Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 20.00 val., Vilniaus r. sav., Riešės sen., Didžiosios Riešės k., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo keliu vedžiojo šunį, kuris užpuolė nepilnametį P. G., gimusį (duomenys neskelbtini). P. G. buvo diagnozuotos kairės blauzdos dauginės kąstinės žaizdos. Šiais veiksmais A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. A27(l)- 3344 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 8.9 punktą,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.

A. J., nukentėjusieji: J. G., P. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 2-3, 12), proceso dalyvaims raštu išaiškinta teisė pateikti savo poziciją raštu (b.l.12). Teisme gautas atsakomybėn traukiamo asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nukentėjusiosios atstovė pateikė J. G. poziciją raštu, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosios J. G. atstovė advokatė G. G. 2020 m. spalio 22 d., teismui pateikė prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-1657-927/2020, kuriame išdėstė nukentėjusiosios poziciją dėl įvykio, o būtent: P. G. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 19.30 val., išėjo važinėtis dviračiu šalia namų kartu su kaimynų berniuku D., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Gatvelė, kurioje gyvena nukentėjusieji, yra akligatvis, už dviejų namų baigiasi ir prasideda miškas. J. G. buvo atsidariusi garažo vartus ir klausėsi, stebėjo, kas kelias minutes pasižiūrėdama, kad viskas būtų tvarkingai ir berniukai neišdykautų. Atidarydama garaže esančio automobilio dureles J. G. staiga išgirdo labai garsiai klykiantį sūnų P. G., berniukas šaukė, kad jam įkando šuo, ir išsigandęs bėgo link garažo. J. G. pamatė stovintį kaimyną A. J. ir šunį. P. G. dviratis gulėjo ant įvažiavimo į kiemą. Vaikas klykė ir skundėsi, kad skauda koją. J. G. šaldė sūnaus kojos žaizdas, o ieškodama tvarsčių A. J. klausė, ar šuo skiepytas nuo pasiutligės, ar turi skiepų knygelę, tačiau A. J. nei informacijos, nei knygelės nepateikė. J. G. sutvarstė P. G. žaizdas ir nuėjo paimti dviratį nuo kelio, pasodino į mašiną sūnų ir išskubėjo į ligoninę. A. J. visą situaciją stebėjo stovėdamas ant kelio. Nukentėjusiesiems: J. G. ir P. G. buvo labai skaudu dėl A. J. abejingumo, nes nei įvykio dieną, nei vėliau neatėjo, neatsiprašė, neparodė skiepų knygelės. P. G. mėnesį po įvykio buvo leidžiami vaistai, tris savaites buvo perrišamos pūliuojančios žaizdos. P. G. buvo atliki penki skiepijimai nuo pasiutligės t. y. 2020 m. rugpjūčio 16 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. rugpjūčio 30 d., 2020 m. rugsėjo 13 d., pirmoji pagalba ir skiepai kainavo 320 Eur (pridėti kreipimosi dėl pasiutligės kortelė, apmokėjimą už skiepus ir apsilankymą gydymo įstaigoje patvirtinantys dokumentai, pirmųjų dviejų kartų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nėra išsaugoti). 2020 m. rugpjūčio 16 d. (iš karto po įvykio) P. G. buvo pristatytas į Santaros vaikų kliniką. P. G. diagnozuota – blauzdos dauginės žaizdos. Kairės blauzdos kąstinė žaizda (S81.7). P. G. buvo suteikta pagalba, suleista vakcina nuo pasiutligės, dėl ko nepilnametis jautė skausmą injekcijos vietoje, karščiavo, negalavo, jautė raumenų, galvos skausmą, pykinimą, mieguistumą, krėtė šaltis. 2020 m. rugpjūčio 17 d. P. G. lankėsi UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“. Žaizdos pūliavo, koja buvo ištinusi, berniukas karščiavo - 38,5 laipsnių temperatūra, todėl buvo paskirtas antibiotikas gerti tris kartus per dieną, nurodyta kasdien perrišti žaizdas jas dezinfekuojant ir tęsti vakcinaciją nuo pasiutligės pagal schemą. J. G. išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai. P. G. diagnozuota – blauzdos dauginės žaizdos (S81.7). Tokiu būdu P. G. gydymas tęsėsi nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., jam buvo atliktos penkios vakcinacijos nuo pasiutligės, paskirti antibiotikai, vaikas karščiavo, žaizdos pūliavo, berniukui tris savaites, kiekvieną dieną buvo atliekami skausmingi žaizdų perrišimai, nes tvarsčiai prilipdavo prie žaizdų, todėl juos reikėjo nuplėšti. P. G. patyrė išgąstį, skausmą, stresą, nemalonų šalutinį vakcinacijos nuo pasiutligės poveikį, baimę išeiti į lauką, o būdamas lauke sutikti šunį. Tiek P. G., tiek J. G. dėl berniuko sužalojimo neišvyko kasmetinių ir suplanuotų atostogų prie Baltijos jūros. J. G. teko patirti stresą dėl sūnaus sužalojimo, slaugyti nepilnametį sūnų, rūpintis žaizdų perrišimu, savalaikiu paskirtų antibiotikų išgėrimu, sūnaus pristatymu į gydymo įstaigą ir skiepų atlikimu pagal planą dėl ko teko patirti ir laiko praradimus, ir apmokėti tiek transporto, tiek medikamentų, tiek vakcinacijos išlaidas.

