- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-305-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01761-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- Marijampolės pataisos namų
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4593-374/2019 pagal ieškovo Marijampolės pataisos namų ieškinį atsakovui R. G. dėl iškeldinimo iš tarnybinės gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Marijampolės pataisos namai 2019 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G., kuriame, o taip pat ir 2019 m. liepos 19 d. pateiktame dublike, prašė įpareigoti atsakovą išsikelti iš Marijampolės pataisos namams patikėjimo teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Marijampolės pataisos namai (toliau - Marijampolės PN) turto patikėjimo teise, kuri priklauso Lietuvos valstybei, valdo pastatą - bendrabutį (toliau - bendrabutis) esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio bendrabučio patalpos buvo ir yra skiriamos Marijampolės PN darbuotojams. Marijampolės PN, tuo metu vadinamoje Įstaiga OČ 12/3, (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti atsakovas R. G., kuriam buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Su atsakovu darbo santykiai nutraukti (duomenys neskelbtini). Su atsakovu rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta nebuvo, o nutraukus darbo santykius atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, liko gyventi tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose tariamai gyvena iki šios dienos. Atsakovo teisė gyventi tarnybinėse patalpose pasibaigė dar (duomenys neskelbtini), kai pasibaigė jo darbo santykiai su ieškovu. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad atsakovas nėra skolingas už patalpų nuomą, nėra esminė. Ieškovas teigė, kad ginčo teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami pagal šiuo metu galiojančias teises normas, aktualus yra Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.620 straipsnis. Nurodė, kad atsakovas nepatenka į išimtis, kuomet iškeldinimas iš patalpų gali būti įvykdytas tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, ieškovo teigimu, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Ieškovas nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) Marijampolės PN nebuvo poreikio suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą, kurioje tariamai dabar gyvena atsakovas, kitiems darbuotojams, todėl Marijampolės PN savo gera valia leido atsakovui ir toliau naudotis tarnybinėmis patalpomis patikėjimo teise priklausančioms Marijampolės PN. Šiuo metu patalpos reikalingos kitiems darbuotojams gyventi, t. y. žmonėms, kurie dirba Marijampolės PN. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriais jis gali naudotis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. G. 2019 m. liepos 8 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir 2019 m. rugsėjo 24 d. tripliką, kuriuose prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuose procesiniuose dokumentuose jis nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, jog šalis siejo tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, tarp šalių susiklostę nuomos santykiai kvalifikuotini kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kuriems taikomos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklės. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams pripažinti būtinas specifinio sutarties dalyko – tarnybinių gyvenamųjų patalpų buvimo konstatavimas. Kadangi ginčo patalpos negali būti laikomos tarnybinėmis patalpomis, tai reiškia, kad šalių nesieja tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Šalis siejantys gyvenamosios patalpos nuomos santykiai savaime nesibaigė (duomenys neskelbtini) pasibaigus šalis siejusiems darbo santykiams. Po (duomenys neskelbtini) atsakovui toliau naudojantis ginčo patalpomis ir ieškovui tam neprieštaraujant, ginčo nuomos teisiniai santykiai tapo neterminuoti. Nurodė, jog ieškinys turi būti atmestas, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad jo darbo santykiai pasibaigė (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, laikantis ieškovo logikos, galima spręsti, kad jis savo kaip patalpų nuomotojo teisių pažeidimą turėjo suvokti jau (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad šią dieną ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir nuo šio momento atsirado ieškovo teisė į ieškinį. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pirmą kartą pareikalavo atsakovo išsikelti iš ginčo patalpų. Ieškinį teismui padavė tik 2019 m. gegužės mėnesį. Nuo ieškovo suvokiamo teisių pažeidimo iki ieškinio padavimo praėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai. Atsakovas ginčo patalpose gyvena daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus ir yra susiformavę jo tęstiniai ir glaudūs ryšiai su konkrečia gyvenamąja patalpa. Patalpų, gautų dėl atsakovo darbo pas ieškovą, nuomos santykiai niekada nebuvo nutrūkę, šį būstą atsakovas neabejotinai laiko savo namais, nes kito gyvenamojo būsto neturi. Taip pat atsakovas nurodė, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams pripažinti būtinas specifinio sutarties dalyko – tarnybinių gyvenamųjų patalpų buvimo konstatavimas. Ginčo patalpos negali būti laikomos tarnybinėmis patalpomis, tai reiškia, kad šalių nesieja tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. 1993 m. rugsėjo 20 d., pasibaigus šalis siejusiems darbo santykiams ir atsakovui toliau naudojantis ginčo patalpomis, o ieškovui tam neprieštaraujant, ginčo nuomos teisiniai santykiai tapo neterminuoti. Atsakovas pažymėjo, kad jis naudojosi konkrečiomis patalpomis, mokėjo ieškovui jo nurodytą nuomos mokestį. Todėl tokiais savo konkliudentiniais veiksmais atsakovas laikė, jog sudarė nuomos sutartį pagal kurią išsinuomojo ginčo patalpas, už jas mokėjo nuomos mokestį. Per visus (duomenys neskelbtini) metus nebuvo bandoma atsakovo iškeldinti iš ginčo patalpų. Taigi, dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių specifikos, atsakovo nuomone, jis būstą nuomojasi jam finansiškai naudingomis sąlygomis. Toks ilgas atsakovo gyvenimas ginčo patalpose finansiškai naudingomis jam sąlygomis sukūrė atsakovui teisėtą lūkestį, kad būtent tokiomis finansiškai naudingomis sąlygomis atsakovas ir toliau galės įgyvendinti teisę į būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovo Marijampolės pataisos namų ieškinį patenkino, nusprendė iškeldinti atsakovą R. G. iš Marijampolės pataisos namams patikėjimo teise priklausančio turto – gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisė iš atsakovo ieškovui 100 Eur žyminį mokestį ir 8,87 Eur už pažymas, o taip pat 12,30 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas Marijampolės PN turto patikėjimo teise valdo Lietuvos valstybei priklausantį pastatą – bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Šio bendrabučio patalpos buvo ir yra skiriamos Marijampolės PN darbuotojams (b. l. 8). Marijampolės PN, tuo metu vadinamoje Įstaiga OČ 12/3, (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti atsakovas R. G., kuriam buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos bendrabutyje esančiame (duomenys neskelbtini), patalpa Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu darbo santykiai buvo nutraukti (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-22). Su atsakovu rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo, o nutraukus darbo santykius atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, liko gyventi tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose tariamai gyvena iki šios dienos.
6. Spręsdamas dėl senaties termino taikymo teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atleidus atsakovą R. G. iš darbo, su juo sudaryta žodinė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutraukta nebuvo. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovas. Naudodamasis ginčo patalpomis galiojančios žodinės nuomos sutarties pagrindu, atsakovas ieškovo teisių pažeisti negalėjo. Nesant teisių pažeidimo, reikalavimui ginti šias teises teismine tvarka ieškinio senatis neprasidėjo. Todėl pritaikyti ieškinio senatį, teismas neturėjo teisinio pagrindo (CK 86, 90 straipsniai, 1964 m. CK redakcija). Tačiau taip pat teismas nurodė, jog atsakovas, naudodamasis ginčo patalpomis, pažeidžia ieškovo teises. Teisės normų kaita negali turėti įtakos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo, spręstina, kad turi būti ginamos teisės, įgytos netekusio galios teisės akto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, ieškovas pirmą kartą paragino atsakovą išsikelti (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-35), teismas sprendė, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
7. Spręsdamas dėl ginčo patalpų teisinio statuso teismas nurodė, kad ieškovas pateikė Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašas bei įpareigotas atsakingas darbuotojas tvarkyti gyventojų įskaitą ir kitus su tuo susijusius klausimus (b. l. 8). Tokiu būdu, ieškinio pareiškimo teisme dienai – 2019 m. gegužės 30 d. ginčo patalpas teismas laikė tarnybinėmis, todėl atsakovo argumentų dėl jo teisės į būsto neliečiamumą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą šios teisės normos taikymą, nenagrinėjo, kaip neturinčių esminės reikšmės bylai.
8. Spręsdamas dėl atsakovo teisės į būstą teismas nurodė, kad atsakovo teiginius, jog ginčo būstas yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, paneigia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodoma, kad atsakovo R. G. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir 0,0912 ha žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bei 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 61-66). Todėl atsakovo argumentų apie būsto neliečiamybę ir atsakovo teisių į gyvenamąjį būstą pažeidimą teismas kaip neturinčių prasmės neaptarinėjo. Teismas nurodė, jog sutinka su ieškovo nuomone, jog atsakovo teisė gyventi tarnybinėse patalpose pasibaigė dar (duomenys neskelbtini), kai pasibaigė darbo santykiai su ieškovu. Todėl sprendė, jog ginčo teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami pagal šiuo metu galiojančias teises normas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai nustatė momentą, su kuriuo turėjo būti siejama senaties termino pradžia. Apelianto nuomone, šalių su ginčo patalpomis susijusius santykius, buvusius iki (duomenys neskelbtini), reikia kvalifikuoti kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykius, kurie pasibaigė atsakovui nutraukus darbo santykius. Atsakovo darbo santykiai pasibaigė (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo kaip tarnybinių patalpų nuomotojo teisių pažeidimą turėjo suvokti jau (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad šią dieną ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir nuo šio momento atsirado ieškovo teisė į ieškinį.
1.2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškinio padavimo teisme dienai ginčo patalpos buvo tarnybinės gyvenamosios patalpos. Apeliantas mano, kad tarp ginčo šalių susiklostę nuomos santykiai kvalifikuotini kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kuriems taikomos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklės (CK XXXI skyrius). Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomai būdingas specifinis sutarties dalykas ir specialūs subjektai, tampantys tokių santykių šalimis. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams pripažinti būtinas abiejų šių požymių egzistavimas. Ieškovas pripažino faktą, kad atsakovui ginčo patalpos vėliausiai buvo išnuomotos (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina paties ieškovo į bylą pateiktas dokumentas pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Kortelė užpildyta (duomenys neskelbtini) ir jos 16 skiltyje nurodytas atsakovo adresas (duomenys neskelbtini) sutampa su ginčo patalpų adresu. Taigi Asmeninė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas ginčo patalpomis naudojasi teisėtai nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą yra pateikęs Marijampolės pataisos namų direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priskirtos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų (b. l. 8).
Atsiliepimas
10. Ieškovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Galiojusių ir šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybės turto valdymą ir disponavimą juo, nustato / nustatė, kad nekomercinėmis sąlygomis valstybės turtas gali būti naudojamas tik apgyvendinti savo darbuotojus (1964 m. CK 320 straipsnis, 360 straipsnis, 365 straipsnis, 2000 m. CK 6.618 straipsnis). atsakovas nėra susijęs darbiniais santykiais su ieškovu, todėl atsakovo tolesnis buvimas ginčo patalpose be nustatytų teisių ir pareigų, laikytinas nepagrįsta privilegija bei pažeistų teisę naudoti gyvenamąją patalpą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą funkciją, užtikrinti viešąjį interesą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo teisiniams santykiams netaikė ieškinio senaties.
2.2. Naudodamasis ginčo patalpomis atsakovas pažeidžia ieškovo teises, kadangi jis ginčo patalpose gyvena be teisinio pagrindo. Ieškovas ne tik neturi ketinimo sudaryti rašytinę nuomos sutartį, tačiau ginčo patalpos jam reikalingos Marijampolės PN pareigūnams apgyvendinti. Be to, ieškovas siekia valstybės turtą valdyti ir tvarkyti taip, kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių butų ir bendrabučio nuomos kainų“ nustatyta, kad Marijampolės PN patikėjimo teise priklausantys butai visada buvo laikomi kaip tarnybiniai, kadangi juose buvo ir yra apgyvendinami tik Marijampolės PN darbuotojai.
2.3. Ginčo laikotarpiu galioję teisė aktai nenumatė privalomos rašytinės nuomos sutarties formos, tačiau numatė tokios sutarties terminą. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę nuomos teisinai santykiai buvo terminuoti, kadangi terminas buvo apibrėžtas ne data, o įvykiu – darbo santykių su atsakovu pabaiga, kuri įvyko (duomenys neskelbtini).
2.4. Atsakovas neteisėtai naudojasi Marijampolės PN patikėjimo teise priklausančiu butu jau nuo (duomenys neskelbtini). Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas, pasibaigus darbo santykiais su ieškovu, privalėjo išsikelti iš Marijampolės PN patikėjimo teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), kadangi net ir tuo metu galioję teisės aktai numatė, jog nutrūkus darbo santykiams privaloma išsikelti iš darbdaviui priklausančių patalpų.
