- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- I-856-423/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01715-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,
dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui A. Š., atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Laurai El Ostai,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys -Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-07-27 raštą Nr. (33.205)R-2539 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakoreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą į draustinio teritoriją neįtraukiant pareiškėjui A. K. nuosavybės teise priklausančio ariamos žemės sklypo 0,3114 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsodinto l,7400 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b.l. 2-4, 77-89).
Pareiškėjas skunde nurodė ir pareiškėjas bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2002-11-07 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 451 Nemuno ir Nevėžio upių santakoje esanti teritorija buvo paskelbta kraštovaizdžio draustiniu. Draustinio teritorijos planai nebuvo braižomi, nebuvo įvardijamos tikslios jo ribos, nebuvo patvirtinti draustinio nuostatai. Asmenys, kurių nuosavybė patenka į paskelbtą draustinio teritoriją, informuoti apie tai nebuvo, kadangi teritorija nebuvo pažymėta ir konkrečiai apibrėžta. 2004-02-27 pirkimo pardavimo sutartimi pareiškėjas įgijo ginčo miško žemę iš O. N.. O. N. miškas buvo perduotas nuosavybėn pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2003-07-30 įsakymą Nr. 02-01-5182. VĮ Registrų centro išraše 2004-02-27 ginčo sklypui nebuvo įregistruoti jokie apribojimai taikomi draustiniui. 2011-03-17 Kauno miesto savivaldybė, pažeisdama įstatymų reikalavimus dėl asmenų, kurių nuosavybės teisės disponuoti savo turtu bus apribotos, informavimo, sprendimu Nr. T-189 patvirtino draustinio specialųjį planą, pagal kurį pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 0,3114 ha ariamos žemės sklypas ir 1,74 ha žemės sklypas pateko į Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Pareiškėjas, sužinojęs apie pažeistas jo teises, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl draustinio specialiojo plano sprendinių pakeitimo (koregavimo), neįtraukiant jam priklausančio žemės sklypo į draustinio teritoriją. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo atsakymus, kad jo prašymai netenkinti, kad žemės sklypas išeliminuojamas iš draustino teritorijos nebus, nors jame nėra jokių vertingų augalų ir gyvūnų.
Taigi, byloje kilo ginčas dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų - kraštovaizdžio draustinio teritorija. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ginčo sklypui atsirado po to, kai pareiškėjas jam priklausantį sklypą padalino į du sklypus. Apribojimai nustatyti pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus administracinį aktą, remiantis matininko dokumentais, sudarytais padalinant sklypą. Įrašas apie rekreacinius žemės naudojimo apribojimus yra neteisėtai įrašytas 2014-07-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr.A2041.
Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikta teise teikti pasiūlymus ir ginčyti sprendimus, rengiant Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą, todėl negalėjo pasinaudoti savo, kaip žemės savininko ir piliečio, teise teikti pasiūlymus ir gauti konsultacijas pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas tyčia slėpė nuo pareiškėjo informaciją apie steigiamą draustinį, nors pagal įstatymą privalėjo apie tai pranešti pareiškėjui asmeniškai. Jei pareiškėjas būtų laiku informuotas ir apie specialiojo plano rengimą, būtų galėjęs kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Atsakovas taip pat neįvykdė įstatyme įtvirtintos privalomos pareigos dėl pareiškėjo - žemės savininko informavimo apie veiksmus, atliekamus su jam priklausančiu žemės sklypu, todėl pareiškėjas mano, kad ginčo žemės sklypas įtrauktas į draustinio teritoriją pažeidžiant privalomus įstatymo reikalavimus ir atsakovo veiksmai yra neteisėti. Juo labiau, kad savininko teisių apribojimas yra konstitucinės teisės dalykas ir specialieji projektai nerengiami supaprastinta tvarka, todėl atsakovas ypač atidžiai privalėjo paisyti įstatymo reikalavimų ir savininko interesų.
