Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 28 d. paduotu atsakovės R. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Dangė“ iš atsakovės R. M. 140 376,46 Eur, 29 970,37 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (140 376,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. lapkričio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei BUAB „Dangė“ iš atsakovės R. M. 2200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atmesti atsakovės R. M. prašymą dėl bylos nutraukimo.

Priteisti iš atsakovės valstybės naudai 2252 Eur žyminio mokesčio išlaidų“.

Kasaciniu skundu atsakovė R. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ieškinį šioje dalyje atmesti, o kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį (dėl skolos priteisimo) palikti nepakeistą.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.). Teikdama patikslintą ieškinį ieškovė prašė priteisti skolą, nes ji laikėsi pozicijos, kad tarp šalių susiformavo paskolos teisiniai santykiai. Aplinkybių, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, ieškovė neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes nepagrįstas praturtėjimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektas.

2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Dėl to konstatavęs, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo – tarp šalių egzistavusių paskolos teisinių santykių, teismas, nesant šalies reikalavimo grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą, remdamasis ieškinyje nenurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotų kasacinio teismo precedentų civilinėse bylose Nr. e3K-3-259-381/2021 bei Nr. 3K-3-403-611/2017, nes kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, patvirtinančiomis paskolos teisinių santykių egzistavimą (kas ir yra nagrinėjamoje byloje), teismas neturi teisės minėtų teisinių santykių kvalifikuoti kaip nepagrįsto praturtėjimo, nes taip parenkamas kitas civilinių teisių gynimo būdas ir taip yra peržengiamos ieškinio ribos, todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas.

3. Kasaciniame skunde keliamas taip pat ir klausimas, ar šioje byloje nebuvo priimtas siurprizinis teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas expressis verbis apibrėžė bylos ribas 2023-02-27 parengiamojo posėdžio metu, t. y. „kad šioje byloje bus nagrinėjamas išimtinai reikalavimas priteisti skolą pagal pavedimus, kurie yra pateikti į bylą <...> ir bus vertinamas reikalavimas dėl skolos <...> ir pats ieškinio dalykas suformuluotas kaip reikalavimas dėl skolos“ (2023-02-27 Teismo posėdžio 35 min 22 sek. – 36 min.33 sek.). Teismui 2023-02-27 parengiamojo posėdžio metu apibrėžus bylos nagrinėjimo ribas (ką ir numato CPK 230 straipsnio 1 dalis), teismas neturėjo jų peržengti, juolab, atsakovė neturėjo galimybės gintis nuo reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ir teikti paaiškinimų. Byloje nebuvo tirtos faktinės aplinkybės dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurios, kaip matyti iš aukščiau pateiktos kasacinio teismo praktikos, skiriasi nuo paskolos suteikimo faktinių aplinkybių ir sudaro kitokį įrodinėjimo dalyką.

4. Byloje nenustatyta, kad būtent atsakovė, o ne jos sutuoktinis, praturtėjo iš padarytų pervedimų. Juo labiau, atsakovės nepagrįstas praturtėjimas neegzistavo ieškinio pareiškimo momentu, nes ji ieškiniu reikalaujamas sumas perdavė tretiesiems asmenims, todėl negalima laikyti, kad atsakovė praturtėjo. Todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

5. Kai asmuo be teisinio pagrindo priima pinigus, skirtus trečiajam asmeniui, neturinčiam teisės jų gauti, ir tuos pinigus jam perduoda, tai toks asmuo atleidžiamas nuo pareigos grąžinti pinigus, jeigu įrodo, kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog privalėjo pinigus grąžinti, ir kad negalėjo jų perduoti turinčiam teisę trečiajam asmeniui (CK 6.241 straipsnio 2 dalis). Ieškovės pervestos lėšos buvo skirtos ne atsakovei, o jos sutuoktiniui, todėl ji turėtų būti atleista nuo pareigos šias lėšas grąžinti ieškovei. Teisės doktrinoje, aiškinant CK 6.241 straipsnio 2 dalies turinį, yra pateikta nuomonė, kad „kai sąžiningas asmuo priima pinigus ir perduoda juos kitam asmeniui, klaidingai manydamas, kad šis turi teisę juos gauti. Pavyzdžiui, sūnus priima pinigus ir perduoda juos tėvui, klaidingai manydamas, kad pastarasis turi teisę juos gauti. Tokiu atveju, pareiga grąžinti pinigus ne sūnui, o tėvui, t. y. ne pinigus priėmusiam, o trečiajam asmeniui, kuris pinigus gavo iš juos priėmusio asmens“ (M., V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Justitia, 2003, p. 324). Gautus pinigus atsakovė perdavė sutuoktiniui, pervedė įvairiems ūkio subjektams už ieškovę ir/ar įvykdė prievoles už savo sutuoktinį tretiesiems asmenims. Vadinasi, egzistuoja CK 6.241 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos šioje konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas netaikė šios normos, motyvuodamas tuo, kad atsakovė neįrodė, jog lėšos buvo skirtos jos sutuoktiniui (nors iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad lėšos buvo perduotos sutuoktiniui).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.