2.5. Dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos specifinio teisinio statuso, atsakovas, pasibaigus darbo tarnybos laikui, negali automatiškai tapti šios patalpos nuomininku, nes gyvenamosios patalpos statusas – tarnybinė gyvenamoji patalpa – nesikeičia.
2.6. Atsakovas ginčo bute gyvena be jokio teisinio pagrindo ir tai suvokdamas toliau iš jo neišsikelia. Atsakovas ginčo patalpose gyvena nesudaręs rašytinės nuomos sutarties, t. y. savavališkai užėmęs gyvenamąją patalpą, todėl jis turėtų būti iškeldintas teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Nustatyta, kad ieškovas Marijampolės pataisos namai turto patikėjimo teise valdo Lietuvos valstybei priklausantį pastatą – bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patalpos skiriamos Marijampolės PN darbuotojams. Atsakovas tuometinėje Įstaigoje OČ 12/3 (šiuo metu – Marijampolės pataisos namai) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Jam, kaip įstaigos darbuotojui, buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos bendrabutyje esančiame (duomenys neskelbtini) patalpa Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu darbo santykiai buvo nutraukti (duomenys neskelbtini). Ieškovui su atsakovu (duomenys neskelbtini) nutraukus darbo santykius, atsakovas liko gyventi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose, kaip teigia ieškovas, tariamai gyvena iki šios dienos. Su atsakovu rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu iki (duomenys neskelbtini) išsikelti iš nuomojamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir šias patalpas grąžinti ieškovui. (duomenys neskelbtini) ieškovas pakartotinai pranešimu – raginimu dėl patalpų atlaisvinimo prašė atsakovą iki (duomenys neskelbtini) atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurios patikėjimo teise priklauso Marijampolės pataisos namams. Atsakovui iš gyvenamųjų patalpų neišsikėlus, ieškovas kreipėsi į teismą ir šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė atsakovą R. G. iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, kadangi su juo (duomenys neskelbtini) buvo nutraukti darbo santykiai ir dėl to jo teisė gyventi tarnybinėse patalpose baigėsi. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, nusprendė iškeldinti atsakovą R. G. iš Marijampolės pataisos namams patikėjimo teise priklausančio turto – gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir, nuspręsdamas patenkinti ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams pritaria, jų nekartoja, pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
14. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai nustatė momentą, su kuriuo turėjo būti siejama senaties termino pradžia, kadangi atsakovo darbo santykiai pasibaigė (duomenys neskelbtini), tad ieškovas savo kaip tarnybinių patalpų nuomotojo teisių pažeidimą turėjo suvokti jau (duomenys neskelbtini).
15. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi ieškovė iki (duomenys neskelbtini), kada pareikalavo, kad atsakovas išsikeltų iš ginčo gyvenamosios patalpos, neprieštaravo, jog atsakovas naudotųsi bendrabučio patalpa, nėra pagrindo vertinti, jog jo teisės buvo pažeidžiamos nuo (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nesant teisės pažeidimo, reikalavimui iškeldinti atsakovą (duomenys neskelbtini) metais ieškinio senatis neprasidėjo, ieškinio senaties terminas galėtų būti skaičiuojamas tik nuo (duomenys neskelbtini).
16. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apelianto nuomone, tarp šalių susiklostę nuomos santykiai kvalifikuotini kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kuriems taikomos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklės. Po (duomenys neskelbtini) atsakovui ir toliau naudojantis ginčo patalpomis ir ieškovui tam neprieštaraujant, šalių santykiai transformavosi į neterminuotus nuomos teisiniu santykius, kuriems taikomos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklės.
17. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, specifinis tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios ieškovės bendrabutyje, statusas nesikeitė nuo jos suteikimo atsakovui, todėl, pasibaigus tarnybos laikui, atsakovas negalėjo tapti šios patalpos, laikant ją paprasta gyvenamąją patalpa, nuomininku. Tačiau, net jei ir būtų laikoma, kad ginčo patalpa ir nėra tarnybinė, ieškovas ją nutraukti ir reikalauti, kad atsakovas iš jos išsikeltų turi teisę įspėjęs nuomininką prieš šešis mėnesius (CK 6.614 str. 1 d.). Ieškovas pareikalavo, kad atsakovas išsikeltų 2018 m. kovo 19 d..
18. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
19. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176 - 185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis), kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama atsakovo R. G. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.