Pažymėjo, jog atsakovas, tinkamai neinformavęs pareiškėjo apie draustinio įsteigimą, taip apribojo jo teises disponuoti turtu ir vienašališkai nustatė ir įtvirtino specialiąsias žemės naudojimo sąlygas VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Atsakovas įsteigė draustinį pažeisdamas įstatymus, tyčia slėpė nuo pareiškėjo informaciją apie jo steigimą. Tokie atsakovo veiksmai yra priešingi teisei ir draustinio suformavimą pareiškėjo nuosavybės ribose daro negaliojantį, yra pažeista pareiškėjo teisė apsiginti ir būti laiku informuotam. Atsakovas šiuo atveju viršijo savo kompetenciją, nesilaikė įstatymų viršenybės principo, piktnaudžiavo teise, t.y. atsakovas neteisėtai, nesilaikydamas įstatymuose įtvirtintų procedūrų, įtraukė pareiškėjui priklausantį ginčo sklypą (mišką ir ariamą žemę) į draustinio teritoriją, neteisėtai nustatė specialiąsias naudojimo sąlygas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesiekė ir nesistengė gauti privalomo pareiškėjo sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į VĮ Registrų centro duomenų bazę, todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus, galiojančią teismų praktiką, todėl koreguojant specialųjį planą ginčo žemės sklypai turi būti išimti - išeliminuoti iš draustinio teritorijos. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą (1 t., b.l. 93-103) nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane ginčo žemės sklypai patenka į miškų funkcinę zoną, tai patvirtina, kad atsakovo veiksmai ginčo situacijoje buvo nuoseklūs bei kompleksiški. Teritorijų planavimo įstatymas aiškiai numato, kad bendrasis planas bei jo sprendiniai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taigi, atliekant bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypų planavimu, pertvarkymu, paskirties keitimu turi būti vadovaujamasi galiojančiu teritorijos bendruoju planu. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kad ginčijamu atsakovo sprendimu ar patvirtintu specialiuoju planu dėl kraštovaizdžio draustinio yra apribotos jo disponavimo ginčo sklypais teisės. Pareiškėjas neįrodė savo galimo teisių pažeidimo, t.y., kad ginčijamu sprendimu bei patvirtintu specialiuoju planu jo teisės buvo pažeistos, ypač vertinant tai, kad pareiškėjas įsigijo žemės sklypus 2004 metais, kai ginčo teritorija jau buvo paskelbta Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustiniu. Priešingai, nei nurodoma skunde, patvirtinto specialiojo plano sprendiniais nėra draudžiama naudoti ginčo žemės sklypus pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-07-27 sprendimą Nr. (33.205)R-2539, nurodo, jog jame nėra jokių motyvų dėl atsisakymo koreguoti ar visiškai panaikinti nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ginčo žemės sklypams. Atsakovo nuomone, 2017-07-27 raštas (sprendimas) buvo parengtas pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, išsamiai atsakant į pareiškėjo prašyme pateiktus klausimus, detaliai išanalizavus ir įvertinus esamą situaciją ir jos teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas neginčija sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialusis planas. Draustinio riba nebuvo ir nėra šiuo metu keičiama (koreguojama). Svarbu ir tai, kad pareiškėjas įsigijo ginčo sklypus 2004 metais, kai 2002 metais ginčo teritorija jau buvo paskelbta kraštovaizdžio draustiniu. Be to, ginčo sklypų atžvilgiu draustinio riba, 2011 m. patvirtinus specialųjį planą, nepakito.
