Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-651/2018

Teisėja Diana Navickienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43539-2017-7

2018 m. sausio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta V. S. galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-08-29 iki 2017-08-30, o taip pat suėmime išbūtas laikas nuo 2017-08-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. S. nukentėjusiojo D. Š. naudai priteista 663,63 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovusi į saugomą teritoriją, t. y.: laikotarpyje nuo 2017-08-23 22.00 val. iki 2017-08-24 07.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminiame tyrime nenustatytas, V. S. įsibrovusi į saugomą teritoriją – tvora aptvertą privačią namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kieme stovėjusio neužrakinto automobilio Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 40 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 1500 eurų, priklausančius D. Š., tuo padarydama nukentėjusiajam D. Š. 1540 eurų turtinę žalą.Kretingos rajono apylinkės teismas nusprendė, kad kaltinamosios V. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu, taip pat ir jos visišku kaltės pripažinimu.Apeliaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį. Nesutinka su priimtu nuosprendžiu, kuris, anot apeliantės, yra nepagrįstas. Nurodo, kad ji dėl nusikalstamos veikos prisipažino, nes buvo apgauta tyrėjos. Tyrėja, pasak apeliantės, bylą ištyrė šališkai, vadovaudamasi tik jos parodymais, kuriuos davė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir nedalyvaujant advokatui. Tvirtina nesupratusi ką kalba ir ant ko pasirašo. Ji nebuvo nuvežta į nusikaltimo vietą, ji nežino kur tas namas ir kaip atrodo automobilis, nebuvo suvesta akistaton su nukentėjusiu asmeniu. Teigia, kad tyrėja apgaulės būdu privertė prisiimti kaltę dėl nusikaltimo, kuriuo nepadarė. Mano, kad vien tai, jog pas ją rasti pinigai ir ji negalėjo paaiškinti iš kur juos gavo, nepatvirtina jos kaltės. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė I. Gedžiuvienė prašo nuteistosios apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankami įrodymų, liudijančių, jog C. S. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuo pat pradžių nuteistoji neneigė savo kaltės. Savo parodymus patvirtino ir apklausos metu jos interesus atstovaujant advokatei S. T. bei teismo posėdžio metu, kai ją taip pat atstovavo gynėja. Duomenų, kad nuteistoji nesuprato savo veiksmų ir buvo neadekvati, nėra. Nuteistoji savanoriškai policijos pareigūnei pateikė 730 Eur sumą, vėliau rado dar 75 Eur ir pati savanoriškai juos atidavė. Be to, įvykio vietoje rastas maišelis su daiktais, kuris priklausė nuteistajai. Pati pripažino, kad maišelis priklauso jai ir nurodė, kad kai kuriuos daiktus įsigijo įkalinimo įstaigoje. Jos kaltę patvirtina ir tai, kad vieta, kurioje ji buvo apsistojusi, yra netoli nuo nusikaltimo padarymo vietos. Apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimą, nuteistoji V. S. prašė ją išteisinti, nes ji nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Tvirtino, kad rasta „tašė“, kuri buvo pas tyrėją, yra ne jos. Be to, tvirtino, kad pinigų ji neėmė. Nurodė, kad pinigų jai davė jos mirusio sūnaus draugai.Nuteistosios V. S. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius teismo posėdžio metu prašė tenkinti apeliacinį skundą ir V. S. išteisinti. Nurodė, kad nebuvo paimti pirštų antspaudai, nuteistoji nebuvo vežama į įvykio vietą, todėl nėra įrodyta, kad būtent ji paėmė piniginę iš automobilio. Nėra ir duomenų, kad maišelyje rasti daiktai: dantų šepetėlis, šampūnas priklauso nuteistajai. Mano, kad nuosprendis priimtas remiantis tik prielaidomis. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistosios kaltę. Maišelyje rasto dantų šepetėlio brūkšninis kodas visiškai sutampa su pataisos namų parduotuvėje parduodamų dantų šepetėlių brūkšniniu kodu. Nuteistoji pati tvirtino, kad daiktus įsigijo pataisos namų parduotuvėje. Netikėti jos pirminiais parodymais, kurie sutampa su byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo. Tai, kad jai pinigų davė sūnaus, kuris yra senai miręs, draugai yra mažai tikėtina. Iš pataisos namų nuteistoji išėjo turėdama 10 Eur, o faktas, kad pas ją rasta identiška suma, kuri buvo pagrobta, tik patvirtina, jog nusikalstamą veiką padarė būtent ji. Apeliacinis skundas atmestinas. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistosios apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji ginčija kaltę ir tvirtina, kad byloje, išskyrus jos prisipažinimą, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrįstos. Remiantis byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai konstatuota, kad V. S. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. S. kaltę, vadovavosi jos pačios prisipažinimu bei visais byloje surinktais įrodymais. Apeliaciniame skunde prašoma nesivadovauti jos prisipažinimu, nes tyrėja ją apgavo, o be to, ji nesuprato ką kalba ir pasirašo. Tokie apeliantės teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama dalyvaujat jos gynėjai advokatei S. T. (t. 1, b. l. 183), todėl tikėti nuteistosios argumentais, jog ji buvo neadekvati ir nesupratusi savo veiksmų reikšmės, nėra pagrindo. Be kita ko, teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir gynėja S. T., nuteistoji taip pat visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą. Teismui nenurodė jokių argumentų dėl neteisėtos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo verčiama prisipažinti ar kad nesuprato savo veiksmų reikšmės. Nuteistoji nuo pat pradžių iki nuosprendžio priėmimo laikėsi vienodos pozicijos ir sutiko su jai pareikštu kaltinimu. Remiantis šiomis aplinkybėmis netikėti jos prisipažinimu, nėra jokio pagrindo. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad be nuteistosios prisipažinimo jos kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Teismas nuteistosios kaltę grindė jos pačios duotais parodymsia, nukentėjusiojo D. Š., liudytojų D. Š., R. K., A. N. parodymais, nuteistosios savanorišku pinigų pateikimu pareigūnams, faktu, kad netoli nusikaltimo vietos rasta nuteistajai priklausanti rankinė su joje esančiais jos daiktais. Kaip matyt, teismas nuteistosios kaltę pripažino ne vien dėl to, kad pas ją rasti pinigai ir ji negalėjo paaiškinti iš kur juos gavo, bet ir kitais įrodymais, kurie vienas kitą papildo ir sudaro loginę įvykių grandinę. Nuteistoji nurodė, kad ji, grįžusi iš įkalinimo įstaigos, apsistojo pas A. N., kur abu kartu su R. K. kelias dienas vartojo alkoholį. Pati nuteistoji patvirtino, jog pinigų alkoholiui ir kitoms prekėms davė ji. Liudytojai R. K. ir A. N. patvirtino, kad V. S. turėjo daug pinigų ir jų duodavo alkoholiui įsigyti. Nurodė, kad per keturias dienas galėjo išleisti apie 600 Eur. Pas nuteistąją rasta likusi pinigų suma sudėjus su išleista pinigų suma, matyti, kad ji sutampa su pagrobta pinigų suma. Neįtikinama nuteistosios versija, kad pinigų jai davė jos mirusio sūnaus draugai, kurie dabar neva yra išvykę į užsienį. Nuteistosios kaltę patvirtina ir tai, kad netoli nusikaltimo vietos, kur buvo rasta nukentėjusiajam priklausanti piniginė, dokumentai, buvo rasta ir rankinė su užrašu Maxima. Nuteistoji pripažino, kad ši rankinė ir joje esančių dalis daiktų priklauso jai. Nurodė, kad šampūno buteliuką, dantų šepetėlį buvo įsigijusi įkalinimo įstaigoje. Nors vėliau šį faktą neigė, tačiau tikėti vėlesne versija, teismas neturi pagrindo. Prokurorė pateikė įrodymus iš kurių matyti, kad pataisos namuose buvo pardavinėjami analogiški dantų šepetėliai tam, kuris buvo rastas maišelyje netoli įvykio vietos – sutampa jų brūkšniniai kodai. Tai tik patvirtina pradinę nuteistosios nurodytą aplinkybę, jog dantų šepetėlį, kuris buvo rastas maišelyje, ji įsigijo pataisos namų parduotuvėje ir jis priklauso jai. Be to, iš vietovės žemėlapio matyti, kad A. N. namai, kur buvo apsistojusi nuteistoji, yra netoli nukentėjusiojo namų. Vertinant šiuos įrodymus atskirai ir jų visumą, akivaizdu, kad jie sudaro loginę įvykių seką ir įrodo, kad V. S. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą. Apeliaciniame skunde nuteistoji nenurodė nė vieno argumento, leidžiančio daryti priešingą išvadą. Kolegija, remdamasi apeliacinio skundo motyvais, neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų pagrįstumu, todėl nėra pagrindo jo naikinti (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti.