Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1964-1036/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-23
Bylos Nr.
1-1964-1036/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63863-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
S. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1964-1036/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63863-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.3.1; 1.2.16.4.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepulioniui, kaltinamajai S. Ž., jos advokatui, gynėjui Linui Kuprusevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 198 ¹ straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. 07:44:56 val. iki 2017 m. spalio 25 d. 15:08:15 val., būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodamasi interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priskirto V. K., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai, neturėdama UAB „V.“ sutikimo ir leidimo, pasinaudodama ankščiau įsimintais UAB „V.“ darbuotojos M. G. prisijungimo prie ekspedicijos valdybos sistemos „Delivera“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), duomenimis (prisijungimo vardu ir slaptažodžiu), prisistatydama kaip teisėtas UAB ,,V.“ priklausančio serverio naudotojas, daugkartinai, bet ne mažiau kaip 1394 kartus prisijungė prie informacinės sistemos „Delivera“.

Be to, S. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. 07:44:56 val. iki 2017 m. spalio 25 d. 15:08:15 val., būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodama nešiojamu kompiuteriu „Asus X555L“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), naudodamasi interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priskirto V. K., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai, neturėdama UAB „V.“ sutikimo ir leidimo, pasinaudodama ankščiau įsimintais UAB „V.“ darbuotojos M. G. prisijungimo prie ekspedicijos valdybos sistemos „Delivera“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), duomenimis (prisijungimo vardu ir slaptažodžiu), prisistatydama kaip teisėtas UAB ,,V.“ priklausančio serverio naudotojas, daugkartinai, bet ne mažiau kaip 1394 kartus, prisijungė prie sistemos „Delivera“ su vartotojo (duomenys neskelbtini) duomenimis, tokiu būdu įgydama galimybę peržiūrėti (stebėti) ir fiksuoti UAB „V.“ saugomus neviešus elektroninius duomenis, kurie sudaro įmonės UAB „V.“ komercinę paslaptį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau negu 2017 m. spalio 25 d. 15:08:15 val. įgijo 8 dokumentus su juose esančiais UAB „V.“ neviešais elektroniniais duomenimis, kuriuos laikė savo nešiojamame kompiuteryje „Asus X555L“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), iki 2018-05-21 9.30 val., kol kratos metu juos paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamoji S. Ž. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dirbo UAB ,,V.“ nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio. Atėjo dirbti į įmonę be patirties, pradėjo darbą nuo katalogo, pačiai reikėjo susirasti klientus bei vežėjus. Po pusmečio jau turėjo savo klientų bazę, maždaug tuo metu įmonėje buvo įdiegta nauja programa „Delivera“, kurioje buvo nurodomi klientai bei kita informacija, susijusi su darbu. Po kurio laiko, tapo logistikos vadove, kiekvienas darbuotojas dirbdavo atskirai su savo klientais. Prie programos „Delivera“ visi turėjo vienas kitų prisijungimus, šie buvo skelbimų lentoje, tam atvejui jei nėra kokio darbuotojo, jog iš šio paskyros būtų galima dirbti. Kai išėjo iš darbo, jos slaptažodžiai buvo pakeisti, bet dar savaitę išėjus iš darbo direktorius buvo paprašęs dirbti naudojantis sistema. 2017 m. sausio mėnesį pati įsteigė tokią pat veiklą vykdančią įmonę, tačiau veiklą pradėjo vykdyti tik nuo kovo mėnesio. Kai išėjo iš darbo UAB „V.“, ji prie „Deliveros“ jungdavosi naudodama M. G. prisijungimo duomenis. Supranta, kad prisijunginėjo prie „Delivera“ sistemos kaip įmonės darbuotoja, naudodama kito asmens duomenis. Per visą laikotarpį galėjo prisijungti kaltinime nurodytą skaičių kartų. Pripažįsta, kad naudodamasi prisijungimais parsisiuntė 6-8 dokumentus. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, gailisi.

Šalies argumentai

E. Ž. teismo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo atsakomybės pagal jo laidavimą. Parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona, jie gerai sutaria, ji jo klauso, pažįstami du metai. Jis žmonai turi didelę įtaką, ji įsiklauso į jo nuomonę, jie kartu dirba, sportuoja. Tarp jų yra tamprus ryšys.

Kaltinamosios S. Ž. kaltę, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 198 ¹ straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnyje.