Pažymėjo, kad Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis su konkrečiomis ribomis buvo įsteigtas įstatymuose nustatytais tikslais, siekiant išsaugoti teritorijos kraštovaizdžio unikalumą ir natūralumą, bei draustinio vientisumą, o jo specialiojo plano sprendiniuose bei nuostatuose buvo numatytos priemonės tam užtikrinti. Draustinio specialiuoju planu buvo įtvirtintas jo statusas, o jo ribose atliekant tam tikrus veiksmus (planavimo, projektavimo, statybų ir pan.) po jo įsteigimo turi būti laikomasi nustatytų konkrečių sąlygų. Vertinant draustinio specialiojo plano brėžinį, akivaizdžiai matyti, kad nubrėžtos draustinio ribos sudaro vientisą gamtos teritoriją (pagal ortofoto duomenis draustinio ribos apima miškingą teritoriją). Tenkinant pareiškėjo reikalavimą - įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakoreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą, į draustinio teritoriją neįtraukiant pareiškėjui A. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų pažeisti Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių reikalavimai bei nesilaikoma saugomos teritorijos - draustinio tikslų ir uždavinių.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą reglamentuojančiomis nuostatomis pareiškėjo žemės sklypams buvo įrašytos visos taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šiuos duomenis patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius. Be to, prašomų patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenų bylose buvo pateikti ir 2014-08-28 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, kuriuose pats pareiškėjas pasirašė, juose buvo nurodytos visos ginčo sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp kurių ir „Kraštovaizdžio draustiniai“. Taigi, iš šių aplinkybių vienareikšmiškai darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo apie visas ginčo sklypams taikomas specialiąsias naudojimo sąlygas ir su jomis sutiko. Pareiškėjas šioje ginčo situacijoje neįrodė savo teisių pažeidimo. Prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (2 t., b.l. 2-5) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-11-07 sprendimu Nr. 451, įgyvendinant vieną iš savarankiškų savivaldybės funkcijų: kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad savivaldybių draustiniai steigiami savivaldybės teritorijoje, kuri savivaldybės arba regiono mastu turi gamtosauginę, kultūrinę, mokslinę, pažintinę arba visuomeninę vertę, svarbi kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui, pažintinio turizmo plėtrai ir kuriai išsaugoti būtina nustatyti specialų apsaugos režimą. Ištrauka iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro patvirtina, jog Draustinio riba 2002 m. (pirminė riba įsteigus draustinį) ir 2011 m. (patikslinta riba) šiek tiek skiriasi, tačiau didžioji pareiškėjo žemės sklypo dalis visada buvo draustinio teritorijoje, todėl pareiškėjo teiginys, kad jam priklausantis žemės sklypas niekuomet nepateko į draustinio teritorijos ribas, neatitinka faktinės situacijos. Pažymėjo, kad apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje.
Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, kurio 8 straipsnis draustinius apibrėžia kaip saugomas teritorijas, įsteigtas išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šio įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.
Taip pat pažymėjo, kad pareigą laikytis veiklos reikalavimų draustinyje nustato ne atitinkami žemėtvarkos skyriai, įrašydami ar neįrašydami specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimus veiklai įtvirtino Kauno miesto savivaldybės taryba 2002-11-07 įsteigdama draustinį konkrečiose ribose, t. y. apribojimai nustatyti teisės aktu, kuris yra galiojantis ir juo turi būti vadovaujamasi, kadangi pareiškėjas ginčo sklypą įsigijo 2004 m., t. y. jau po draustinio įsteigimo, jam šie apribojimai turėjo būti žinomi.
Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 punktas nustato, jeigu suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į Nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.
Norėdamas atlikti statybos, planavimo darbus ar imtis konkrečios veiklos sklype, patenkančiame į draustinio teritoriją, pareiškėjas turi laikytis draustinio specialiajame plane ir nuostatuose nustatyto reglamentavimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-07-27 rašto (sprendimo) Nr. (33.205)R-2539, kuriuo atsisakyta panaikinti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio statusą pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia panaikinti žemės sklypams nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas - kraštovaizdžio draustinio teritorija, t.y. pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus išbraukti iš draustinio teritorijos.
Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui A. K. nuosavybės teise 2004-02-27 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2578, pagrindu priklausantys 0,3114 ha žemės sklypas (ariama žemė), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,7400 ha žemės sklypas (1,6700 ha sklypo plotas - miško žemė, 0,0700 ha plotas - vandens telkiniai), kadastro (duomenys neskelbtini)patenka į Nemuno ir Nevėžio upių santakoje esančią teritoriją, kuri Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-11-07 sprendimu Nr. 451 paskelbta Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustiniu (toliau – ir Draustinis) (1 t., b.l. 116-120). Draustinio specialusis planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T-189 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo“. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T-190 patvirtinta Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio nauja nuostatų redakcija (Administracinė byla Nr. eI- 161-505/2017).
Pareiškėjas 2015-2016 metais teikė prašymus Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydamas jam nuosavybės teise valdomus žemės sklypus išbraukti iš Draustinio teritorijos, paliekant 2002 m. žemės sklypų ribas su 20 arų draustiniu, o 29 arų ariamos žemės sklypą užskaityti kaip pažadėtą įteisinti vėliau. Atsakovas prašymų netenkino, kadangi Draustinio specialųjį planą keisti ar koreguoti netikslinga, įvertinant saugomos teritorijos specialiojo plano tikslus bei uždavinius (Administracinė byla Nr. eI-161-505/2017). Pareiškėjas 2016-02-11 prašymu (Kauno apygardos administraciniam teismui 2017-06-12 sprendimu panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-04-13 sprendimą Nr. 36-2-299 „Dėl prašymo“ (1t., b.l. 25-31)) kreipėsi į atsakovą, prašydamas jam nuosavybės teise valdomus žemės sklypus išbraukti iš Draustinio teritorijos, koreguojant specialųjį planą. Ginčijamu 2017-07-27 sprendimu Nr. (33.205)R-2539 atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino (1 t., b.l. 19-21).
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 0,3114 ha žemės sklypas (ariama žemė) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1,7400 ha žemės sklypas (1,6700 ha sklypo plotas - miško žemė, 0,0700 ha plotas - vandens telkiniai) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), patenka į Draustinio teritoriją.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje numatyta kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama veikla. Visos papildomos veiklos, kurios yra draudžiamos kraštovaizdžio draustinių teritorijose, yra reglamentuotos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 143 punkte. Teismas vertindamas šiuos teisės aktų reikalavimas, atsižvelgia į tai, kokia yra ginčo žemės sklypų paskirtis ir žemės naudojimo būdas, bei kokia veikla tokiuose žemės sklypuose apskritai yra galima. Pareiškėjo turimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, žemės naudojimo būdas - rekreacinių miškų sklypai. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, rekreacinių miškų sklypai - tai miško parkai, miesto miškai, valstybinių parkų rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, naudojami gyventojų poilsiui. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą rekreacinių miškų tikslas - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Be to, Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane (1 t., b.l. 125) ginčo žemės sklypai patenka į miškų funkcinę zoną. Taigi, ginčo sklypuose galima vykdyti veikla pagal registruotą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (miškų ūkio) iš esmės nėra prieštaraujanti Draustinio tikslams bei paskirčiai.
Dėl 2017-07-27 sprendimo teisėtumo
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-07-27 sprendimą Nr. (33.205)R-2539, kuriuo iš esmės buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Draustinio specialiojo plano koregavimo (1 t., b.l. 19-20).
Pažymėtina, jog skundo argumentai iš esmės yra susiję ne su ginčijamu raštu (sprendimu), o su Draustinio specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūra. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas, tinkamai neinformavęs pareiškėjo apie Draustinio steigimą, apribojo jo teises disponuoti turtu ir vienašališkai nustatė ir įtvirtino specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jog rengiant ir tvirtinant Draustinio specialųjį planą, nustatant specialiąsias naudojimosi žeme sąlygas, neteisėtai ir nepagrįstai buvo įtraukti ginčo sklypai į Draustinio teritoriją.
Kaip jau minėta, vadovaudamasi Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsniu bei 23 straipsnio 6 dalimi, Kauno miesto savivaldybės taryba 2002-11-07 sprendimu Nr. 451 nusprendė Nemuno ir Nevėžio upių santakoje esančią teritoriją paskelbti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustiniu bei patvirtino jo nuostatus. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti natūralų, minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį, kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį teritorinį kompleksą. Tai unikali teritorija, kuriai nėra alternatyvos ir kuri saugoma, naudojama ir tvarkoma planais, parengtais vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklėmis, kitais teisės aktais.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų - kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas. Nauja Draustinio nuostatų redakcija patvirtinta 2011-03-17 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l90. Kauno miesto savivaldybės taryba 2011-03-17 sprendimu Nr. T-189 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Draustinio specialųjį planą, kuris yra galiojantis, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, pareiškėjas jo neginčijo. Nustatyti šie specialiojo plano tikslai: patikslinti Draustinio ir jo buferinių apsaugos zonų ribas; nustatyti teritorijos tvarkymo principus bei kraštovaizdžio tvarkymo zonas; numatyti teritorijos bei jo buferinių apsaugos zonų tvarkymo reglamentus ir priemones, užtikrinančius sieninio kraštovaizdžio išsaugojimą, pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimą; patikslinti teritorijos aplinkosaugos, kultūros paveldo, rekreacijos, miškų ūkio vystymo kryptis bei priemones; išnagrinėti žemėnaudas, numatyti jų transformavimo galimybes; numatyti reikiamą infrastruktūrą pažintiniam turizmui ir trumpalaikiam poilsiui gamtoje organizuoti.
Patvirtinto specialiojo plano metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numatė, kad patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Šios teisės normos įtvirtina patvirtinto specialiojo plano privalomumą visiems į jo reglamentuojamą teritoriją patenkantiems nekilnojamojo turto valdytojams. Tuo pačiu paminėtina, kad specialieji planai, jų sprendiniai yra viešinami juos patvirtinusios institucijos tinklalapyje, taigi, viešai prieinami, o kiekvienas suinteresuotas asmuo turi galimybę su jais susipažinti ir įvertinti, kaip specialiojo plano sprendiniai yra susiję su jo turimu nekilnojamuoju turtu. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad įsigyjant žemės sklypus jokių apribojimų ar žymų, jog sklypas patenka į Draustinio teritoriją nebuvo, nereiškia, kad sklypas nebuvo įtrauktas į Draustinio teritoriją. Kaip jau minėta, specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti įrašomos vėliau, taip nurodyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią, jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę saugomose teritorijose, į Nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo galimybė, įrašant į juos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jeigu formuojant žemės sklypą tam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, detalizuota ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 54¹ punkte. Taip pat šių nuostatų 32 punkte reglamentuota, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai (32.1.4. p.). Nuostatų 36.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižomos be kita ko ir saugomos teritorijos, dėl kurių žemės sklypui (-ams) taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai.
