavimas, įrenginys turėjo būti užpildomas vandeniu, turėjo būti atliekamas hidraulinis bandymas, kurio metu be jokių abejonių būtų buvęs pastebėtas neleistinas metalo susidėvėjimas ir būtų išvengta avarijos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti prokuroro skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad spręsdamas P. N. E. ir B. L. L. kaltės klausimą, teismas įvertino visus byloje surinktus šio klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, rėmėsi teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais, įvertino juos visumoje, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Priešingai, nei teigiama skunde, teismas įvertino ir liudytojų L. K., A. D., V. R., A. L., P. V., A. G. parodymus.
Pastebėtina, kad liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu, priešingai nei teigia prokuroras, nenurodė, jog atliekant bendrovėje kapitalinį remontą, be jokių abejonių būtų buvęs pastebėtas neleistinas metalo susidėvėjimas ir būtų buvę išvengta avarijos. Minėtas liudytojas teismui paaiškino, kad kolonos K – 601 patikrinimai buvo atliekami pagal grafiką, duomenų, kad šiai kolonai skubiai reikalingas remontas, nebuvo. Nurodė, kad patikrinimų metu vamzdynai šimtu procentų netikrinami, praktiškai patikrinti visą vamzdyną yra neįmanoma. Patikrinimas atliekamas kas ketveri metai, patikrinama 10-20 procentų elementų. Atsakydamas į prokurorų klausimus, A. K. paaiškino, kad apie tai, jog išeinantis atvamzdis iki gaisro kilimo buvo pakeistas ir buvo panaudota ne ta, kaip numatyta įrenginio techniniame pase, metalo rūšis, jis sužinojo tik po gaisro. Taip pat nurodė, kad kolonos vidinė apžiūra buvo atlikta 2004 metais, buvo patikrintas atvamzdis. Kolonos apžiūros metu apžiūrėti atvamzdį, kuris įtrūko, nėra galimybės, ten neįmanoma įlįsti. Atvamzdis nuodugniau nebuvo apžiūrėtas ir dėl to, kad jį apžiūrint nebuvo rasta jokių korozijos pėdsakų. Duomenų dėl kolonos nesaugumo nebuvo, indo eksploatacija po 2006 m. sausio 9 d. apžiūros buvo leidžiama iki 2010 m. sausio 9 d. Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad ne kiekvieno kapitalinio remonto metu vamzdynai yra bandomi hidrauliniu būdu – tai priklauso nuo to, ar vamzdynas buvo remontuotas jį suvirinant (29 t. 32-42 b. l.).
Aplinkybės, kad kapitalinis remontas buvo būtinas ir kad jo metu neginčijamai būtų buvęs pastebėtas neleistinas vakuuminės kolonos K-601 išeinančio atvamzdžio sienelės erozinis (korozinis) suplonėjimas nepatvirtino ir liudytojai P. V., A. D., V. R., A. L..
Liudytojas P. V. nurodė, kad hidraulinio bandymo metu įtrūkimų, jei jie yra viduje, o ne išorėje, ir mechaniškai išlaiko, galima ir nepastebėti, o iki gaisro apie kolonos K – 601 ir vamzdyno 619 sienelių storio kritinį suplonėjimą nebuvo žinoma (t. 19, b. l. 51-59). Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006 m. birželio mėnesį jis nežinojo, jog atvamzdyje sumontuotas metalas neatitinka nurodyto duomenų pase, nebuvo duomenų apie vamzdyno koroziją, taip pat nebuvo duomenų, kad atidėjus kapitalinį remontą, tolesnis kolonos eksploatavimas būtų buvęs potencialai pavojingas (29 t. 59-65 b. l.). Liudytojas V. R. parodė, kad jis bendrovėje dirba nuo 1999 metų, tačiau apie tai, kad atvamzdis buvo pakeistas kitos rūšies, nei numatyta techniniame pase, metalu, jam nebuvo žinoma. Nurodė manantis, kad iki įvykio bendras vamzdyno korozijos greitis ir sienelių storis nesudarė jokios rizikos. Atsakydamas į advokato klausimą, liudytojas V. R. paaiškino, kad nei hidraulinis, nei joks kitoks bandymas šimtu procentų negarantuoja, kad bus rasti visi vamzdžių įtrūkimai (29 t. 75-87 b. l.).Tai, kad hidraulinių bandymų metu ne visuomet galima išaiškinti vamzdynų, o šiuo atveju – atvamzdžio defektus, nurodė ir liudytojas A. L. (29 t. 92-100 b. l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei minėti liudytojai būtų patvirtinę, kad bendrovėje buvo būtina 2006 m. rudenį atlikti kapitalinį remontą jo nenukeliant vėlesniam laikui, tai nebūtų neginčijami įrodymai, kad P. N. E. ir B. L. L. žinojo, jog kapitalinio remonto vėlesniam laikui, t. y. 2007 m. balandžio mėnesio viduriui, nukelti negalima, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių organizuoti AB (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą ir tai buvo pagrindinė 2006 m. spalio 12 d. kilusio gaisro priežastis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir aukščiau minėtų liudytojų parodymus, teisingai konstatavo, kad teiginiai, jog 2006 metų rudenį atliekant bendrovėje kapitalinį remontą vakuuminėje kolonoje K-601 ir vamzdyne 619/1 būtų daromi hidrauliniai bandymai ir tokiu būdu būtų buvę aptikti bei ištaisyti atvamzdžio dalies trūkumai, tėra tik prielaida. Byloje nėra duomenų, jog hidrauliniai bandymai slėginiuose induose ir vamzdynuose besąlygiškai būdavo naudojami kiekvieno kapitalinio remonto metu. Be to, iš byloje esančių duomenų (3 t. 83-85 b. l.) matyti, kad su vamzdynu 619/1 ir atvamzdžiu jokių remonto darbų 2006 metų kapitalinio remonto metu nebuvo planuojama atlikti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kapitalinio remonto metu hidraulinis bandymas vakuuminėje kolonoje K-601 ir vamzdyne 619/1 besąlygiškai būtų buvęs atliktas, jo metu būtų buvęs atskleistas neleistinas trūkusio atvamzdžio dalies sienelių suplonėjimas ir gaisras kolonoje K-601 nebūtų įvykęs. Įvertinus bylos duomenis ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad P. N. E. ir B. L. L. veiksmai, t. y. kapitalinio remonto, numatyto 2006 metų rudenį, nukėlimas vėlesniam laikui, nebuvo veiksnys, lėmęs gaisro 2006 m. spalio 12 d. AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje mazuto giluminio perdirbimo komplekse Nr. 6, kolonoje K 601, kilimą. Tai, kad avarijos bendrovėje kilimo priežastis ar viena iš priežasčių buvo kapitalinio remonto nukėlimas vėlesniam laikui, nenurodyta ir 2006 m. spalio 12 d. akte dėl kilusio gaisro (1 t. 37 b. l.). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie būtų pagrindas teigti, kad P. N. E. ir B. L. L., nuspręsdami nukelti kapitalinį remontą vėlesniam laikui, pažeidė kokių nors šį klausimą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, gaisras AB (duomenys neskelbtini) buvo kilęs ir 1994 metais. Gamybinių nesklandumų akte Nr. 3 dėl 1994 m. vasario 17 d. kilusio gaisro nurodyta, kad šio gaisro priežastis – vamzdyno 619/3 trūkimas dėl korozinio – erozinio susidėvėjimo. Minėtame akte taip pat nurodyta, kokius veiksmus kokie asmenys privalo atlikti ateityje siekiant išvengti panašių atvejų. Pavyzdžiui, nurodyta atlikti vamzdyno nuo K-601 (įskaitant ir 619/1) iki šilumokaičio elementų metalo sudėties reviziją, pakeisti jų elementus, neatitinkančius standarto RU-86 reikalavimų (19 t. 134-135 b. l.). Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad P. N. E. ir B. L. L. apie minėtą gamybinių nesklandumų aktą galėjo žinoti ir žinojo, bet nesiėmė jokių veiksmų, kad akte išdėstyti nurodymai būtų įvykdyti, bylos medžiagoje nėra. Priešingai, byloje surinkti duomenys liudija, kad apie Gamybinių nesklandumų aktą Nr. 3 ir jame numatytas „organizacines-technines priemones ateityje siekiant išvengti panašių atvejų“ P. N. E. ir B. L. L. sužinojo tik tikrinat 2006 m. spalio 12 d. gaisro aplinkybes, nes minėtas aktas 2002 metais buvo perduotas į archyvą, o surašant aktą Nr. 3 dalyvavę komisijos nariai L. K., A. L. ir šį aktą patvirtinęs techninis direktorius A. G. informacijos apie šį aktą ir neįvykdytas minėtas organizacines-technines priemones tuometiniams bendrovės vadovams P. N. E. ir B. L. L. nepateikė.
Teisiamojo posėdžio metu P. N. E. parodė, kad pradėjęs dirbti AB (duomenys neskelbtini) jis ypatingą dėmesį skyrė rizikos valdymui, saugumui, patikimumui ir našumui užtikrinti. Paaiškino, kad kapitalinio remonto reikalingumas nustatomas vertinant riziką. Remonto atidėjimas – tai optimizavimo priemonė, kuria turi naudotis ir naudojasi viso pasaulio naftos perdirbėjai. Poreikis nustatomas atidžiai nagrinėjant ir analizuojant daugelį parametrų, stebimų šiandieninėmis technologijomis. Tuo atveju, jei defektą, dėl kurio kilo gaisras, būtų buvę galima nustatyti nuo 2003 metų taikant daugelį priemonių, jis būtų buvęs nustatytas. Jei įrenginio techniniame pase būtų buvę pažymėta, kad dalis vamzdyno pagaminta iš plieno CT20, vamzdynas būtų buvęs tikrinamas per visą jo ilgį. Tačiau turimuose dokumentuose nebuvo nurodytas atvamzdžio pakeitimas, todėl šių dokumentų pagrindu sudaryta inspektavimo programa buvo neteisinga ir dėl to nebuvo galima rasto korozijos pažeistos vietos. Pagrindinė gaisro priežastis buvo projektavimo, statybos darbų metu bei dokumentuose padarytos klaidos. Jei inspektavimo skyrius būtų žinojęs apie minėtas klaidas, jis būtų atlikęs visapusišką patikrinimą. P. N. E. taip pat nurodė, kad po 1994 metais bendrovėje kilusio gaisro surašyti „nurodymai sau“, kur pažymėta, kokius veiksmus būtina atlikti siekiant ateityje išvengti panašių atvejų, buvo rasti tik tiriant 2006 m. gaisrą. Pažymėjo, kad nors „nurodymuose sau“ buvo numatyta pakeisti standarto RU 86 reikalavimų neatitinkančius vamzdyno 619/1, 2, 3, 15, 16 elementus, tačiau šio nurodymo nebuvo laikomasi. Po 2006 m. gaisro radus minėtus dokumentus paaiškėjo, kad vieni asmenys apie būtinus atlikti veiksmus nežinojo, kiti žinojo, tačiau niekas nieko nedarė. Jis pats (P. N. E.), tapęs AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, skirdamas ypatingą dėmesį bendrovės saugumui, į Lietuvą pakvietė atvykti kompetentingus šios srities patarėjus ir pavedė jiems apžiūrėti mechaninę dalį, įvertinti kapitalinio remonto galimybes 2003 metais, įvertinti buvusias problemas ir patarti dėl būtinų veiksmų ateityje. Nors diskusijų su duomenys neskelbtini) atstovais metu bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojų buvo klausiama, ar yra tokių sričių, kuriose darbai, nepaisant poreikio, nebuvo atlikti, niekas šių diskusijų metu apie 1994 metais įvykusį gaisrą ir neįgyvendintus įmonės darbuotojų „nurodymus sau“ dėl nežinomų priežasčių neprisiminė. Kitai konsultacinei įmonei – „N. L.“, išmanančiai naftos perdirbimo technologijas ir problemų sprendimo naftos perdirbimo įmonėje būdus, pašalinant problemas bei numatančiai priemones saugumui užtikrinti, nurodžius, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) yra problemų su amino vandenilio sulfido absorbavimo sistema, ši problema iš karto buvo pašalinta. Siekiant darbuotojus išmokyti tikrinti ypatingos svarbos įrenginius, supažindinti juos su API standartais, įmonėje buvo rengiami mokymai, į bendrovę B. L. L. prašymu buvo pakviestas įmonės „B. E.“ atstovas. Tikrinimo skyriaus inžinieriams buvo surengtas seminaras, kurio metu buvo aptariamas įrenginių tinkamumas naudojimui, daugiausia dėmesio skiriant nutrynimams ir vietiniam įrenginių suplonėjimui. Buvo aptarti medžiagų irimo procesai ir skirtingų metalo lydinių savybės. Tam, kad būtų išskirta 10 svarbiausių problemų, buvo sudaryta darbo grupė, po to problemos buvo aptartos, numatyti jų sprendimo būdai, rizikos mažinimas. Šių diskusijų metu informacijos apie 1994 metais vykusį gaisrą ir likusius neįgyvendintus „nurodymus sau“ niekas nepateikė. 2003 metais sausio mėnesį bendrovės darbuotojai turėjo mažiausiai 6 galimybes atskleisti su 1994 metais kilusiu gaisru susijusius klausimus, bet to nepadarė. 2003 metais visoje AB (duomenys neskelbtini) vyko kapitalinis remontas, tikslas buvo nustatyti ir atlikti kuo daugiau būtinų darbų, kurie leistų padidinti intervalą tarp kapitalinių remontų iki 4 metų ar virš 4 metų. Šiam tikslui pritarė ir labai patyrę įmonės (duomenys neskelbtini) kapitalinių remontų inspektoriai. P. N. E. pabrėžė, kad bendrovės darbuotojai nuolat buvo raginami galvoti ir teikti pasiūlymus susijusius su rizikos šalinimu, todėl apmaudu, kad niekas neprisiminė 1994 metų gaisro ir po jo likusių neišspręstų problemų. Valdant riziką bendrovėje buvo atliktas vamzdynų įvertinimas, atlikta daug kitų darbų. Kadangi jam (P. N. E.) pradėjus dirbti bendrovėje, joje buvusi medžiagų nustatymui reikalinga techninė įranga neveikė, ši įranga jo nurodymu buvo nedelsiant suremontuota, buvo nupirkta daug kitos įrangos, įskaitant specialią rentgeno įrangą, kuria tikrinami vamzdynai ir korozija. Taip pat buvo nupirkta ultragarso įranga, padedanti nustatyti gedimus ir matuoti vamzdynų sienelių storį. Su šia įranga vamzdynų sistemos 619/1 matavimus buvo galima atlikti jos nestabdant. Deja, nors įmonės vadovybei netrūko noro ir ketinimų nustatyti galimus gedimus, tačiau nebuvo informacijos apie 1994 metų gaisrą. 2005-2006 metais bendrovėje buvo įdiegta rizikos vertinimo programa, apimanti riziką visoje įmonėje, jis pats vedė įvadinį seminarą rizikos švelninimo proceso tema. Tikslas buvo nustatyti visus galimus pavojus ir sumažinti visą nepriimtiną riziką. 2006 metais surengtų susitikimų metu buvo aptariama viskas, kas susiję su rizika, buvo aptarinėjama kiekviena vamzdynų sistema, kiekvienas siurblys, kompresorius, spaudimo indas, buvo žiūrimi įrenginių pasai, įrašai ir sprendžiama, ar nėra rizikos. Nustačius galimą riziką buvo priimamas sprendimas dėl patikrinimo. Tai įrodo, kad buvo nustatytos visos rizikingos gamyklos vietos. Tačiau šio proceso metu vėlgi apie 1994 metų įvykį niekas neprisiminė. Sprendimas atidėti kapitalinį remontą buvo priimtas po daugelio susitikimų ir diskusijų. Net ir nusprendus atidėti remontą, įmonėje nuolat vyko kapitalinio remonto kategorijai priskiriami darbai, buvo nuolat dirbama su tomis vietomis, kurioms būtinai reikėjo remonto, taip prailginant terminą tarp kapitalinių remontų, bet nepaliekant be dėmesio rizikingų vietų. Jei būtų buvę informacijos, kad vamzdyną 619/1 reikia tvarkyti, jis neabejotinai būtų buvęs sutvarkytas. Jeigu būtų buvę žinoma apie 1994 metų gaisrą, bendrovės darbuotojų pasirašytą protokolą ir „nurodymus sau“, defektas būtų buvęs atrastas ir 2006 metais gaisras nebūtų kilęs (29 t. 129-147 b. l.).
Minėtus išteisintojo P. N. E. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl abejoti šių parodymų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
2006 m. spalio 12 d. AB (duomenys neskelbtini) įvykusios avarijos 2007 m. balandžio 23 d. tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad paskutinė vakuuminės kolonos K - 601 vidaus ir išorės apžiūra atlikta 2006 m. sausio 9 d. (įrašas kolonos K – 601 techniniame pase). Pagal „Slėginių indų naudojimo instrukcijos Nr. BM-2“ reikalavimus kita kolonos vidaus ir išorės apžiūros data nustatyta 2010 m. sausio 9 d., t. y. planuojamas apžiūrų periodiškumas – 4 metai. Komisija tyrimo metu nustatė, kad vakuuminės kolonos techninio paso brėžinyje kolonos apatinės dalies 150 mm atvamzdis baigiasi flanšine jungtimi, tačiau realiai atvamzdis sumontuotas sujungiant jį su technologiniu vamzdynu Nr. 619/1 suvirintuoju sujungimu. Šie pakeitimai kolonos K – 601 techninio paso brėžiniuose nėra nurodyti (6 t. 1-9 b. l.).
Kad techninis indas Nr. K – 601 buvo tikrinamas, patvirtina ir 2003 m. balandžio 8 d. indo techninio patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad metalo vidinio paviršiaus būklė patenkinama, patenkinamos suvirinimo siūlės bei vidaus įrenginiai (5 t. 56-60 b. l.).
Siekiant objektyviai nustatyti bylos aplinkybes, apygardos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti išteisintasis P. N. E. ir liudytojas L. K..
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis P. N. E. dar kartą patvirtino, kad jis su 1994 metų gaisro tyrimo aktu ir „nurodymais sau“ susipažino tik po 2006 metų gaisro, šis dokumentas buvo rastas archyve. Paaiškino, kad žiūrint į koloną nuo žemės paviršiaus, gedimo negalima buvo pastebėti. Po gamyklos pastatymo iki 2006 metų vyko 12-15 kapitalinių remontų, ir nė vieno iš šių remontų metu nė vienam darbuotojui nepavyko pastebėti esamų pakeitimų.
Liudytojas L. K. apygardos teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2006 metais dirbo AB (duomenys neskelbtini) diagnostikos cecho viršininku. Į šias pareigas įeina įrenginių bei vamzdynų techninės būklės periodinis patikrinimas. Nurodė, kad 1994 metais jis taip pat dirbo AB (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo panašios. Atsakydamas į kolegijos pirmininkės klausimą liudytojas nurodė, kad 1994 metų gamybinių nesklandumų akto Nr. 3 neprisimena, tačiau mano, kad metalo sudėties reviziją buvo nuspręsta atlikti turbūt dėl to, kad buvo rasti neatitikimai. Darbai pilnai nebuvo atlikti todėl, kad reikėjo statyti daug pastolių, nuimti izoliaciją, o tuo niekas neužsiėmė. Tai buvo 1994 metais, po 1994 metų avarijos numatyti atlikti darbai nebuvo baigti. Patvirtino, kad jis bendrovės vadovybės apie tai, kad 1994 metų avarijos metu buvo nustatyti defektai, kuriuos buvo numatyta pašalinti, tačiau šie darbai iki galo nebuvo atlikti, neinformavo. Liudytojas L. K. taip pat paaiškino, kad net ir atliekant tikrinimą, techniškai šimtu procentų viską patikrinti neįmanoma. Ta vamzdyno vieta, kurioje buvo praleidimas, nebuvo patikrinta. Kolona nebuvo apžiūrėta todėl, kad jos vidų pagal Tarybų sąjungos taisykles reikėjo tikrinti vieną kartą per aštuonerius metus. Nurodė, kad keturių metų intervalai tarp kapitalinių remontų nustatyti vadovaujantis pasauline praktika, šie intervalai ilginami todėl, kad technika nuolat tobulėja. Dabar vamzdynų apžiūra atliekama ne kapitalinių remontų metu, o kiekvieną dieną, dirbant įrenginiui. Iki 2006 metų gaisro kolona dirbo gerai, buvo stabdoma tik dėl valymo, defektų joje nebuvo rasta. Iki 2006 metų gaisro metalo sudėtis nebuvo tikrinama, nes to nereikalavo jokios taisyklės ir nebuvo tokių planų. Atsakydamas į kolegijos pirmininkės klausimą, liudytojas L. K. patvirtino, kad ir jis, ir A. L. bei cecho viršininkas žinojo, kad yra neįgyvendintos numatytos priemonės, kad reikia tikrinti metalo sudėtį. Šio darbo jie neatliko, nes nebuvo padaryti tam reikalingi paruošiamieji darbai. Ar P. N. E. ir B. L. L. kas nors informavo apie būtinus atlikti, tačiau neatliktus, darbus, nurodė negalintis atsakyti.
Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad būtent informacijos apie trūkusio atvamzdžio sienelių būklę, t. y. apie kolonos K-601 vamzdyno V 619/1 plieno pakeitimą, neleistiną šios vamzdyno 619/1 dalies sienelių suplonėjimą, neturėjimas buvo tiesioginė ir pagrindinė 2006 m. spalio 12 d. kilusio gaisro priežastis. Šiuo atveju teigti, kad 2006 m. spalio 12 d. gaisras vakuuminėje kolonoje K-601 kilo dėl kaltinime išvardintų P. N. E. ir B. L. L. veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad P. N. E. ir B. L. L. neatliko ar netinkami atliko savo pareigas ir dėl to kilus gaisrui AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė žala.
Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad byloje surinkti įrodymai yra tinkamai ištirti, išanalizuoti ir įvertinti visų bylos duomenų kontekste. Specialisto V. B. pateikta išvada teismas rėmėsi tiek, kiek šią išvadą patvirtino kiti bylos duomenys, taip pat pagrįstai įvertino, ar išvadą minėtas specialistas pateikė neviršydamas savo specialių žinių ribų, ar nesprendė jo kompetencijai nepriskiriamų klausimų. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, pats specialistas nurodė, kad jis yra technologas ir žino technologinį režimą, o ne mechaninę dalį. Taip pat pažymėjo, kad apibendrindamas pateiktus duomenis, jis kiek galėjo, tiek studijavo, žiūrėjo (t. 29, b. l. 112-117 b. l.). Taigi, pats specialistas V. B. pripažino, kad kai kurioms išvadoms duoti jis neturėjo pakankamai specialių žinių ir medžiagos. Todėl nesutikti su apylinkės teismo sprendimu, kad pateikdamas galutinę išvadą, į kurią patenka ir tos išvados, kurių pagrindas nebuvo jo specialios žinios, specialistas V. B. viršijo savo kompetencijos ribas, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įrodymais nelaikė liudytojų M. B., L. N. ir V. D. apklausų metu duotų parodymų ir pagrįstai nesirėmė šių asmenų, kaip specialistų, pateiktomis išvadomis. Vienas iš specialisto negalimumo dalyvauti atvejų nurodytas BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad minėtas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. B., L. N. ir V. D. byloje pirmiausia buvo apklausti liudytojais (4 t. 186-198, 190-191, 192-194,197-198 b. l., 12 t. 39-46, 48-51, 53-55 b. l., 14 t. 12-18, 19-23, 25-28, 29-31, 32-34, 35-36 b. l.), o vėliau jie pateikė savo, kaip specialistų, išvadas (5 t. 14-24, 25-36, 12 t. 173-18, 188-202, 14 t. 55-66, 67-78, 80-86 b. l.). Prokuroro skundo argumentas, kad teismas klausimą dėl galimumo remtis M. B., L. N. ir V. D. specialistų išvadomis nepagrįstai sprendė neišnagrinėjęs šių asmenų nušalinimo klausimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Pirma, minėti asmenys teisiamajame posėdyje nedalyvavo, taigi, kiti proceso dalyviai pareikšti nušalinimus specialistams neturėjo galimybės, antra, BPK 58 straipsnyje aiškiai reglamentuota, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (įskaitant ir specialistą) apskritai negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas.
BPK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Šiame straipsnyje detalizuojamas proceso vykdymo valstybine (lietuvių) kalba principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje. Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba. Šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys ir nuosprendžiai. Apelianto skunde minimo BPK 81 straipsnio 1 punkte esanti nuostata, kad liudytojas turi teisę duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba, reiškia ne tai, kad apklausa gali vykti liudytojui suprantama kalba, kurią moka jis ir apklausą vykdantis asmuo (tyrėjas, prokuroras), o tai, kad liudytojo apklausa vyksta lietuvių kalba (BPK 8 str.), o nemokančiam valstybinės kalbos asmeniui užtikrinama teisė duoti parodymus savo gimtąja kalba nemokamai naudojantis vertėjo paslaugomis.
Nesuprantamas prokuroro teiginys, kad „netikslumas“ dėl kalbos galėjo būti ištaisytas teisme „<...> jeigu teismui pavyktų iškviesti M. B., L. N., V. D. į teismo posėdį. <...> Bet to teismas nepadarė“. Iš šio teiginio neaišku, ar teismas bandė kviesti minėtus asmenis į teisiamąjį posėdį, bet tai padaryti nepavyko, ar teismas apskritai nesiėmė jokių priemonių kviesti M. B., L. N. ir V. D. į teisiamąjį posėdį. Bylos duomenys liudija, kad teismas dėjo visas pastangas, kad į teisiamąjį posėdį šie asmenys atvyktų, tačiau išnaudojus visas galimybes, tai padaryti nepavyko (15 t. 24, 98- 101, 122-124, 126, 127 b. l., 18 t. 55, 74, 75, 120, 124 b. l.). Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad M. B. paskelbta tarptautinė paieška, M. B., L. N. ir V. D. apylinkės teismui atsiųstuose raštuose nurodė, kad jie atvykti į Lietuvą negali dėl svarbių priežasčių, nes jų judėjimo laisvė yra labai ribota (15 t. 122, 124 b. l., 18 t. 51 b. l.120, 124 b. l.), rodo, jog atlikti M. B., L. N. ir V. D. apklausą teisme nėra realių galimybių.
Nors iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas jame tik deklaratyviai nurodė, jog „baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti“, prokuroras skunde padarė subjektyvią, niekuo nepagrįstą išvadą, kad minėtu teiginiu teismas pripažino, jog P. N. E. ir B. L. L. netinkamai elgėsi, tik parinktos atsakomybės rūšis yra per griežta. Toks prokuroro teiginys negali būti laikomas pagrįstu jau vien dėl to, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, jog kaltinamieji jiems inkriminuotos veikos nepadarė, jų veiksmai nenulėmė gaisro bendrovėje kilimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog P. N. E. ir B. L. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir pagrįstai juos pagal BK 229 straipsnį išteisino. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, ir jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.