- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-2274-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16221-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir atsakovo G. M. priešieškinį dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Ž. M. 2012-11-15 su ieškiniu (t.1, b.l.2-14) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ajį teismą ir prašė pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu priteisto iš atsakovo G. M. išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. M. dydį ir priteisti iš atsakovo G. M. nepilnamečiui sūnui po 2311,27 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2012-11-15) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisti ieškovės naudai iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po išlaikymo dydžio nustatymo padidėjo sūnaus poreikiai, per mėnesį jam reikia skirti po 3785,25 Lt. Ieškovės teigimu, atsakovo mėnesio pajamos yra apie 6698,23 Lt, atsakovas įsigijo miesto centre (duomenys neskelbtini) 154,78 kv. m. ploto neįrengtą pastogę, todėl turi realias galimybes teikti sūnui didesnį išlaikymą. Pačios ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes po santuokos nutraukimo ji buvusi priversta persikelti į mažesnio ploto butą, grąžinti paskolą bankui ir išmokėti kompensaciją atsakovui, be to, ji viena materialiai remia pilnametį sūnų V. M..
Atsakovas G. M. priešieškiniu (t.2, b.l.38-46) prašė sumažinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu priteisto išlaikymo dydį nuo 1200 Lt iki 780 Lt, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje Ž. M. įsipareigojo atidaryti atskirą sąskaitą banke, kuri būtų naudojama išimtinai nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidoms. Pagal banko sąskaitos išrašus atsakovas suskaičiavo, kad sūnui per mėnesį išleidžiama apie 1405 Lt, kuriuos proporcingai turtinei padėčiai turėtų skirti abu tėvai. Atsakovo manymu, jo dešimtmečio sūnaus M. M. išlaikymui pakanka skirti po 780 Lt per mėnesį, todėl ir prašo mažinti priteisto išlaikymo sumą.
Atsiliepimas
Ieškovė Ž. M. atsiliepimu į priešieškinį (t.2, b.l.180-185) prašė atsakovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų. Atsakovo prievolės pagal 2007-11-14 paskolos sutartį ir pagal 2000-03-08 paskolos sutartį yra išimtinai asmeninės, todėl negali būti vertinamos nustatant atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos kontekste. Dėl nutraukus santuoką atsiradusių asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, naujai paimto kredito, siekiant įsigyti kitą būstą, ieškovės turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas sąmoningai vengia indeksuoti jam tenkančio mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-04 sprendimu (t.2, b.l. 224-226) ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė į valstybės biudžetą iš Ž. M. ir G. M. po 8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės lentelėse M. M. poreikių išlaidos po 3785,25 Lt per mėnesį yra akivaizdžiai per didelės, į jas įskaičiuojamos pačios ieškovės išlaidos. Ieškovė vaiko išlaidoms priskiria jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto paskolos dengimą, asmeninio automobilio eksploatacijos bei kuro išlaidas, asmeninio kilnojamojo turto remonto, ūkio, savo turto draudimo išlaidas. Teismo vertinimu, nėra būtinybės augančiam dešimtmečiui vaikui pirkti aprangą bei avalynę brangiose vardinėse parduotuvėse, vežti laisvalaikiui į (duomenys neskelbtini), samdyti auklę, nes pačiai motinai valstybė garantuoja teisę į apmokamą vaiko slaugą jo ligos atveju. Dėl priešieškinio pažymėjo, kad po sprendimo priėmimo atsakovas savo valia pablogino turtinę padėtį ir svaraus pagrindo - ženklaus jo pajamų sumažėjimo, sveikatos žymaus pablogėjimo, gimusių kitų išlaikytinių ir pan., kas leistų sumažinti vaikui priteistą išlaikymo dydį, nagrinėjamu atveju nėra. Teismas nustatė, kad abu tėvai gauna didesnes, negu vidutines Lietuvoje, pajamas. Jeigu tėvas, gaudamas didesnes pajamas, skiria M. M. 1200 Lt (100%) išlaikymą per mėnesį, tai motina proporcingai gaunamoms pajamoms turėtų skirti 960 Lt (80%) išlaikymo, nes nei vienas iš tėvų negali būti atleistas nuo savo vaiko išlaikymo prievolės. Tokiu būdu per mėnesį nepilnamečio M. M. poreikiams turėtų būti išleidžiama 2160 Lt suma (1200 Lt + 960 Lt), kurios dešimties metų vaikui, neturinčiam specialių poreikių, visiškai pakanka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė Ž. M. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 229-243) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimą toje dalyje, kuria buvo atmestas jos ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat nustatyti atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką) tam, kad būtų užtikrintas teismo sprendimas, kuriuo iš G. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. M., taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str., 3.201 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad 2009-03-02 sprendimu nutraukiant santuoką bylą nagrinėjęs teismas ginčo iš esmės nesprendė, detaliai nevertino ir netyrė, kokie yra realūs nepilnamečio vaiko M. M. poreikiai. Be to, ieškovė pateikė teismui daugiau nei 160 rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. augant, jo poreikiai didėja ir šiuo metu sudaro 3785,25 LT/mėn. Todėl 1200 Lt tėvo skiriamo išlaikymo suma yra aiškiai nepakankama. Teismas nepagrįstai nepriskyrė paskolos būstui įsigyti, būsto išlaikymo ir priežiūros, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidų, transporto priemonės išlaidų dalies, išlaidų vaiko auklei prie vaiko poreikiams būtinų išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu teismo sprendimu buvo konstatuota aplinkybė, kad atsakovas po santuokos nutraukimo tyčia blogino savo turtinę padėtį, tačiau šios aplinkybės teismas nelaikė ieškovės reikalavimus įrodančia aplinkybe. Atsakovo priešieškinis patvirtina, kad jis elgėsi pasyviai ir neatliko absoliučiai jokių veiksmų, siekdamas kompensuoti savo pajamų srautą dėl sumažėjusio darbo užmokesčio. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negalėtų dirbti daugiau ir gauti daugiau pajamų. Atsakovas privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir toks jų dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius.
3. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neatlikęs visų ieškovės pateiktų įrodymų ir motyvų vertinimo, nepasisakęs ir neįvertinęs byloje apklaustos liudytojos D.R. parodymų bei vaiko paaiškinimų, konstatuotina, kad dėl šių esminių pažeidimų teismas neužtikrino ieškovės teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą ir nešališką teismą. Ieškovei ir jos atstovui teismo posėdžio metu buvo ribojama teisė paaiškinti aplinkybes ir užduoti klausimus atsakovui dėl pilnamečio sūnaus rėmimo, teismas nutraukdavo ieškovę ir komentuodavo ieškovės poziciją, akcentuodamas, kad vaikas netinkamai auklėjamas, lepinamas, jam perkami per brangūs rūbai, jam nereikalinga auklė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo mokamo išlaikymo indeksacija yra susitarimo reikalas, kad patvirtina, kad byla negalėjo būti išnagrinėta tinkamai dėl teismo nekompetencijos.
4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 3.197 str. ir esant objektyviai pagrįstoms abejonėms dėl atsakovo sąžiningumo, vykdant išlaikymo prievolę, privalėjo ex officio taikyti atsakovo nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką. Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nebus vykdomas, jis galėtų būti išieškomas iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu būtų visapusiškai apsaugoti nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.248-254) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimą nepakeistą, priteisti i iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Po 2009-03-02 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti atsakovo skiriamo vaikui išlaikymo dydį. Ieškovės savo noru prisiimtos prievolės (kreditai) negali būti priežastimi reikalauti iš atsakovo, jog jis papildomai skirtų lėšų vaiko poreikiams tenkinti.