Siekiant patikslinti nukentėjusiosios poziciją dėl jai padarytos žalos ir reikalavimo, posėdis buvo atidėtas.

2020 m. spalio 23 d. nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė G. G. pateikė nukentėjusiosios poziciją dėl geranoriškai atlygintinos žalos dydžio (b. l.), kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji patyrė 480,00 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl penkių skiepų nuo pasiutligės, tris savaites kiekvieną dieną ant trijų žaizdų keistų tvarsčių, nuskausminamųjų, antibiotikų, kuro išlaidų vežiojant vaiką į gydymo įstaigas ir psichologo konsultacijas, J. G. išduoto nedarbingumo vaiko slaugai jos kasmetinių atostogų metu, už kurį nebuvo mokama, nes laikas sutapo su kasmetinių atostogų laiku, kurios vaiko slaugos atveju nepratęsiamos (nurodyta, kad faktinės aplinkybės yra aprašytos ir pateiktos teismui su pridėtais įrodymais 2020 m. spalio 21 d. pranešime). P. G. patyrė neturtinę 1 200 Eur dydžio žalą, nes jam buvo sutrikdyta sveikata: diagnozuota – blauzdos dauginės žaizdos (S81.7) ir imunizacijos nuo pasiutligės poreikis (Z24.2). Jam atliktos penkios vakcinacijos nuo pasiutligės, dėl ko jis patyrė nemalonų šalutinį vakcinacijos poveikį (skausmą injekcijos vietoje, karščiavimą, negalavimą, jautė raumenų, galvos skausmą, pykinimą, mieguistumą, krėtė šaltis). Dėl karščiavimo vaikui teko gerti antibiotikus, o dėl kamuojančio skausmo - nuskausminamuosius vaistus. Vaiko žaizdos pūliavo, todėl kiekvieną dieną buvo atliekami skausmingi žaizdų perrišimai, nes tvarsčiai prilipdavo prie žaizdų, todėl juos reikėjo nuplėšti. Vaikas kentė ne tik skausmą, bet patyrė išgąstį, stresą, nemalonų šalutinį vakcinacijos nuo pasiutligės poveikį, baimę išeiti į laiką, o būdamas lauke - sutikti šunį. Iki šios dienos psichologai stebi padidėjusį vaiko nerimą ir atsargumą. Psichologai rekomenduoja tęsti psichologines konsultacijas siekiant padėti vaikui mažinti nerimą, didinti saugumą bei psichologinį atsparumą (pridėtas psichologo raštas, b. l.). Dėl patirtos traumos vaikas prarado suplanuotas kasmetines atostogas su mama prie Baltijos jūros. J. G. patyrė 300 neturtinę žalą, nes jai teko patirti stresą dėl sūnaus sužalojimo, slaugyti nepilnametį sūnų, rūpintis žaizdų perrišimu, savalaikiu paskirtų antibiotikų išgėrimu, sūnaus pristatymu į gydymo įstaigą ir skiepų atlikimu pagal planą, dėl ko teko patirti ne tik kasdieninius nepatogumus, bet ir kasmetinių atostogų praradimą. J. G. dėl berniuko sužalojimo neišvyko kasmetinių ir suplanuotų atostogų prie Baltijos jūros. Iki šios dienos J. G. vežioja sūnų į psichologo konsultacijas. Atsakomybėn traukiamam asmeniui sutikus su žalos atlyginimu, nurodė savo banko sąskaitos numerį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo jo rašytiniuose paaiškinimuose, jo kaltę patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, J. G., S. Z. apklausų protokolai, traumą patyrusio paciento apžiūros lapas, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. J. neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas – šuo – nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Taisyklių 8.9 punktą, dėl to atsirado žalos P. G. sveikatai – diagnozuotos blauzdos dauginės kąstinės žaizdos. Šie A. J. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Dėl administracinės atsakomybės individualizavimo