Taigi, vadovaujantis žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą reglamentuojančiomis nuostatomis ir buvo pareiškėjo žemės sklypams įrašytos visos taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus (1 t., b.l. 133-134, 2t., b.l. 8-11)), įrašas „Kraštovaizdžio draustiniai“ pareiškėjo turimų sklypų duomenyse yra įrašytas 2014-11-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-(14.8.100.)-766 pagrindu, kuris taip pat nėra nuginčytas ar ginčijamas. Sprendimas priimtas paties pareiškėjo A. K. 2014-10-17 prašymu (įrašas šio sprendimo preambulėje) (1 t., b.l. 68). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, jog apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (nebuvimas) konkrečioje vietoje. Be to, prašomų patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenų bylose buvo pateikti ir 2014-08-28 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, kuriuos pats pareiškėjas pasirašė, bei kuriuose buvo išvardintos jo sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp kurių ir „Kraštovaizdžio draustiniai“ (1 t., b.l. 70-75). Taigi, iš šių aplinkybių vienareikšmiškai darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo apie tokią taikytiną sąlygą jo sklypams bei pats prašė šiuos kadastro duomenis patvirtinti, todėl laikytina, kad su šiais duomenimis pareiškėjas sutiko.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ Valstybės žemės fondo 2016-06-03 rašte Nr. S-3473 nurodyta, jog Draustinio riba iš esmės nebuvo keičiama. Rašte taip pat nurodyta, kad A. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini)) ribos ir Draustinio riba nebuvo keičiamos (Administracinė byla Nr. eI-161-505/2017). Ištrauka iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro patvirtina, jog Draustinio riba 2002 m. (pirminė riba įsteigus draustinį) ir 2011 m. (patikslinta riba) šiek tiek skiriasi, tačiau didžioji pareiškėjo žemės sklypo dalis (šiuo atveju ginčo žemės sklypai) visada buvo Draustinio teritorijoje (2 t., b.l. 7). Ši aplinkybė svarbi, kadangi pareiškėjas įsigijo ginčo sklypus 2004 metais, kai 2002 metais Draustinio statusas jau buvo paskelbtas. Taigi, šis faktas pareiškėjui turėjo būti žinomas ar galėjo būti žinomas. Pareiškėjo motyvas, kad jam priklausantis žemės sklypas niekuomet nepateko į Draustinio teritorijos ribas, neatitinka faktinės situacijos. Atsakovo atstovė teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog Draustinio ribos ir pastaraisiais metais nebuvo ir nėra keičiamos.
Pažymėtina, kad Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis numato, jog saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalį draustinis - saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos.
Taigi, įvertinus įstatyme įtvirtintus saugomos teritorijos tikslus bei Draustinio tikslus, matyti, kad pastarieji neprieštarauja įstatyme įtvirtintiems tikslams, o atsakovo sprendimai siekiant išlaikyti nustatytas Draustinio ribas būtent ir yra paremti tais pačiais tikslais, kuriais Draustinis ir buvo įsteigtas bei patvirtinti jo nuostatai. Pažymime, kad byloje nėra jokių duomenų (jų nepateikė ir pareiškėjas), kad pasikeitė faktinės ar teisinės aplinkybės, kurioms esant atsakovas, kaip kompetentinga institucija, turėtų pagrindą imtis priemonių keisti ar koreguoti nustatytas Draustinio ribas. Teisės aktai nenumato pareigos keisti/koreguoti nustatytas Draustinio ribas, to paprašius nekilnojamojo turto, įeinančio į Draustinio ribas, savininkui, neįvertinus Draustinio steigimo tikslų, ypatumų ir faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad vertinant saugomos teritorijos tikslus, įtvirtintus įstatymo, galima teigti, kad tokio pobūdžio teritorijos turi ir viešojo intereso požymių. Teritorijų planavimo įstatyme (redakcijoje, galiojusioje specialiojo plano rengimo metu) įtvirtinti specialiųjų planų uždaviniai taip pat apima užtikrinimą racionalaus žemės, miškų ir vandens išteklių naudojimo; teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimo, kraštovaizdžio formavimo krypčių ir teritorijų tvarkymo priemonių nustatymą; turizmo paslaugas ir poilsio infrastruktūros plėtojimą, gamtinių ir kultūrinių išteklių racionalų naudojimą.
Šiuo atveju akivaizdu, jog Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis su konkrečiomis ribomis buvo įsteigtas įstatymuose nustatytais tikslais, siekiant išsaugoti teritorijos kraštovaizdžio unikalumą ir natūralumą, bei Draustinio vientisumą, o jo specialiojo plano sprendiniuose bei nuostatuose buvo numatytos priemonės tam užtikrinti.
Ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė konkrečių ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, nurodyti motyvai, kaip jau minėta, iš esmės susiję Draustinio specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūra. Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis numato pagrindus, kada administracinis aktas naikinamas, t.y. jeigu jis neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl ginčijamas sprendimas yra pagrįstas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl įpareigojimo koreguoti Draustinio specialųjį planą
Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakoreguoti Draustinio specialųjį planą į Draustinio teritoriją neįtraukiant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Šio straipsnio 9 dalis numato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Taigi, pareiškėjas turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jis gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Taip pat pažymėtina, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6 dalį saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.