2. Paties atsakovo turtinė padėtis taip pat iš esmės nepagerėjo. Priešingai, po santuokos nutraukimo atsakovui neatiteko jokia gyvenamosios paskirties patalpa, todėl jis turėjo įsigyti ir tokį turtą, neįrengtą pastogę, ir kilnojamąjį turtą (buitinę techniką), nes po santuokos nutraukimo tokie daiktai taip pat atiteko ieškovei. Tačiau jo pajamų sumažėjimas yra tik jo paties poreikių tenkinimo sumažėjimas, o ne vaiko interesų pažeidimas.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie pasikeitusių vaiko poreikių nepriskyrė išlaidų, susijusių su būsto įsigijimu, taip pat išlaidų, tenkančios ieškovės turto (automobilio ir pan.) įsigijimui, pagerinimui, taip pat išlaidų, susijusių su šio turto naudojimu. Vaikui nėra būtina ir auklė, kurios paslaugomis ieškovė naudojasi tik vaiko ligos atveju, o šis serga retai. Nepaisant to, ieškovė vis tiek auklei moka po 400 Lt/mėn. Ieškovės organizuojamos vaiko kelionės neturėtų būti priskirtos prie būtinųjų vaiko poreikių ir šių kelionių išlaidos neturėtų būti kompensuojamos atsakovo sąskaita. Ieškovė nederina su atsakovu vaiko kelionių, o atsakovas ne rečiau kaip kartą per metus su vaiku išvyksta į užsienį ir kelionių metu skiria vaikui papildomas išlaidas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra akivaizdžiai per dideli, tinkamai taikė protingumo principus
4. Atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti vaiką, kiekvieną mėnesį pervesdamas į atsiskaitomąją sąskaitą po 1200 Lt. 2013-02-12 atsakovas sumokėjo ir dėl teisės aktuose nustatytos indeksacijos paskaičiuotą išlaikymą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. vasario mėn., dėl ko nėra pagrindo konstatuoti atsakovo vengimo teikti vaikui išlaikymą ir atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl priverstinės hipotekos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Kilusio ginčo esmė - CK 3.201 str., reglamentuojančio teismo teisę pagal vaiko motinos ar tėvo ieškinį sumažinti arba padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį, taikymas, kuomet šiuo sprendimu patvirtintas pačių vaiko tėvų pasiektas susitarimas dėl vaiko poreikių apimties ir skyrium gyvenančio tėvo įsipareigojimo jį teikti dydžio. Dėl šios teisės normos taikymo prielaidų teisėjų kolegija ir pasisako.
Byloje nustatyta, jog Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu (t.1, b.l .16-18) teismas nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jiedu išsprendė visus su santuokos nutraukimus susijusius turtinius bei neturtinius klausimus. Minėta sutartimi buvo sulygta, kad atsakovas teiks nepilnamečiui sūnui M. M., gi, (duomenys neskelbtini), 1200 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą, kuris bus mokamas į atskirą sąskaitą (sutarties 3 p.- 4p.). Apeliantė, prašydama vaikui skirtą išlaikymą padidinti beveik dvigubai, tokį reikalavimą grindė dviem aplinkybėmis: iš esmės išaugusiais vaiko poreikiais bei pablogėjusia savo pačios turtine padėtimi po santuokos nutraukimo, ką, jos nuomone, bylą nagrinėjęs teismas įvertino netinkamai. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija bei skundo argumentacija negali sutikti.
Sutuoktiniai, siekdami pasinaudoti savo teise patiems susitarti dėl visų su santuokos nutraukimu bendru jų pareiškimų susijusių padarinių kas yra privaloma sąlyga santuokai šiuo pagrindu pasibaigti (CK 3.51 str., 3.52 str.), gali kompleksiškai išspręsti visus jų turtinius ir su vaiku susijusius klausimus. Teismo funkcija tokiu atveju apsiriboja sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio patikrinimu tiek, kad ja nebūtų pažeidžiama viešoji tvarka, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės bei teisėti interesai. Tokių pažeidimų nenustačius, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 str. 3 d. nuostatomis, sprendimu nutraukdamas santuoką patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Pažymėtina, kad sutuoktiniams neradus kompromiso ir nesusitarus dėl bet kokios iš privalomai įstatymu įtvirtintų sutarties sąlygų, t.y. nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties (CPK 539 str. 2 d.), jie apskritai negalėtų pasinaudoti tokia supaprastinta tvarka santuokai nutraukti.
Vertinti sutuoktinių susitarimo detalių (konkrečių sąlygų), t.y. kodėl vienaip ar kitaip yra pasidalijamas santuokoje įgytas turtas, kam ir koks šio turto aktyvas bei pasyvas atitenka, jeigu tai nesusiję su viešu interesu ar įstatymo imperatyvu (pavyzdžiui, su kreditorių interesais, prievolių jiems pasidalijimu), kodėl sutuoktiniai susitaria dėl būtent tokio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teismas tokiose bylose nėra įpareigotas. Teismui pakanka nustatyti, ar konkrečios sutarties nuostatos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra protingas, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad santuokos nutraukimo metu teismas nesprendė klausimo, kokie yra realūs nepilnamečio vaiko M. M. poreikiai, o tokia jos pozicija atitinkamai reikštų, kad realių vaiko poreikių nustatymas gali būti naujos bylos dalykas, teisiškai nepagrįsti. Nors iš esmės pasikeitus aplinkybėms įstatymų leidėjo valia galima pakeisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu bei jų gyvenamosios vietos nustatymu, taip pat buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, tokiu atveju ieškinio dalykas yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau padaryta pačių tėvų susitarimu ir susitarimas pripažintas neprieštaraujančiu nei vaiko, nei tėvų interesams), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia tokia susitarimo sudarymo ir teismo sprendimo priėmimo metu (t.y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo/motinos turtinė padėtis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių nežymus pasikeitimas nesudaro prielaidų keisti teismo sprendimu įtvirtintą išlaikymo dydį.
Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas svarbių ir reikšmingų faktinių aplinkybių, kad po 2009-03-02 priimto teismo sprendimo iš esmės pakito tėvo (motinos) turtinė padėtis ir ar pakito vaiko (vaikų) poreikiai, kas, atitinkamai, sudarytų prielaidas atsakovo išlaikymo pareigos savo nepilnamečiui vaikui padidinimui (pagal ieškinį) arba sumažinimui (pagal priešieškinį), nenustatė ir teisėjų kolegija su šia išvada visiškai sutinka. Apeliantė kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai teismo buvo ištirti, įvertinti bei dėl jų pasisakyta teismo sprendime. Nekilnojamojo turto įgijimo, jam įgyti tikslinių paskolų gavimas ar šiek tiek pakitusios (sumažėjusios) atsakovo mėnesinės pajamos taip pat buvo priimtos domėn ir teismo įvertintos, kaip nereiškiančios esminio kiekvienos iš ginčo šalies turtinės padėties pagerėjimo ar pablogėjimo po teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio. Kolegija taip pat nesutinka ir su apeliantės vertinimu, kad teismas netinkamai išaiškino CK 3.201 str. taikymo prielaidas. Minėtame įstatyme įtvirtinta nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Todėl vaiko poreikiai, atsižvelgiant į konkretaus vaiko amžių, ne tik gali, bet ir privalo būti vertinami jų protingumo aspektu, t.y. tenkinami gali būti ne absoliučiai visi vaiko poreikiai, kuriuos tik išvardija ir rašytiniais įrodymais grindžia vienas iš tėvų, o tik protingi ir objektyviai reikalingi. Nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad teismas, apskaičiuodamas realius vaiko poreikius, juos nepagrįstai sumažino, lyginant su buvusiu šalių susitarimu – tiek ieškinys dėl išlaikymo padidinimo, tiek priešieškinis dėl jo sumažinimo nebuvo patenkinti, vadinasi, atsakovo išlaikymo pareigos dydis, nustatytas sprendimu, liko toks pats.
Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių naujų argumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, kad esminis vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimas po 2009-03-02 teismo sprendimo nekonstatuotinas. Tokios išvados nepaneigia ir skundo argumentai, kad apeliantei nebuvo užtikrinta teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą ir nešališką teismą ar buvo ribojamos jos procesinės teisės, kad procesas buvo pažeistas iš esmės, kadangi teismas pažeidė prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą. Bylos medžiaga, jos procesinė eiga bei teismo posėdžių protokolas neleidžia sutikti su deklaratyviais apeliantės skundo teiginiais, kad jos procesinės teisės buvo nepagrįstai apribotos. Ji naudojosi visomis šaliai priklausančiomis procesinėmis teisėmis – turėti atstovą, teikti įrodymus į bylą, teikti prašymus, duoti paaiškinimus, užduoti klausimus. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese (CPK 185 str.), nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iš bylos šalių, pati savaime teismo šališkumo nepatvirtina, o nepalankaus teismo sprendimo priėmimas vienai iš bylos šalių (šiuo atveju sprendimas nebuvo palankus abiems ginčo šalims) savaime nereiškia teismo sprendimo neteisėtumo, teismo tendencingumo. Apeliantė interpretuoja faktines bylos aplinkybes ir įstatymus sau palankia ginčo baigties linkme, tačiau toks interpretavimas gali iš esmės skirtis nuo teismo atliekamo ginčo teisinio įvertinimo. Skundo teiginiai, susiję su profesinės etikos pažeidimais nenagrinėtini, kaip pareikšti ne tam adresatui. Tačiau šiame kontekste buvo pasisakyta ir dėl išlaikymo dydžio indeksavimo, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 3.193 str. 3 d. bei 3.208 str. nuostatas, jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ši taisyklė taikytina ir išlaikymo sumos indeksavimui Vyriausybės kasmet nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Akivaizdu, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui vykdomojo rašto gavimas ir jo pateikimas antstoliui priklauso tik nuo pačios apeliantės valios, o tokio rašto antstoliui pateikimas suponuoja jo pareigas išieškoti indeksuotas periodines išmokas. Iš 2013-01-09 antstolės pateiktos informacijos (t.2, b.l. 191) matyti, kad neindeksuotas išlaikymas po 1200 Lt atsakovo buvo mokamas tiesiogiai apeliantei, ir nėra duomenų, kad ji pati būtų nurodžiusi antstoliui, kad negauna dėl infliacijos nustatyto indeksavimo. Todėl šioje situacijoje interpretuoti teismo įvardintą pačių ginčo šalių susitarimą dėl indeksavimo kaip teismo kompetencijos stoką patvirtinančią aplinkybę ir dėl to abejoti teismo priimtu sprendimu nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų.
Dar vienas skundo argumentas susijęs su CK 3.197 str. įtvirtinto priverstinio įkeitimo (hipotekos) instituto netaikymu pirmosios instancijos teismo iniciatyva. Išlaikymas skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į išlaikymo paskirtį, šios prievolės įvykdymui užtikrinti įstatymų leidėjas ir nustatė priverstinį įkeitimą, kuris, prireikus, galėtų būti taikomas tiek vaiko atstovo prašymu, tiek teismo iniciatyva. Aptariama teisės norma leidžia nustatyti tėvų (ar tik vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą tam atvejui, kad iš šio turto galima būtų išieškoti teismo sprendimu priteistą, net neteikiamą išlaikymą. Nagrinėjamojoje byloje teismui nebuvo jokio faktinio pagrindo vertinti, kad egzistuoja išlaikymo vaikui galimo neteikimo grėsmė. Priešingai, nustatytas išlaikymas buvo teikiamas periodiškai ir to apeliantė neneigia, taip pat šią aplinkybę patvirtina jau minėta antstolės pažyma. Apeliantė nepateikė jokių svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas ateityje vengs mokėti išlaikymą piniginėmis lėšomis, arba iš savo gaunamų pajamų neišgalės jo mokėti ir tokiu būdu reikėtų mokėjimą užtikrinti jo įsigyto po santuokos nutraukimo turto (neįrengtos palėpės) hipoteka. Šiuo atveju vien prielaidų dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, teiginių apie finansiškai nenaudingų vartojimo paskolos sandorių sudarymą ar turėto asmeninio žemės sklypo perleidimą iš karto po santuokos nutraukimo neatlygintiniu (dovanojimo) sandoriu savo tėvui, aiškiai nepakanka tokiam savininko teisių apribojimui, kaip priverstinė hipoteka iki vaiko pilnametystės, taikyti. Todėl apeliacinės instancijos teismui adresuotas apeliantės prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, kurios, pastebėtina, yra įgytos už paskolą pagal Būsto kreditavimo sutartį ir įkeistos kreditoriui sutartine hipoteka (t.1, b.l. 203-204, 205-219), negali būti patenkintas.
Apibendrinant konstatuotina, kad byla išnagrinėta teisingai, materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo teisėjų kolegija nenustatė, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl šio ginčo susiformuoti.
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 264-265), jų dydis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, nustatytus kriterijus bei dydžius, todėl jam kompensuotinos pilnai (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. M. 1000 (vieną tūkstantį) litų bylinėjimosi išlaidų G. M. naudai.