A. J. administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jis administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 m. (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – neatsargumas, A. J. asmenybę: administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs ir galiojančių nuobaudų neturi, todėl esant dviem jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant sunkinančių, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, netaikant administracinių poveikio priemonių.

Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. G. ir P. G.

ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokiu atveju administracinio nusižengimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-285-211/2019).

Šiuo konkrečiu atveju civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos byloje nėra pareikštas, yra pateikta tik nukentėjusiosios pozicija dėl geranoriškai atlygintinos žalos dydžio, kurioje nurodyta, kokio dydžio žalą galimai patyrė nukentėjusieji, tačiau nėra suformuluotas ieškinio dalykas, t. y. nenurodytas reikalavimas, kokio dydžio sumą prašoma priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pastebėtina, kad teismas negali pažeisti nešališkumo principo (CPK 21 straipsnis) ir pats suformuluoti ieškovės reikalavimą.

Be to, nepateikti įrodymai, patvirtinantys konkrečias nukentėjusiosios išlaidas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2020 m. spalio 23 d. rašte nurodyta, kad J. G. patyrė 480,00 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl penkių skiepų nuo pasiutligės, išlaidų tvarsčiams, nuskausminamiesiems, antibiotikams, kurui, dėl nedarbingumo prarastų pajamų, tačiau nukentėjusiosios atstovės pateikti įrodymai patvirtina tik 180 Eur dydžio turtinę žalą, patirtą dėl P. G. vakcinacijos, o kokias sumas nukentėjusioji išleido kitiems paminėtiems poreikiams, nėra įvardyta ir nepateikti dokumentai, patvirtinantys kitas rašte nurodytas išlaidas. 2020 m. spalio 23 d. gautame prašyme taip pat nurodyta, kad J. G. patyrė neturtinę žala dėl sūnaus sužalojimo, jo slaugymo sukelto streso ir nepatogumų, dėl nedarbingumo prarastų kasmetinių atostogų ir suplanuotos kelionės prie Baltijos jūros, tačiau nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai (nedarbingumo pažymėjimas, viešbučio ar kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kiti kelionės įsigijimą patvirtinantys dokumentai, nukentėjusios stresą ir išgyvenimus konstatuojanti gydytojo pažyma) bei prašyme pažymėta, kur pervesti žalos atlyginimą atsakomybėn traukiamam asmeniui sutikus su žalos atlyginimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kadangi padaryta žala nėra preziumuojama, ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 12 straipsnis). Kaip minėta, ieškovui tenka pareiga suformuluoti reikalavimą ir jį pagrįsti, vien išdėstytos nukentėjusiosios pozicijos byloje nepakanka sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

Tokiu būdu, kadangi 2020 m. spalio 22 d. atidėjus posėdį tikslu sudaryti galimybę nukentėjusiosios atstovei patikslinti (suformuluoti) reikalavimus, nebuvo pateiktas esminius CPK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus atitinkantis civilinis ieškinys, laikoma, kad civilinis ieškinys šioje byloje nepaduotas (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis), dėl to šioje byloje ANK 665 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti nagrinėjamas klausimas dėl (teisės į) civilinio ieškinio (ne) patenkinimo ir klausimo dėl turtinės žalos dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiajai išaiškintina, kad dėl jai ir jos sūnui galimai padarytos žalos atlyginimo ji gali kreiptis į teismą bendra CPK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20121400947.

Išaiškinti A. J., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.