Pareiga laikytis veiklos Draustinyje reikalavimų dar iki pareiškėjui įsigyjant žemės sklypus buvo nustatyta sprendime dėl Draustinio įsteigimo. Taigi, minėtas pareiškėjo teiginys, kad įsigyjant žemės sklypus jokių apribojimų ar žymų, jog sklypas patenka į Draustinio teritoriją nebuvo, nereiškia, kad sklypas nepateko į Draustinio teritorijos ribas. Pažymėtina, kad specialiosios sąlygos gali būti įrašomos vėliau, taip nurodyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią, jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į Nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.
Saugomų teritorijų 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad saugomų teritorijų planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Aplinkos ministerijos patvirtintomis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis saugomų teritorijų specialiųjų planų struktūrą, jų rengimą, derinimą, tvirtinimą ir galiojimą.
Pagal Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014-01-08 įsakymu Nr. D1-24, 7.3 punkte numatyta, kad planavimo organizatorius - savivaldybės administracija arba kitas savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo - savivaldybių draustinių ar jų dalių dokumentų planavimo atvejais. Pagal minėtų taisyklių 39 punktą planavimo organizatorius, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, dėl kurio reikia keisti specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, priima sprendimą dėl viso dokumento keitimo ar jo koregavimo.
Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslai bei gairės įvardyti ir jo nuostatų 6 punkte (plėtoti mieste saugomų teritorijų tinklą, išsaugoti gamtos, kultūros paveldo objektus, Nemuno ir Nevėžio upių šlaitų ir slėnių želdinius ir pan.), ir specialiojo plano aiškinamajame rašte (kraštovaizdžio gamtinės struktūros bei vertingų gamtos ir kultūros objektų išsaugojimas, statybų invazijos sustabdymas ir pan.). Draustinio tikslas - išsaugoti natūralų minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį, kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį kompleksą. Šiaurinėje draustinio dalyje į draustinio teritoriją patenka Gyrio upelio slėnis, riba praeina miškingų šlaitų pakraščiais iki sankirtos su Raudondvario plentu. Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdyje yra nemažai vizualiai jautrių teritorijų, kurių natūralų vizualinį pobūdį gali pakeisti net ir nedidelės antropogeninės permainos. Tai neapstatyti plotai palei upes, tarpupyje, slėniuose ir šlaituose. Šios teritorijos turi būti saugomos nuo antropogeninių perkrovų ir urbanizacijos invazijos.
Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).
Minėtų taisyklių 28 punkte, kurio turėtų būti laikomasi, rengiant saugomos teritorijos specialiojo plano keitimą ar koregavimą, pateikti reikalavimai, kurių privaloma laikytis nustatant ir brėžiant saugomų teritorijų ir jų zonų ribas. Viena iš šio punkto nuostatų: ribos turi būti brėžiamos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visa gamtos ir (ar) kultūros paveldo vertybės teritorija. Vertinant Draustinio specialiojo plano brėžinį, akivaizdžiai matyti, kad nubrėžtos draustinio ribos sudaro vientisą gamtos teritoriją (pagal ortofoto duomenis draustinio ribos apima miškingą teritoriją). Priešingu atveju, t.y. tenkinant pareiškėjo reikalavimą, būtų pažeisti taisyklių reikalavimai bei nesilaikoma saugomos teritorijos - Draustinio tikslų ir uždavinių, todėl nebuvo pagrindo pradėti specialiojo plano koregavimo procedūros, kurios tvarka reglamentuota minėtų taisyklių 40 punkte.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą pakoreguoti Draustinio specialųjį planą į draustinio teritoriją neįtraukiant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių ginčo žemės sklypų, yra nepagrįstas ir atmestinas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.