Liudytojas A. F. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2013 metų jis yra UAB „V.“ direktorius. 2017 m. spalio mėnesio pabaigoje į jį kreipėsi UAB „V.“ darbuotoja M. G., kuri nurodė, kad jai kilo įtarimų, kad kažkas naudojasi jos prisijungimais prie UAB „V.“ duomenų bazės „Delivera“. Jis kreipėsi į įmonę „Pro Invest Baltic“ dėl prisijungimų prie UAB „V.“ duomenų bazės „Delivera“ vartotojo (duomenys neskelbtini). „Pro InvestBaltic“ įmonė nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 27 d. prie UAB „V.“ duomenų bazės „Delivera“ vartotojo (duomenys neskelbtini) buvo prisijungę du IP adresai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „V.“. Jam nėra žinoma kam priklauso IP adresas (duomenys neskelbtini). Darbuotoja M. G. nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 23 d. jungėsi prie UAB „V.“ duomenų bazės „Delivera“ vartotojo (duomenys neskelbtini) tik darbo vietoje. UAB „V.“ duomenų bazės „Delivera“ vartotojo (duomenys neskelbtini) prisijungimo slaptažodį žinojo jis ir darbuotoja M. G.. 2017 m. spalio 25 d. buvo pakeistas UAB „Vesteranas“ duomenų bazės „Delivera“ vartotojo (duomenys neskelbtini) slaptažodis. Pakeitus slaptažodį, matyti iš „Pro Invest Baltic“ įmonės pateiktų duomenų, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) daugiau nebuvo prisijungęs. UAB „V.“ duomenų bazės „Delivera“ yra patalpinta informacija apie vežėjus, klientus, transporto priemonių maršrutai, paslaugų kainos ir t.t. Nuo 2017 m. lapkričio 27 d. M. G. nedirba UAB „V.“. Jam nėra žinoma kas galėjo prisijungti su IP adresu (duomenys neskelbtini) prie UAB „V.“ duomenų bazės „Delivera“ vartotojo (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, kad nuo 2017 m. sausio 11 d. adresu, (duomenys neskelbtini) 18 yra įregistruota UAB „V.“ buvusios darbuotojos S. K. valdoma įmonė „D.“, todėl mano, kad S. K. išėjusi iš UAB „V.“ naudojosi UAB „V.“ duomenų bazės „Delivera“ vartotojo (duomenys neskelbtini) prisijungimais. Prisijungus prie UAB „V.“ duomenų bazės „Delivera“ su vartotoju (duomenys neskelbtini) galėjo matyti visą UAB „V.“ informaciją apie įmonės veiklą, tai yra vežėjų kontaktinius duomenis, klientų kontaktinius duomenis, transporto priemonių maršrutus, paslaugų kainas ir t. t. (b. l. 28, 30-33)

Liudytoja M. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonėje UAB „V.“ ji dirbo nuo 2016 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2017 m. lapkričio mėn. Įmonei vadovavo A. F.. Jos pareigos minėtoje įmonėje buvo vadybininkė, kai ji atėjo dirbti į minėtą įmonę, joje jau tuo metu dirbo tam tikras skaičius (gal 5) žmonių, tarp jų buvo ir S. K.. Kai ji dirbo UAB „V.“, pagal darbo pobūdį jai reikėdavo naudotis ekspedicijos valdymo programa „Delivera“, tai yra „online“ tipo programa, ji pasiekiama tinklapyje (duomenys neskelbtini). Minėtoje programoje buvo saugomi klientų ir vežėjų duomenys, užsakymų ir krovinių duomenys. Kiekvienam įmonės darbuotojui buvo sukurti atskiri prisijungimo duomenys prie programos „Delivera“ (prisijungimo vardas/slaptažodis). Tiek ji, tiek kiti UAB „V.“ darbuotojai prie minėtos programos turėdavo galimybę ir teisę prisijungti iš bet kurios vietos, tai yra nebūtinai iš darbo vietos, kadangi vadybininko darbas susijęs su funkcijų vykdymu ne tik darbo metu. Jos prisijungimai prie programos „Delivera“ nebuvo saugomi kažkur paslėptai, jie buvo gan vieši, jos prisijungimai buvo ant lentos prikabinti. Taip būdavo padaryta todėl, kad kartais reikėdavo dirbti ir savaitgaliais, dirbdavo vienas už kitą, kartais reikėdavo atspausdinti reikalingus darbui dokumentus iš kito darbuotojo paskyros, o tai būdavo galima padaryti tik prisijungus prie atitinkamo darbuotojo paskyros. Prisijungimo prie programos „Delivera“ slaptažodžiai buvo nuolatiniai, jų nereikėdavo keisti kas tam tikrą laikotarpį. Kai S. išėjo iš darbo, jos prisijungimai prie programos nebuvo iš karto pakeisti, kadangi dar buvo kalbama apie tai, kad galimai S. grįš, nes ji buvo sakiusi, kad eina darbintis į kariuomenę, o vėliau paaiškėjo, kad ji yra įkūrusi savo įmonę, kuri teikia logistikos paslaugas. Apie tai, kad buvo užfiksuoti neteisėti prisijungimai prie jos paskyros, ji informavo direktorių A. F.. Apie neteisėtus prisijungimus sužinojo iš vieno iš klientų, tai yra jis jai pranešė, kad jam buvo pasiūlytos logistikos paslaugos kitoje įmonėje (b. l. 71-72);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio žurnalų išrašai prie UAB „V." paskyrų programoje „Delivera", kur užfiksuoti neteisėti prisijungimai iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kur iš viso per nagrinėjamą laikotarpį užfiksuoti 1394 prisijungimai (b. l. 65-67);

