Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-657-315-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
1A-657-315-2014
Teisminio proceso Nr.
1-95-1-00129-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Kisielius (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
D. J., K. Š.
Kategorijos
Nuorašas:

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-657-315/2014

Teisėjas L. Zinkevičius Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00129-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,gynėjams adv. Irinai Kizinai, Česlovui Bakasėnui,nuteistojo D. J. atstovei pagal įstatymą S. B.,nuteistiesiems K. Š., D. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose. K. Š. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš K. Š. priteista 220 Lt valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis ir D. J., panaudodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. balandžio 27 d., apie 13.20 val., K. Š. ir D. J., veikdami bendrininkų grupėje vienas su kitu, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), K. Š. pribėgęs iš nugaros pusės prie S. A., staiga stipriai rankomis įsirėmęs į jam nugarą, S. A. pastūmė, dėl ko šis dešiniosios kojos keliu suklupo ant žemės, tokiu būdu patirdamas fizinį skausmą, tuo pat metu abu kaltinamieji sugriebė jį laikė už pečių, kad jis negalėtų priešintis ir K. Š. iš nukentėjusiojo kelnių galinės kišenės ištraukė ir pagrobė piniginę, kainuojančią 30 litų, su joje buvusiais 430 litų bei S. A. dokumentais: asmens tapatybės kortele Nr. 12328183, išduota 2010-04-02 Širvintų PK MP; traktorininko pažymėjimu MB Nr. (duomenys neskelbtini), banko SEB Bank mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), banko Dnb Nord mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini)bei pensijos gavėjo pažymėjimu PG Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu D. J. iš atsegto krepšio, kabėjusio S. A. ant dešiniojo peties, ištraukė ir pagrobė cigarilių „Partner fine cigarillos“ bloką, susidedantį iš 10 pakelių, ir kainuojantį 62,90 litus. Šiais bendrais smurtiniais veiksmais K. Š. kartu su D. J. nukentėjusiajam S. A. panaudodami fizinį smurtą atėmė galimybę priešintis bei pagrobė S. A. turto už 522,90 litų.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. Š. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į atvirą vagystę. Nurodo, kad liudytojų parodymai buvo netikslūs ir skirtingi. Liudytoja A. A. teismo metu paaiškino, kad tiksliai nematė, ar nuteistieji pargriovė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad susitikę sustojo pasikalbėti vienas priešais kitą, o tai įrodo, kad jeigu būtų sukėlę fizinį skausmą ir pastūmę jį į priekį, tai būtų nukentėjęs ne tik jis, bet ir liudytoja A. A..

Apeliantas pažymi, kad teismas palaikė nukentėjusiojo pusę ir neatsižvelgė į jo paaiškinimus, klausimus ir neginčijamus faktus.

Teismo posėdžio metu apeliantas nuteistasis K. Š. ir jo gynėjas ,nuteistasis D. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo K. Š. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 180 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas, skyrė pakankamą dėmesį parodymų vertinimui, atliko įrodymų analizę, tarpusavyje lygindamas įrodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, ir visiškai pagrįstai konstatavo BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą K. Š. veiksmuose.

Nuteistasis nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už turto plėšimą pagal BK 180 str. 1 d., prašo veiką perkvalifikuoti į BK 178 str. numatytą atvirąją vagystę tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus – paties K. Š. duotus parodymus bei parodymų patikrinimo vietoje protokolą, K. Š. nuoširdų prisipažinimą, nuteistojo D. J. ir nukentėjusiojo S. A. parodymus, liudytojų J. V., A. A. parodymus, bei kitus byloje esančius duomenis – konstatuoja, kad perkvalifikuoti nuteistojo K. Š. padarytą nusikalstamą veiką, t.y. plėšimą į atvirąją vagystę nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. parodė, kad priėjo vyriškiui (nukentėjusiajam S. A.) iš nugaros, kairiąja ranka suėmė už galvos, kad pastarasis jos negalėtų pasukti ir jo pamatyti, o kita ranka iš kelnių kišenės ištraukė piniginę. Paskui ta pačia ranka iš vyriškio krepšio ištraukė cigarilių „Partner“ bloką ir apsisuko bėgti. Savo parodymus K. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu K. Š. surašė nuoširdų prisipažinimą.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. Š. parodė, kad nukentėjusiojo nemušė, nestūmė. Ėjo kartu su D. J. link parduotuvės, pamatė girtą žmogų. Pribėgo prie nukentėjusiojo, palaikė jo galvą, kad neatsisuktų ir ištraukė piniginę bei cigaretes.

Tai, jog K. Š. naudojo fizinį smurtą S. A. atžvilgiu patvirtino ir nuteistasis D. J.. Pastarasis teisme parodė, kad K. Š. nubėgo prie nukentėjusiojo ir suėmęs pastarajam už kaklo paėmė piniginę ir cigaretes.

Nuteistojo teigimu, liudytoja A. A. teismo metu paaiškino, kad tiksliai nematė, ar nuteistieji pargriovė nukentėjusįjį.. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepaneigia nuteistojo kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja A. A. parodė, kad prie nukentėjusiojo S. A. pripuolė du jaunuoliai, kurie bandė nuo jo nutraukti krepšį. Vienas traukė nuo vieno peties, o kitas – nuo kito, kai nukentėjusysis pargriuvo, minėti jaunuoliai pabėgo. A. A. parodymai patvirtino kitus byloje surinktus ir aukščiau paminėtus įrodymus. Tai, kad, apelianto manymu, jeigu nuteistieji būtų sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmą ir pastūmę jį į priekį, tai būtų nukentėjęs ne tik jis, bet ir liudytoja A. A., yra niekuo nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio argumentas, vertintinas kaip siekis išvengti ar sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistasis K. Š. nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais. K. Š. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas. Apelianto kritiškas veikos kvalifikavimo vertinimas teisme šiuo atveju teismo sprendimo neįtakoja. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu pagal BK 180 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl perkvalifikuoti jo veiką į BK 178 str. 2 d., nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, įrašytas UAB „Širvintų psichikos sveikatos centras“ stebimų ligonių įskaitoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo K. Š. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kolegija pažymi, jog nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas KisieliusTeisėjai Daiva Pranytė–ZalieckienėVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėNuorašas tikras: