Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal juridinio asmens (duomenys neskelbtini) parapijos atstovo advokato Jaroslavo Mikšos (Jaroslav Mikša) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjo 2019 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį 2300 eurų dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Skundas tenkinamas.

3. Ginčo dėl D. K. kaltės, padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) parapijos pripažinimo nukentėjusiuoju ir turtinės žalos atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

4. Matyti, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė tokias aplinkybes: D. K. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į bažnyčiai priklausančius vartus, juos apgadino, padarydamas 3263,65 eurų žalą. Taigi, teismas pripažino, kad turtinė žala buvo padaryta. Taipogi byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) bažnyčios vertinimo aktas, kuriame nurodyta, kad sulaužyta mūrinė kolona, arka, varteliai yra avarinės būklės (b.l. 17-18), taip pat UAB „R“ pasiūlymas (duomenys neskelbtini) bažnyčios Šventoriaus vartų atstatymo darbus atlikti už 3263,65 eurus be PVM (b.l. 15). Tai, kad bažnyčiai padarė žalą, pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K., nurodęs, kad, norėdamas apsisukti, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio ir juo atsitrenkė į bažnyčios vartus bei juos sugadino (b.l. 26-27).

5. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

6. Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Šiuo atveju neabejotina, jog žalos atlyginimas turėtų būti siejamas su bažnyčios turto sužalojimu, realiai patirtais nuostoliais, t. y. turto savininkas turėtų pateikti duomenis, kokias išlaidas patyrė. Tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) parapijai D. K. padarytu administraciniu nusižengimu buvo padaryta turtinė žala, minėtas juridinis asmuo turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju. Nagrinėjamoje situacijoje nėra aišku, kodėl apylinkės teismas sprendė, kad nėra nustatytas asmuo, kuriam padaryta žala bei, kodėl (duomenys neskelbtini) parapijos atstovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje (byloje nėra duomenų, kad būtų siųsti pranešimai apie teismo posėdį), pateikti civilinį ieškinį bei paaiškinimus dėl patirtos turtinės žalos, tuo pačiu pripažįstant minėtą juridinį asmenį nukentėjusiuoju. Nors administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais, be to, ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, tačiau, jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju to nebuvo padaryta, taip pažeidžiant nukentėjusio asmens procesines teises, numatytas ANK 579 straipsnyje.

7. Apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija patikrina apylinkės teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju, konstatavus administracinį nusižengimą bei D. K. neteisėtais veiksmai padarytą turtinę žalą (duomenys neskelbtini) parapijai, minėtas juridinis asmuo pripažintinas nukentėjusiuoju (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai išsprendžiamas, kai žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje 2AT-16-511/2018). Šiuo konkrečiu atveju civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos byloje nėra pareikštas, yra pateiktas tik pasiūlymas remonto darbams atlikti, todėl nėra aiškus žalos dydis bei kitos aplinkybės (pvz. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinė padėtis, į kurią privaloma atsižvelgti tenkinant nukentėjusiojo prašymą dėl žalos priteisimo), šių aplinkybių skundą nagrinėjantis teismas neatidėdamas bylos nagrinėjimo nustatyti negali, todėl, vadovaujantis pirmiau minėtu teisiniu reglamentavimu ir, siekiant neužkirsti kelio skųsti teismo sprendimą, nukentėjusiam asmeniui – (duomenys neskelbtini) parapijai pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

8. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjo 2019 m. sausio 29 d. nutarimu D. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nuobauda jam paskirta vadovaujantis įstatymu, todėl skundžiamas nutarimas ne naikintinas, o papildytinas dėl neišspręsto turtinės žalos atlyginimo klausimo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į nusižengimo padarymo aplinkybes, todėl nepagrįstai šioje byloje nepripažino juridinio asmens (duomenys neskelbtini) parapijos nukentėjusiuoju bei neišsprendė administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 578 straipsnio 1 dalimi, 664, 665 straipsniais,

nutaria:

juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) parapijos atstovo advokato apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjo 2019 m. sausio 29 d. nutarimą papildyti:

Pripažinti juridinį asmenį – (duomenys neskelbtini) parapiją, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiuoju.

Pripažinti nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) parapijai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.