- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2-431-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- Dale
- Ieškovas
- UAB „Garlita“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Dale of Norway AS atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintinas atsakovo Dale of Norway AS pareiškimas dėl peržiūrėjimo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2159-343/2014 pagal ieškovo UAB „Garlita“ ieškinį atsakovui Dale of Norway AS dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Garlita“ ieškinį atsakovui Dale of Norway AS dėl skolos priteisimo ir nustatė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, išaiškino pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, nurodė atsiliepimo į ieškinį nepateikimo nustatytu terminu pasekmes, pasiūlė paskirti atstovą, gyvenantį Lietuvoje. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti 2014 m. sausio 20 d. vadovaujantis 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, pasirašyta Hagoje. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 8 d. gavo Norvegijos įgaliotos institucijos pranešimą, kad teismo dokumentai 2014 m. balandžio 4 d. įteikti atsakovui. Teisme 2014 m. balandžio 7 d. gautas atsakovo laiško, adresuoto ieškovo atstovui, kopija. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nusprendė priimti sprendimą už akių. Kauno apygardos teisme 2014 m. birželio 13 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymas atnaujinti terminą jam pateikti. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovo prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį ir terminą atnaujinti. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Atsakovas Dale of Norway pateikė pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, skirti ieškovui UAB „Garlita“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškinys yra neteismingas Kauno apygardos teismui. Atsakovo teigimu, šalys tiekimo sutarties 9 straipsnyje susitarė, kad ginčai dėl tiekimo sutarties bus sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas, nepriklausomai kur bus nagrinėjama byla. Kadangi šalys nesusitarė dėl jurisdikcijos, atsakovas laiko, jog ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.), todėl ginčas turi būti nagrinėjamas Norvegijos teisme taikant Lietuvos Respublikos materialinę teisę. Daro išvadą, jog sprendimas už akių naikintinas CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, kad atsakovui nebuvo tinkamai per Centrinę įstaigą įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Atsakovo teigimu, jam teismo pranešimai privalo būti teikiami 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijoje dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu, atsakovui teismo pranešimas, ieškinys bei kiti dokumentai nebuvo siunčiami Norvegijoje esančiam atsakovui Konvencijoje nustatyta tvarka, todėl daro išvadą, jog atsiliepimo pateikimo termino eiga nėra prasidėjusi.
Atsakovas pažymėjo, jog gavęs teismo dokumentus paštu, o ne per įgaliotą atstovybę, susisiekė su ieškovu ir informavo, kad su ieškiniu nesutinka. Laiško kopiją išsiuntė teismui. Atsakovo teigimu, teismas privalėjo matydamas, kad laiškas neatitiko CPK 142 str. reikalavimų, nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir paaiškinti kokiu būdu tai padaryti.
Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nesudarė pagrindo ieškinį tenkinti, kadangi skolos dydis nebuvo žinomas, šalys nesusitarė mokėti ieškinyje įvardintas sumas, ieškovas neįrodė pareikštų reikalavimų dydžio. Atsakovo teigimu, tarp šalių iki šiol vyksta derybos dėl piniginių prievolių vykdymo sąlygų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas užsakė tam tikrą kiekį gaminių, kad užsakymų įvykdymo tikslu buvo įsigytos tam tikros medžiagos, ir kad jos nebuvo panaudotos gamyboje.
Atsakovas manė, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį Kauno apygardos teisme, sąmoningai nutylėjo apie atsakovo prievolę pateikti raštišką atsiliepimą, žinodamas, kad atsakovas netinkamai išreiškė nesutikimą su ieškiniu, sąmoningai tęsė derybas su atsakovu ir tuo pačiu nagrinėjamoje byloje prašė priimti sprendimą už akių.
Ieškovas UAB „Garlita“ atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nagrinėjama byla yra teisminga Kauno apygardos teismui. Ieškovas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl tariamo atsakovo neinformavimo apie procesą. Ieškovas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, kad atsakovui buvo įteiktas ieškinys, teismo pranešimas apie būtinybę pateikti atsiliepimą (ir apie sprendimo už akių galimybę to nepadarius), nutartis dėl procesinio atstovo Lietuvoje paskyrimo. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartyje išsprendė klausimą dėl atsakovo tinkamo informavimo apie procesą.
Ieškovo įsitikinimu, atsakovas, būdamas verslo subjektu, vykdantis plačią ekonominę veiklą ir turintis nesutarimų su verslo partneriu, būdamas protingas ir rūpestingas, privalėjo elgtis rūpestingai. Atsakovas, gavęs suprantama kalba išverstą ieškovo UAB „Garlita“ ieškinį bei Kauno apygardos teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą, privalėjo įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir pasirūpinti savo gynyba nuo ieškinio. Pažymėjo, kad atsakovas 2014 m. balandžio 7 d. elektroniniame laiške nurodė, besinaudojantis profesionalia teisine pagalba.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, papildomo termino atsiliepimo trūkumams ištaisyti nustatymas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kėlė prielaidas dėl tariamo ieškinio nepagrįstumo (t.y. su ieškiniu pateiktų įrodymų nepakankamumo), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių priimto sprendimo nepagrįstumą. Ieškovo teigimu, vieninteliai įrodymai, kuriuos su pareiškimu pateikė atsakovas, yra šalių tarpusavio elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad (a) ieškovas reikalavo atsakovą sumokėti skolą pagal išrašytas sąskaitas faktūras, kurių išrašymo atsakovas neneigė, (b) atsakovas nurodė turintis reikalavimą ieškovui dėl žalos/nuostolių atlyginimo, kurį ieškovas prašė pagrįsti, (c) šalys net ir vykstant civiliniam procesui tarėsi dėl šių tarpusavio reikalavimų išsprendimo bendru sutarimu.
Ieškovas nesutiko su atsakovo argumentu, jog atsakovo skolos dydis ieškovui nebuvo aiškus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų negaliojimą; nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas atsakovui skirtiems gaminiams pagaminti panaudojo ne visas įsigytas medžiagas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovo pateikta sąskaita Nr. 0000938138 nesukėlė ir negali sukelti teisinių pasekmių. Be to, aplinkybė, kad šalys nagrinėjant bylą teisme siekė surasti bendrą sutarimą ir taikiai sureguliuoti tarpusavio reikalavimus, neturi įtakos prašomo panaikinti sprendimo pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarė atsakovo Dale of Norway AS pareiškimo dėl peržiūrėjimo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Garlita“ ieškinį atsakovui Dale of Norway AS dėl skolos priteisimo netenkinti; priteisti iš atsakovo Dale of Norway AS ieškovui UAB „Garlita“ 6 100,86 Lt bylinėjimosi išlaidų; atmesti atsakovo Dale of Norway AS prašymą skirti ieškovui UAB „Garlita“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismas nurodė, jog sprendimas už akių buvo priimtas, kadangi atsakovas Dale of Norway AS nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.).
Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus dėl bylos teismingumo, laikė juos nepagrįstais, kadangi jie neatitiko šalims taikytinos 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatų. Teismas nurodė, kad pagal Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalį bei pagal CK 6.52 straipsnį sutarties nuostatos leidžia šią bylą nagrinėti Lietuvos teismuose. Teismas nustatė, kad tiekimo sutarties esmė - ne tiek autentiškų ieškovo gaminių (prekių) pardavimas atsakovui, kiek darbo jėgos, gaminant atsakovo prekes (t. y. gaminių pagaminimo pagal griežtus atsakovo nurodymus ir iš atsakovo kontroliuojamų medžiagų), suteikimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas tiekimo sutartį laikė paslaugų teikimo sutartimi su pirkimo – pardavimo sutarties elementais, todėl darė išvadą, kad ginčo byla teisminga Lietuvos teismams kaip paslaugos suteikimo valstybės teismams, pagal ieškovo buveinę bei ginčo sumą byla priskirtina Kauno apygardos teismui (Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) punkto antrasis papunktis).
Teismas pažymėjo, kad net laikant tiekimo sutartį tik prekių pirkimo – pardavimo sutartimi, ginčų dėl šios sutarties teismingumas priskirtinas Lietuvai kaip prekių pristatymo vietai (Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunktis).
Teismas nurodė, kad šalys neginčijo tiekimo sutarties 9 punkto, kuriuo susitarė dėl materialiosios teisės taikymo, pasirinkdamos Lietuvos Respublikos teisę. Dėl to sprendžiant dėl ginčo prievolės įvykdymo vietos ginčas teismingas Kauno apygardos teismui (Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punktas ir Civilinio kodekso 6.52 str. 1 d. 4 p.). Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 4 punktą (pristatymo sąlygos) užsakymai teikiami EX WORK sąlygomis, t. y. prekė laikoma pristatyta, kai prekės turi būti pakrautos į sunkvežimį.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas sprendė, jog Kauno apygardos teismas turėjo pagrindą priimti ieškovo UAB „Garlita“ ieškinį ir išnagrinėti bylą iš esmės.
Atsiliepimas
Teismas nustatė, kad atsakovui ieškinys (su vertimais į anglų, kuria vyko šalių tarpusavio bendravimas, tiek norvegų, kuri yra atsakovo nacionalinė, kalbas), teismo pranešimas apie būtinybę pateikti atsiliepimą (ir apie sprendimo už akių galimybę to nepadarius), nutartis dėl procesinio atstovo Lietuvoje paskyrimo buvo įteikti tinkamai. Teismas taip pat nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti 2014 m. sausio 20 d. vadovaujantis 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (t. 1, b .l. 153-157) ir teisme 2014 m. balandžio 8 d. gautas Norvegijos įgaliotos institucijos patvirtinimas apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui (t. 1, b. l. 160-168). Be to, atsakovas elektroniniame laiške ieškovui pripažino gavęs procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 171-172). Teismas pažymėjo, kad klausimą dėl tinkamo atsakovo informavimo apie procesą išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartyje, kurioje nurodė: „pripažintina, kad byloje esantys duomenys visiškai patvirtina, jog atsakovui siųstas ieškovo ieškinys buvo tiek siųstas, tiek įteiktas tinkamai 2014 m. balandžio 1 d. (t. 1 b. 1. 161, 169), kartu pripažintina, jog aiškiai buvo nurodytos atsiliepimo nepateikimo ar atstovo nepaskyrimo teisinės pasekmės, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovui netinkamai buvo pranešta apie bylą, ieškinio turinį bei išaiškintos procesinės teisės ir pasekmės“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo elektroninio laiško ieškovo atstovui kopiją pripažinti procesiniu dokumentu (el. laiškas nebuvo adresuotas teismui, o buvo adresuotas konkrečiai gerb. K. J. – ieškovės atstovui) pripažinti jį procesiniu dokumentu su trūkumais. Laiško, adresuoto ieškovo atstovui, pripažinimas procesiniu dokumentu, teismo įsitikinimu, pažeistų padorumo principus, nes teismas valstybėje yra valstybinė institucija, vykdanti teisingumą, todėl tik dokumentai, adresuoti konkrečiai teismui pripažinti procesiniais dokumentais ir jų atžvilgiu taikytinos atitinkamos teisės normos.
Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė dėl teisinių žinių stokos. Teismas nustatė, kad atsakovo pateiktame 2014 m. balandžio 7 d. elektroniniame laiške atsakovas nurodė, kad iš Kauno apygardos teismo gautus dokumentus nagrinėja „kartu su advokatu“.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, jog atsakovas nustatytu terminu be svarbių priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovas sutiko dėl sprendimo už akių priėmimo, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovo argumentus teismas laikė hipotetiniais. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sprendimo už akių nepagrįstumą.
Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė šalių tarpusavio susirašinėjimo elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad (a) ieškovas reikalavo sumokėti skolą pagal išrašytas sąskaitas - faktūras, kurių išrašymo atsakovas neneigė, (b) atsakovas nurodė turintis reikalavimą ieškovui dėl žalos/nuostolių atlyginimo, (c) šalys net ir vykstant civiliniam procesui tarėsi dėl šių tarpusavio reikalavimų išsprendimo bendru sutarimu. Teismo vertinimu, nei viena iš šių aplinkybių nesudarė pagrindo panaikinti sprendimą už akių. Teismas nesutiko su teiginiu, esą atsakovo skolos ieškovui dydis nebuvo aiškus, kadangi jį patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo pareikštas ieškinys, būtų negaliojančios ar panaikintos. Byloje taip pat nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų atsakovo prielaidas, kad galimai ne visos ieškovo įsigytos medžiagos buvo panaudotos atsakovui skirtiems gaminiams pagaminti. Teismas pažymėjo, kad minėtus įrodymus privalėjo pateikti atsakovas (CPK 178 str., 287 str. 2 d. 4 p.).
Teismas nustatė, kad atsakovo reikalavimai ieškovui išėjo iš nagrinėjamos bylos ginčo ribų, todėl sprendė, jog tai negali turėti įtakos sprendimo pagrįstumui. Pažymėjo, kad šalys nesusitarė dėl atsakovo reikalavimų dydžio ir/ar pagrįstumo. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas 2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. gegužės 7 d. el. laiškuose keitė savo poziciją dėl savo reikalavimo dydžio.
Be to, teismo nustatė, kad atsakovo pateikta sąskaita Nr. 0000938138 neturi teisinio ir faktinio pagrindo pagal tiekimo sutartį, yra neaiški ir neatitinka apskaitos dokumentui keliamų reikalavimų - nėra nurodytas nei vienas sąskaitą išrašiusio subjekto rekvizitas. Teismo vertinimu, toks dokumentas nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi jo apskritai negalima įvesti į apskaitą, jau nekalbant apie jo įvykdymo turtines ir mokestines pasekmes. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šalys net ir po ginčo perkėlimo į teismą siekė surasti bendrą sutarimą ir taikiai sureguliuoti tarpusavio reikalavimus, taip pat neturėjo ir neturi įtakos prašomo panaikinti sprendimo pagrįstumui.
Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, ieškovo elgesio nelaikė nesąžiningu, todėl atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškovui baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Dale of Norway AS atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, skirti ieškovui UAB „Garlita“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Apelianto teigimu, nagrinėjama byla nėra teisminga Lietuvos teismams. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinio įstatymo nuostatas, priėmė ieškovo UAB „Garlita“ ieškinį, todėl sprendimas už akių yra naikintinas CPK 288 str. 4 dalies 2 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju reikalavimai kildinami iš 2012 m. spalio 19 d. tiekimo sutarties, kurios 9 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jei sutarties šalims nepavyksta ginčo išspręsti abipusio susitarimo būdu, ginčai bus sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą sutarties straipsnį laikė susitarimu dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos 2007m. spalio 30d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo bei CPK 32 straipsnio prasme. Apelianto teigimu, tiekimo sutarties 9 straipsnyje įtvirtintas ne susitarimas dėl teismingumo, o susitarimas dėl tiekimo sutarčiai taikytinos teisės - tiekimo sutarties šalys numatė, jog ginčai dėl tiekimo sutarties sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas, nepriklausomai nuo to, ar jie nagrinėjami Lietuvoje ar užsienyje. Nors šalys nesusitarė dėl jurisdikcijos, tačiau tiekimo sutartyje numatyta, jog jurisdikcijos klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, šiuo atveju egzistuoja pagrindas vadovautis CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teismingumo taisykle. Daro išvadą, jog ieškovo UAB „Garlita“ ieškinys atsakovui Norvegijos kompanijai Dale of Norway AS nagrinėtinas atsakovo buveinės teisme, tiekimo sutarčiai taikant Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas;
2) Apeliantas nurodo, kad raštu/elektroniniu laišku informavo pirmosios instancijos teismą apie nesutikima su ieškiniu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1578/2014, todėl sprendžia, jog sprendimas už akių naikintinas CPK 288 str. 4 dalies 2 punkto pagrindu;
Žemesnės instancijos teismas
3) Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovo pateiktus įrodymus, kadangi nėra aiškus skolos dydis, ieškovas neįrodė reikalavimo pagrįstumo, tarp šalių iki šiol vyksta derybos – yra deramasi dėl abipusių piniginių prievolių vykdymo sąlygų;
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškovui baudą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Garlita“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį, priteisi iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Garlita“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Dale of Norway AS 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintinas atsakovo Dale of Norway AS pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 str. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjantis teismas pirmiausia privalo patikrinti, ar ginčo atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti sprendimą už akių CPK 288 str. 4 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi ieškovo UAB „Garlita“ ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, taip pat apeliantas laiko, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo pateikto dokumento nelaikė atsiliepimu į ieškinį ir neįpareigojo atsakovo pašalinti trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis laiko apelianto nurodytus argumentus nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.
Pirma, bylos duomenys patvirtina, jog šalys 2012 m. spalio 19 d. tiekimo sutarties 9 straipsnyje susitarė, jog šalims nesusitarus, ginčai sprendžiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos materialiosios teisės taikymas, dėl kurio ginčo šalys susitarė, nėra susijęs su procesine teise, kuri yra nustatoma savarankiškai. Procesinės taisyklės taikomos pagal ginčą nagrinėjančio teismo vietą, kuri yra nustatoma pagal tarptautinio teismingumo taisykles, t. y. 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Lugano konvencija).
Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta: „Šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose“. Be to, „pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra: parduodant prekes - šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį; teikiant paslaugas - šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį“ (Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, jog tiekimo sutartis laikytina paslaugų teikimo sutartimi (tiekimo sutarties 3 str.), prekių patiekimo vietos valstybė laikytina Lietuvos Respublika (tiekimo sutarties 4 str., 5 str.), piniginės prievolės privalo būti įvykdytos Lietuvos Respublikoje (CK 6.5 str. 1 d. 4 p., Lugano konvencijos 5 str. 1 d. a) p., tiekimo sutarties 9 str.). Dėl to apeliacinis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Kauno apygardos teismas turėjo pagrindą priimti ieškovo UAB „Garlita“ ieškinį ir išnagrinėti bylą iš esmės.
Antra, kaip minėta, apeliantas Dale of Norway AS teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo pateikto dokumento nelaikė atsiliepimu į ieškinį ir neįpareigojo atsakovo Dale of Norway AS pašalinti trūkumų. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina pastarojo pasyvų elgesį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas - verslo subjektas, vykdantis ekonominę veiklą ir turintis nesutarimų su verslo partneriu, gavęs jam suprantama kalba išverstą ieškovo UAB „Garlita“ ieškinį bei Kauno apygardos teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą, privalėjo būti protingas ir rūpestingas bei siekdamas išvengti neigiamų pasekmių įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir pasirūpinti savo gynyba nuo ieškinio. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantui buvo suteikta teisinė pagalba, pats apeliantas 2014 m. balandžio 7 d. elektroniniame laiške nurodė, kad gautus procesinius dokumentus nagrinėjo kartu su advokatu (t. 2 b. l. 90). Be to, Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje aiškiai nurodė, kokie reikalavimai yra taikomi atsiliepimui į ieškinį (t. 1 b. l. 149). Apeliantas teikdamas bet kokius dokumentus, kuriuos laikė atsiliepimu, privalėjo jį parengti atsižvelgdamas į teismo nurodytus reikalavimus. Tuo tarpu, bylos duomenys patvirtina, jog apelianto pateiktas 25014 m. balandžio 7 d. elektorinis laiškas (t. 1 b. l. 171) ne tik neatitinka turinio, bet ir formos keliamų reikalavimų, adresuotas ieškovui ir teismui pateikiama tik kopija, todėl vien tai, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 2 d. rezoliucine nutartimi jį priėmė į bylą nesudaro pagrindo teigti, jog teismas minėtą dokumentą privalėjo laikyti atsiliepimu į ieškinį arba nustatyti jam trūkumus. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas iki šiol nepateikė savo pozicijos dėl jam pareikšto ieškinio, dėl bylos esmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovas nustatytu terminu be svarbių priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimą už akių.
Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovo pateiktus įrodymus. Apeliacinis teismas laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais.
Kaip minėta, CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų paneigiančių tiek ieškinio, tiek priimto sprendimo už akių pagrįstumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo pareikštas ieškinys, būtų negaliojančios ar panaikintos. Byloje taip pat nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų atsakovo prielaidas, kad galimai ne visos ieškovo įsigytos medžiagos buvo panaudotos atsakovui skirtiems gaminiams pagaminti. Dėl to apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo argumentus laikė hipotetiniais, neparemtais jokiais leistinais rašytiniais įrodymais.
Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl ieškinio pagrįstumo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio pagrįstumo ir motyvų papildomai nekartoja.
Apeliantas Dale of Norway AS taip pat prašo skirti ieškovui UAB „Garlita“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti ieškovui UAB „Garlita“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d., 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nustatytu terminu be svarbių priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, apeliantas nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo neteisingas (CPK 287 str. 2 d. 4 p.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 314 str., 185 str., 178 str.), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeistina (CPK 329 str., 338 str.).
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kaip minėta, ieškovas UAB „Garlita“ prašė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pateikė prašymą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog kartu su prašymu pateikti dokumentai patvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Dale of Norway AS ieškovui UAB „Garlita“ 1 306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.