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo eiga į naršyklės paieškos langą suvedamas programos „Delivera" „ur“ I adresas (duomenys neskelbtini), atidaroma svetainė (duomenys neskelbtini). Atidarius minėtą svetainę, matyti, kad norint prisijungti reikia suvesti prisijungimo duomenis (vartotojo vardą bei slaptažodį), taip pat tinklapyje yra numatyta slaptažodžio priminimo funkcija. Padarytos ekrano momentinės nuotraukos (b. l. 68-69);

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad kratos metu pas S. K. paimti kompiuteriai: „Asus X541S" ir „Asus X555L" (b. l. 144-151).

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad S. Ž. kaltinime nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos bei neteisėtai perėmė elektroninius duomenis. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. Ž. pripažino padariusi nusikalstamas veikas. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. Ž. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti.

Kvalifikuojant kaltinamosios veiksmus teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. Ž. nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, naudojant tą pačią priemonę (kompiuterį) ir iš esmės tais pačiais veiksmais. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji ir prisijungė prie informacinės sistemos ir iš jos parsisiuntė elektroninius duomenis (dokumentus), norėdama paprasčiau susirasti jai rūpimą informaciją, kas rodo vieningos tyčios buvimą padarant abi nusikalstamas veikas. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą S. Ž. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 198 ¹ straipsnio 1 dalyje ir 198 straipsnio 1 dalyje, idealią sutaptį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją S. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos vyro E. Ž. laidavimą. S. Ž. kaltinama vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų, sudarančių idealią sutaptį, padarymu (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Kaltinamoji savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų. Kaltinamoji praeityje neteista (t. I, b. l. 207), nors administracine tvarka du kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtas administracine nuobaudas sumokėjo, kas rodo jos kritišką elgesį savo elgesiui (t. I, b. l. 208). Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad E. Ž. yra tinkamas būti laiduotoju. Bylos duomenys patvirtina, kad jis praeityje nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai (t. I, b. l. 181-182). Teisiamojo posėdžio metu tiek E. Ž., tiek kaltinamoji S. Ž. parodė, kad jie yra vyras ir žmona, juos sieja artimas ir glaudus ryšys, jie nuolat ir nepertraukiamai bendrauja. Tokios trukmės laikotarpis laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad asmuo, su kuriuo dažnai bendraujama gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (E. Ž., S. Ž. parodymai), jog E. Ž. turi taką S. Ž. elgesiui, ji juo pasitiki, įsiklauso į jo nuomonę ir patarimus. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju E. Ž. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti S. Ž. elgesį, nei tiesiog bendrauti kartu su ja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie E. Ž. asmenybę, tiek jo bei S. Ž. parodymus, turi pagrindo manyti, kad E. Ž. turi galimybę daryti teigiamą įtaką S. Ž., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti S. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 198 ¹ straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo E. Ž. laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Nešiojamas kompiuteris „Asus X555L“, serijos numeris E8N0CV180016332, nuosavybės teise, kaip nurodė pati kaltinamoji, priklauso jai, todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 422 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, S. Ž. (K.), padariusią nusikalstamas veikas, numatytas BK 198 ¹ straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo E. Ž. laidavimą.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laiduotojo E. Ž. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti S. Ž. nuosavybės teise priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Asus X555L“, serijos numeris (duomenys neskelbtini).

Kompaktinę plokštelę su UAB „V.“ failais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. Ž. ir laiduotojui E. Ž. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas