Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-12 · Administracinė byla Nr. eI2-515-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
eI2-515-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02182-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-515-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02182-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui A. Š.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Ostai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su 2019 m. spalio 26 d. patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. (33.200)2-2358 „Dėl prašymo“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, jog skundžiamas raštas naikintinas kaip nemotyvuotas.

Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 190 patvirtintas Nemuno ir Nevėžio draustinio (toliau – ir Draustinis) specialusis planas. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendime Nr. 190 nebuvo išvardyti visų sklypų, patenkančių į Draustinio teritoriją, savininkų adresai, sklypų rekvizitai, todėl, pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, pareiškėjo žemės sklypai įtraukti į Draustinio teritoriją nesilaikant viešinimo procedūrų, pažeidžiant teisės normas.

Teigė, jog skundžiamu raštu neatsakyta nei į vieną iš keturių pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nurodytų klausimų.

Atsakovės skundžiamame rašte pateikta iškreipta ir tikrovės neatitinkanti informacija. Skundžiamas raštas nemotyvuotas, jame nenurodyta nei vieno motyvo, kodėl negali būti atsakyta į prašyme keliamus klausimus.

Iš skundžiamo rašto pareiškėjas suprato, kad atsakovė atsisakė tirti administracinio norminio teisės akto – Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano – proceso teisėtumą.

Atsakovė visiškai nevertino, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie teritorijų planavimo procesą, todėl akivaizdžiai buvo pažeistos pareiškėjo, kaip žemės sklypų, patenkančių į Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritorijos ribas, savininko teisės.

Pareiškėjas aiškindamasis tuos pačius fakto ir teisės klausimus daug metų bando apginti savo kaip žemės savininko pažeistas konstitucines teises, siekdamas nors iš dalies dalyvauti visuose teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesuose, kadangi turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų gauti informaciją apie save ir savo turtą, jo turtui taikomas ir taikytas administracines procedūras.

Atsakovės skundžiamas raštas nebuvo pagrįstas jokiais argumentais ar įrodymais, patvirtinančiais teisėtą pareiškėjo žemės sklypų įtraukimą į Draustinio teritoriją.

Pažymėjo, kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog jam priklausantys žemės sklypai nepagrįstai, nesilaikant įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, buvo įtraukti į Draustinio teritorijos ribas, ir tai pripažinus turi būti išbraukta iš Draustinio teritorijos.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Tiek iš patikslinto skundo argumentų, tiek iš visų pareiškėjo ir jo atstovo raštų atsakovei ir kitoms institucijoms matyti, kad pareiškėjas nesutinka su įsteigto Draustinio statusu jo turimuose žemės sklypuose bei nepripažįsta jo tikslų ir reikšmės.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 451 nusprendė Nemuno ir Nevėžio upių santakoje esančią teritoriją paskelbti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustiniu bei patvirtino jo nuostatus. Kraštovaizdžio draustinis buvo įsteigtas siekiant išsaugoti natūralų, minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį teritorinį kompleksą, unikalią teritoriją, kuriai nėra alternatyvos ir kuri saugoma, naudojama ir tvarkoma planais, parengtais vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklėmis, kitais teisės aktais.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1186 buvo nuspręsta organizuoti Draustinio specialųjį planavimą, kurio tikslas - nustatyti tikslias draustinio ribas ir naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis, teritorijų tvarkymo priemones. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-189 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialusis planas. Draustinio nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-190.

Pažymėtina, kad, vertinant saugomos teritorijos tikslus, įtvirtintus įstatymo, galima teigti, kad tokio pobūdžio teritorijos turi ir viešojo intereso požymių.

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymu pakartotinai siekdamas, kad jo žemės sklypai būtų išbraukti iš Draustinio specialiojo plano, pateikė 5 klausimus.

Šiame prašyme pareiškėjas prašė dar kartą svarstyti klausimą dėl jo žemės sklypų išbraukimo iš Draustinio teritorijos, nes, jo nuomone, žemės sklypai nesąžiningai ir pažeidžiant teisės aktus buvo įtraukti į Draustinio teritoriją, pažeidžiant jo konstitucines teises.

Pažymėjo, kad tokio turinio prašymus pareiškėjas ne tik teikė atsakovei pakartotinai, tačiau tokio turinio reikalavimai buvo reiškiami bei išnagrinėti administracinėse bylose, kuriose yra priimti įsiteisėję spendimai bei nutartys. Taigi, šios aplinkybės ir buvo pateiktos skundžiamame rašte, nurodant, kad pareiškėjui analogiškais klausimais buvo atsakyta Kauno miesto savivaldybės administracijos raštais: Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 27 d. raštas Nr. R-2539, 2019 m. kovo 22 d. raštas Nr. (33.205)R-826, 2018 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (33.205)R-3584, 2019 m. liepos 18 d. raštas Nr. (33.192)R-1979). Be to, pareiškėjas dar kartą buvo informuotas, kad tokio paties turinio reikalavimai buvo reiškiami ir administracinėse bylose, kuriose jie buvo atmesti, pateikiant teismo konstatuotas aplinkybes, aktualias nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-161-505/2017, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo ankstesnį 2016 m. vasario 11 d. prašymą ir priimti dėl jo sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Vykdant šį teismo sprendimą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. (33.205)R-2539 iš naujo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl specialiojo plano koregavimo išbraukiant pareiškėjo nurodomus žemės sklypus.

Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-856-423/2018 dėl pareiškėjo skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti minėtą 2017 m. liepos 27 d. raštą Nr. R-2539, kuriuo atsisakyta koreguoti Draustinio specialųjį planą, išbraukiant pareiškėjo sklypus, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakoreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą, į jo teritoriją neįtraukiant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, t. y. 0,3114 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1,7400 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4293-438/2018, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo apeliacinio skundo.

Be to, į dar vieną pareiškėjo 2018 m. lapkričio 23 d. prašymą išbraukti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš Draustinio teritorijos buvo atsakyta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-3584, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo netenkintas. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui. Komisijos 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3R1-33 (AG1-14/10-2019) skundas buvo atmestas, o ginčijamas atsakymas paliktas galioti.

Taigi, pareiškėjo prašymas bei skundo reikalavimas iš esmės yra susiję su siekiu bylinėtis dar kartą dėl tų reikalavimų, kurie iš esmės jau buvo išnagrinėti teismo administracinėje byloje. Pažymėtina, kad ankstesnėje administracinėje byloje buvo keliamas reikalavimas dėl Draustinio specialiojo plano koregavimo t iš jo ribų išbraukiant pareiškėjo sklypus. Pareiškėjo siekis, teikiant tiek 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymą, tiek kitus prašymus, paduotus po minėtos administracinės bylos baigties, iš esmės yra toks pat – sumažinti Draustinio ribas pareiškėjo žemės sklypų sąskaita.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Todėl minėtų teismų konstatuotos aplinkybės ir faktai įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, aktualūs šioje byloje, neturi būti iš naujo įrodinėjami.

Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendime konstatuota, kad, įvertinus įstatyme įtvirtintus saugomos teritorijos tikslus ir Draustinio tikslus, pastarieji neprieštarauja įstatyme įtvirtintiems tikslams, o atsakovės sprendimai siekiant išlaikyti nustatytas jo ribas pagrįsti tais pačiais tikslais, kuriais Draustinis ir buvo įsteigtas. Abiejų instancijų teismai sprendė, kad atsakovės atsisakymas koreguoti Draustinio ribas pagal pareiškėjo prašymą yra pagrįstas, todėl nebuvo pagrindo jo naikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 23 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje konstatavo, kad teisė savivaldybės tarybai panaikinti įsteigtą savivaldybės draustinį, o tuo pačiu ir sumažinti jo teritoriją, yra suteikta tik dviem atvejais: kai kompetentinga institucija – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugą teritorijai ir kai numatoma savivaldybės draustinio teritorijai suteikti aukštesnį apsaugos statusą šią teritoriją pripažįstant valstybiniu draustiniu ir pan. Teismas taip pat konstatavo, kad savivaldybės tarybai teisė mažinti įsteigto savivaldybės draustinio teritoriją kitais atvejais nėra suteikta. Byloje nebuvo nustatyta sąlygų, suteikiančių teisę savivaldybės tarybai mažinti įsteigto draustinio teritoriją.

Atsakovė yra įsitikinusi, kad tokių sąlygų, suteikiančių teisę savivaldybės tarybai mažinti Draustinio teritoriją, nei pagal pareiškėjo atstovo 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymą, nei pagal kitus pareiškėjo prašymus neatsirado.

Minėtos aplinkybės buvo nurodytos ginčijamame rašte bei dar kartą akcentuota, kad Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti natūralų, minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį teritorinį kompleksą bei kad Draustinio steigimo tikslai nėra pasikeitę. Taigi, Savivaldybės administracija, įvertinusi saugomos teritorijos tikslus bei uždavinius, dėl kurių Draustinis buvo įsteigtas, o taip pat siekdama išsaugoti Draustinio vientisumą, nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Draustinio statusą išimtinai pareiškėjo minimiems sklypams, nes Draustinis apima ne tik pareiškėjo sklypo teritoriją.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors pareiškėjas ir nesutinka su priimtais galutiniais teismų ir Administracinių ginčų komisijos sprendimais, tačiau nagrinėjant bylas nebuvo nustatyta pažeidimų bei nebuvo pripažintos pareiškėjo teigiamos aplinkybės pagrįstomis. Dėl to atsakovė neturi jokio pagrindo kvestionuoti teismų nustatytų aplinkybių bei manyti, kad žemės sklypas buvo įtrauktas į Draustinio ribas be pagrindo ir neteisėtai.

Kauno miesto savivaldybės administracijai nėra teisės aktais priskirta tirti norminio teisės akto teisėtumą, todėl skundžiamame rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kad norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumą nagrinėja apygardos administraciniai teismai.

Pareiškėjo prašyme taip pat buvo prašoma pateikti teisės aktų nuostatas, kurių buvo privaloma laikytis priimant teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu pareiškėjo žemės sklypai buvo įtraukti į Draustinio teritoriją.

Skundžiamame rašte nurodyta, jog pareiškėjo žemės sklypų įtraukimo į Draustinio teritoriją klausimais jam buvo atsakyta ne vienu atsakovės raštu ir šiuose raštuose ne kartą buvo minėta, kad Draustinis įsteigtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 451 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio“ bei ne kartą buvo nurodyti Draustinio steigimo tikslai bei teisinis Draustinio steigimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme. Be to, pareiškėjas kėlė tuos pačius argumentus apie neteisėtą jo sklypų įtraukimą į Draustinio ribas bei visi Draustinio steigimo teisiniai pagrindai buvo pateikti ir išnagrinėti administracinėse bylose, kuriose, akivaizdu, pats pareiškėjas dalyvavo, taigi, yra susipažinęs su visomis aplinkybėmis, kurias konstatavo teismai bei Administracinių ginčų komisija. Teisės aktai, susiję su Draustinio steigimu, yra skelbiami viešai bei prieinami visiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui. Todėl skunde pateikti argumentai, kad atsakovė nemotyvuotai nepateikė prašomų ištraukų iš teisės aktų, yra nepagrįsti.

Pareiškėjo prašyme buvo prašoma pateikti duomenis apie pareiškėjo informavimą asmeniškai, kai jo žemės sklypai buvo įtraukti į Draustinio teritoriją. Pareiškėjui skundžiamu raštu buvo nurodyta, jog pareiškėjo atstovo prašyme išdėstyti argumentai dėl neva neteisėto priklausančių žemės sklypų įtraukimo į Draustinio ribas bei neinformavimo buvo nurodomi ir ankstesniuose pareiškėjo skunduose, kurie buvo teikiami teismams ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui minėtose administracinėse bylose. Teismai ir Komisija, nagrinėję šiuos skundus bei juose išdėstytus motyvus, skundus laikė nepagrįstais bei juos atmetė.

Be to, dėl pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nurodyto prašymo pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog jis buvo informuotas apie žemės sklypų įtraukimą į Draustinio ribas, buvo paaiškinta, kad Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 451 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio“. Pareiškėjas žemės sklypus įsigijo 2004 metais, jau įsteigus Draustinį 2002 metais. Įsteigiant Draustinį pareiškėjas nebuvo nurodomų žemės sklypų savininku, todėl akivaizdu, kad jis, nebūdamas ginčo žemės sklypų savininku, ne tik neturėjo, bet ir negalėjo būti informuotas apie Draustinio steigimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad šios aplinkybės taip pat jau buvo nagrinėtos vykusiuose teisminiuose ginčuose, kuriuose buvo nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypai pateko į Draustinio teritoriją jau nuo 2002 metų. Teismas administracinėje byloje Nr. I-856-423/2018, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad Draustinio riba iš esmės nebuvo keičiama. Teismas nurodė, kad ištrauka iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro patvirtina, jog Draustinio riba 2002 metais (pirminė riba įsteigus draustinį) ir 2011 m. (patikslinta riba) šiek tiek skiriasi, tačiau didžioji pareiškėjo žemės sklypo dalis (šiuo atveju ginčo žemės sklypai) visada buvo Draustinio teritorijoje. Ši aplinkybė labai svarbi vertinant tai, kad pareiškėjas įsigijo ginčo sklypus 2004 metais, o 2002 metais Draustinio statusas jau buvo paskelbtas. Taigi, būtina įvertinti tai, kad šis faktas pareiškėjui turėjo būti žinomas ar galėjo būti žinomas, bei tai, kad jo sklypų atžvilgiu Draustinio riba 2011 m. patvirtinus specialųjį planą iš esmės nepakito.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl skundžiamo rašto nepagrįsti. Tai, kad atsakymas netenkino pareiškėjo, negali būti laikoma jo neteisėtumo pagrindu. Skundžiamas raštas yra motyvuotas, jame pasisakyta dėl kiekvieno pareiškėjo atstovo prašyme kelto klausimo, todėl atitinka tokio pobūdžio raštui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. (33.200)2- 2358 “Dėl prašymo” pagrįstumo bei teisėtumo.

Pareiškėjo teigimu, atsakovė skundžiamu raštu neatsakė nei į vieną pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 9 d. prašyme „Dėl Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio įsteigimo teisėtumo patikrinimo ir patikrinimo, ar laikantis visų procedūrų pareiškėjo žemė buvo įtraukta į draustinio teritoriją“ keliamų klausimų.

Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia skundžiamo 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašto neatitiktimi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, teigdamas, kad atsakymo į pateiktus klausimus iš esmės negavo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 9 d. prašymu dėl Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio įsteigimo teisėtumo patikrinimo ir patikrinimo, ar laikantis visų procedūrų pareiškėjo žemė buvo įtraukta į Draustinio teritoriją, kreipėsi į atsakovę prašydamas: 1) pateikti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų išrašus (definicijas), kurių buvo privaloma laikytis priimant teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu pareiškėjo A. K. žemė buvo įtraukta į Draustinio teritoriją; 2) pateikti dokumentus (išrašus), neginčijamai patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku asmeniškai informuotas dėl Nemuno ir Nevėžio teritorijos planavimo dokumento apimties svarstymo datos, vietos ir laiko; 3) atsakyti į klausimą, ar laiku pareiškėjas A. K. buvo asmeniškai informuotas apie konstitucinę teisę pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai pastabas ir pageidavimus dėl jo žemės įtraukimo į Draustinio teritoriją (teisė savininkui dalyvauti teritorijų planavimo dokumento kūrimo procese ir teikti pasiūlymus dėl savininko teisių apribojimo apimties nustatymo, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintus nuostatus „Dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ įsigaliojo nuo 1996 m. rugsėjo 26 d.); 4) ištirti norminio teisės akto įsakymo dėl Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo teisėtumą ir pateikti išvadą, su nuorodomis į konkrečius dokumentus dėl informavimo, ar tinkamai buvo laikomasi pirmiau nurodytų privalomų įstatymų ir poįstatyminių aktų įtraukiant pareiškėjo žemę į Draustinio teritoriją.

Atsakovė ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (33.200)2-2358 „Dėl prašymo“, atsakydama į pareiškėjo prašyme nurodytus reikalavus (klausimus), pirmiausia nurodė pareiškėjui, jog dėl jam priklausančių žemės sklypų įtraukimo į Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos draustinio teritoriją bei išbraukimo iš nurodytos Draustinio teritorijos pareiškėjui atsakyta Kauno miesto savivaldybės administracijos raštais – 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. (33.205)R-2539, 2018­ m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-3584, 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. (33.205)R-826 ir 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (33.192)R-1979.

Atsakovė skundžiamą raštą grindė tuo, jog pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai dėl neva neteisėto pareiškėjo žemės sklypų įtraukimo į Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio ribas ir pareiškėjo neinformavimo apie tai buvo nurodyti ankstesniuose pareiškėjo skunduose, kurie buvo teikiami teismams ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui administracinėse bylose. Teismai ir minėta komisija, nagrinėję pareiškėjo skundus bei juose išdėstytus motyvus, skundus laikė nepagrįstais bei juos atmetė.

Atsakovė rašte taip pat nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję pareiškėjo skundą dėl pareiškėjo žemės sklypų išbraukimo iš Draustinio, 2018 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-856-423/2018 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius tapataus turinio pareiškėjo skundą 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3R1-33(AG1-14/10-2019) taip pat atmetė.

Atsakovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taip pat atsakovė dėl pareiškėjo prašymo ištirti norminio akto – Draustinio specialiojo plano teisėtumą skundžiamame rašte nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies l punktu, norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumą nagrinėja apygardos administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, šiame įstatyme nustatyta tvarka.

Atsakovė skundžiamame rašte dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo žemės sklypų įtraukimo į Draustinio ribas ir pareiškėjo neinformavimo apie teritorijos planavimo procedūras, atkreipė dėmesį į tai, kad Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-11-07 sprendimu Nr. 451 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio“. Pareiškėjo vardu žemės sklypai, vadovaujantis viešais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įsigyti 2004 metais, jau po Draustinio įsteigimo 2002 metais, todėl įsteigiant Draustinį pareiškėjas nebuvo nurodomų žemės sklypų savininku.

Atsakovė dėl pareiškėjo prašymo svarstyti klausimą dėl jo turimų žemės sklypų išbraukimo iš Draustinio ribų dar kartą nurodė, kad tokio paties turinio prašymai buvo jau nagrinėti ir pareiškėjui atsakyta prieš tai nurodytuose atsakymuose. Be to, tokio turinio reikalavimai buvo reiškiami minėtose administracinėse bylose, kuriose pareiškėjo reikalavimai taip pat buvo atmesti.

Atsakovė pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4293-438/2018 konstatavo, kad teisė savivaldybės tarybai panaikinti įsteigtą savivaldybės draustinį, o tuo pačiu ir sumažinti jo teritoriją, yra suteikta tik dviem atvejais: kai kompetentinga institucija – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugą teritorijai, ir kai numatoma savivaldybės draustinio teritorijai suteikti aukštesnį apsaugos statusą šią teritoriją pripažįstant valstybiniu draustiniu ir pan. Teismas taip pat konstatavo, kad savivaldybės tarybai teisė mažinti įsteigto savivaldybės draustinio teritoriją kitais atvejais nėra suteikta. Byloje nebuvo nustatyta sąlygų, suteikiančių teisę savivaldybės tarybai mažinti įsteigto draustinio teritoriją. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas.

Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, kad Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti natūralų, minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį, kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį teritorinį kompleksą. Draustinio steigimo tikslai nėra pasikeitę. Atsakovė rašte dar kartą akcentavo, nurodydama pareiškėjui, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. T-16 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimo“ nusprendė koreguoti Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą, siekiant koreguoti Draustinio teritorijos tvarkymo režimą ir veiklos Draustinyje reglamentavimą.

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus skundžiamo rašto turinį ir bylos rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjas dėl jo nuosavybės teise valdomo 0,3114 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Draustinio teritorijos ribas teisėtumo, šio žemės sklypo išbraukimo iš Draustinio teritorijos, dėl Draustinio specialiojo plano sprendinių koregavimo teisėtumo ir su panašiais klausimais ne kartą kreipėsi į atsakovę bei teismą.

Atsakovė skundžiamame rašte pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas dėl jam priklausančių žemės sklypų įtraukimo ir išbraukimo iš Draustinio teritorijos ribų daug kartų kreipėsi į atsakovę ir jam buvo atsakyta Kauno miesto savivaldybės administracijos raštais: 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. (33.205)R-2539, 2018­ m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (33.205)R-3584, 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. (33.205)R-826, 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (33.192)R-1979.

Taigi pareiškėjui ne kartą buvo atsakyta minėtais atsakovės raštais dėl jo žemės sklypo įtraukimo į Draustinio teritorijos ribas pagrįstumo ir nurodytos teisiškai pagrįstos priežastys, dėl kurių Draustinio specialusis planas negali būti koreguojamas pareiškėjo pageidaujamu būdu, išbraukiant pareiškėjo žemės sklypus iš Draustinio teritorijos (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 27 d. raštas Nr. (33.205)R-2539, 2018­ m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (33.205)R-3584). Taip pat atsakovė minėtuose raštuose ne kartą buvo nurodžiusi teisės aktus, kuriais buvo vadovautasi steigiant Draustinį ir rengiant Draustinio specialųjį planą (2018­ m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (33.205)R-3584, 2019 m. kovo 22 d. raštas Nr. (33.205)R-826, 2019 m. liepos 18 d. raštas Nr. (33.192)R-1979). Atsakovė minėtuose raštuose ne kartą atkreipė dėmesį į Draustinio įsteigimo tikslus, pažymėdama, jog atsakovei nesuteikta teisė mažinti Draustinio teritorijos ribas, ar išbraukti pareiškėjo žemės sklypus iš Draustinio teritorijos, nurodydama, kad tai patvirtina administracinio teismo sprendimai.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skundu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 27 d. rašto Nr. (33.205)R-2539, kuriuo iš esmės buvo atsisakyta koreguoti Draustinio specialiojo plano sprendinius, teisėtumo ir įpareigojimo koreguoti Draustinio teritoriją, neįtraukiant pareiškėjo žemės į Draustinio ribas, buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-856-423/2018, kurioje teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo teisėtumo, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir pažymėjo, jog teisė savivaldybės tarybai panaikinti įsteigtą savivaldybės draustinį, o tuo pačiu ir sumažinti jo teritoriją, yra suteikta tik dviem atvejais: kai kompetentinga institucija – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugą teritorijai, ir kai numatoma savivaldybės draustinio teritorijai suteikti aukštesnį apsaugos statusą šią teritoriją pripažįstant valstybiniu draustiniu ir pan. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad savivaldybės tarybai teisė naikinti įsteigtą savivaldybės draustinį ar mažinti jo teritoriją kitais atvejais nėra suteikta (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 str. 5 ir 9 d.).

Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė skundžiamu raštu motyvuotai ir pagrįstai nurodė pareiškėjui, jog prašymai dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų įtraukimo į Draustinio teritoriją ir išbraukimo iš Draustinio teritorijos ribų buvo nagrinėti atsakovės anksčiau ir pareiškėjui buvo atsakyta pirmiau nurodytais raštais, taip pat analogiško turinio reikalavimai buvo reiškiami administracinėje byloje Nr. I-856-423/2018, kurioje pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas kreipdamasis į atsakovę 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog Draustinio teritorija pareiškėjo žemės sklypų ribose sunyko neatstatomai, suteikiančių teisę atsakovei pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas inicijuoti Draustinio teritorijos sumažinimą.

Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovė neturėjo pareigos pakartotinai iš esmės svarstyti pareiškėjo prašyme nurodyto klausimo dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų įtraukimo į Draustinio teritoriją teisėtumo ir prašymo dėl Draustinio teritorijos sumažinimo, neįtraukiant į Draustinio teritorijos ribas pareiškėjo valdomų žemės sklypų, kadangi nurodyto tapataus pobūdžio prašymai buvo atsakovės įvertinti anksčiau ir pareiškėjui buvo tinkamai pirmiau minėtais raštais atsakyta. Būtent tokia viešojo administravimo subjekto teisė numatyta VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte: prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymu pateikti dokumentus (išrašus), neginčijamai patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku asmeniškai informuotas dėl Nemuno ir Nevėžio teritorijos planavimo dokumento apimties svarstymo datos, vietos ir laiko, taip pat prašant atsakovės atsakyti į klausimą, ar laiku pareiškėjas buvo asmeniškai informuotas apie konstitucinę teisę pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai pastabas ir pageidavimus dėl jo žemės įtraukimo į Draustinio teritoriją apimtis, buvo įvertintos Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-856-423/2018, taip pat atsakovė atsakė pareiškėjui 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. (33.205)R-2539.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-856-423/2018 pažymėjo, jog Draustinis įsteigtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 451, dar iki pareiškėjui įsigyjant žemės sklypą, kuris pateko į Draustinio teritorijos ribas. Teismas konstatavo, jo pareiškėjas įsigijo ginčo sklypus 2004 m., kai 2002 m. Draustinio statusas jau buvo paskelbtas, todėl faktas, jog žemės sklypai yra Draustinio teritorijoje pareiškėjui turėjo arba galėjo būti žinomas. Teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-856-423/2018 nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, kad Draustinio riba iš esmės nebuvo keičiama. Teismas konstatavo, kad ištrauka iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro patvirtina, jog Draustinio pirminė teritorijos riba, nustatyta 2002 metais ir 2011 metais patikslinta specialiuoju planu, šiek tiek skiriasi, tačiau didžioji pareiškėjo žemės sklypo dalis, šiuo atveju ginčo žemės sklypai, visada buvo Draustinio teritorijoje. Analogiškas aplinkybes atsakovė nurodė pareiškėjui 2017 m. liepos 27 d. rašte Nr. (33.205)R-2539.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teigtina, jog atsakovė pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai dėl neva neteisėto pareiškėjo neinformavimo apie jo žemės sklypų įtraukimą į Draustinio ribas buvo nurodyti ankstesniuose pareiškėjo skunduose, kurie buvo teikiami teismui ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui administracinėse bylose. Teismai ir minėta komisija, nagrinėję šiuos pareiškėjo skundus bei juose išdėstytus motyvus, skundus laikė nepagrįstais bei juos atmetė. Taigi, atsakovė neturėjo pareigos dar kartą svarstyti iš esmės analogiško pobūdžio pareiškėjo prašymo.

Pirmiau minėti sprendimai dėl Draustinio įsteigimo ir Draustinio teritorijos specialieji planavimo dokumentai buvo skelbiami viešai juos patvirtinusios institucijos tinklalapyje, taigi pareiškėjui viešai prieinami, kaip ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą, todėl atsakovė neturėjo pareigos pateikti pareiškėjui jo prašomus teisės aktus, kuriais buvo vadovaujamasi steigiant Draustinio teritoriją, ar rengiant specialųjį Draustinio planą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, galiojusi Draustinio įsteigimo metu, numatė, kad teritorijų planavimo dokumentai viešai skelbiami, t. y. viešinami. Galiojančioje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Atsakovė skundžiamame rašte taip pat pagrįstai ir argumentuotai nurodė, jog pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo nagrinėja apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros. Atsakovės atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašyme keliamą klausimą ištirti norminį administracinį aktą buvo grindžiamas būtent nurodyta teisės norma, ir tai buvo aiškiai nurodyta skundžiamame rašte.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir argumentus, negalima sutikti su pareiškėjo skundu, jog skundžiamas raštas buvo visiškai nemotyvuotas, be teisinio pagrindo ir juo neatsakyta nei į vieną pareiškėjo klausimą. Atsakovė, atsisakydama patenkinti pareiškėjo prašymus, savo atsisakymą argumentavo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais pagrindais. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su jo prašymo 2019 m. rugpjūčio 8 d. išnagrinėjimo rezultatu, teigdamas, jog nebuvo atsakyta nei į vieną jo prašymo klausimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas raštas neargumentuotas ir nepagrįstas objektyvių pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių tyrimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo rašto turinį, laikosi nuostatos, kad skundžiamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jame aiškiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, nurodyti motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai, iš esmės pasisakyta dėl visų pareiškėjo prašyme nurodytų klausimų, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, jog skundžiamas raštas pagrįstas minėtų faktinių aplinkybių objektyviu vertinimu ir kvalifikavimu, jame nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai, nulėmę tokio turinio rašto priėmimą. Atsakovė pagrįstai ir motyvuotai pasisakė iš esmės dėl pareiškėjo prašyme nurodytų visų klausimų. Skundžiamas raštas buvo priimtas nepažeidžiant VAĮ nuostatų, reglamentuojančių individualaus administracinio akto pagrindimą (VAĮ 8 str.). Skundžiamo rašto nėra jokio pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl nepatenkinus pareiškėjo skundo nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaNatalja Zelionkienė